Ortodoksų kunigas G. J. Sungaila: šiemet krikščionys Velykas švenčia kartu
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Katalikai ir ortodoksai Velykas kartu švenčia maždaug kas 3–5 metus. Kitą kartą datos sutaps 2028-aisiais. Apie šį krikščionių pasaulį suvienijantį įvykį dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbina Konstantinopolio patriarchato egzarchato Lietuvoje Ortodoksų Bažnyčios kunigą GINTARĄ JURGĮ SUNGAILĄ.
Ortodoksų kunigas Gintaras Jurgis Sungaila. „Karlas foto“ nuotrauka
Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai bei vienybės paieškos
Velykos vyksta pirmąjį Mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Per lygiadienį naktis trunka lygiai tiek pat, kiek ir diena. „Tačiau kilo problema – bėgant amžiams, Julijaus kalendorius astronomiškai tapo netikslus. Po truputį kalendorinis ir realus lygiadienis ėmė tolti vienas nuo kito. Katalikų Bažnyčia šią problemą išsprendė dar viduramžiais įvesdama Grigaliaus kalendorių. Ortodoksų Bažnyčioje ši reforma nebuvo atlikta, ir vis dar laikomasi Velykų datos skaičiavimo pagal senąjį kalendorių“, – aiškino kunigas G. J. Sungaila.
1923 m. Konstantinopolyje susirinkę skirtingų Ortodoksų Bažnyčių atstovai svarstė siūlymą pereiti prie naujojo kalendoriaus. Daugelis valstybių XX a. jau buvo tai padariusios. Tačiau visiško susitarimo pasiekti nepavyko ir likta prie senojo kalendoriaus.
„Nebuvo prieštaravimų vieną fiksuotą datą turinčias šventes, pavyzdžiui, Kalėdas, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų iškilmę (Žolinę), minėti pagal naująjį kalendorių. Mes Kalėdas švenčiame gruodžio 25-ąją, kaip ir katalikai. Bet dėl Velykų datos kilo didesnių ginčų. Buvo siūlyta tiesiog pakeisti Julijaus kalendoriaus lygiadienį į naująjį lygiadienį, tačiau tokiu atveju krikščionių Velykos būtų anksčiau negu žydų. Dėl to nutarta Velykas skaičiuoti pagal senąjį kalendorių, kol nebus bendro nutarimo“, – apie tebetrunkančias diskusijas Ortodoksų Bažnyčioje kalbėjo dvasininkas.
Pasak kunigo G. J. Sungailos, jau daugybę dešimtmečių tęsiasi ekumeninės derybos dėl bendros Velykų datos: „Mūsų patriarchas pasiūlė Romos popiežiui Pranciškui realų būdą išspręsti šią problemą. Tai, kad visos Ortodoksų Bažnyčios ras naują bendrą formulę ir pereis prie naujo Velykų skaičiavimo, mažai tikėtina. Turint omenyje šių dienų konfliktus Ortodoksų Bažnyčios viduje dėl karo Ukrainoje, tikriausiai artimiausiu metu nepavyks įveikti susipriešinimo ir sutarti dėl bendros naujos paschalijos (Velykų liturginio laiko ciklo). Bet, jeigu Katalikų Bažnyčia parodytų nuolankumo ženklą ir grįžtų prie senosios paschalijos, būtų labai realu pasiekti vienybę ir Velykas švęsti kartu.“
Pesachas – žydai Velykas šventė dar iki Jėzaus
Laikoma, kad ortodoksų Velykos turi būti vėliau nei žydų, nes Jėzus buvo nukryžiuotas per žydų Velykas, dar vadinamas Pesachu. O prisikėlė jau po nukryžiavimo. Velykų skaičiavimas Ortodoksų Bažnyčioje yra susipynęs ne tik su senuoju kalendoriumi, bet ir kitomis istorinėmis orientavimosi priemonėmis.
„Bizantijoje buvo sudaryta Mėnulio fazių lentelė, pagal kurią, neturint teleskopo ar kitų įrenginių, būtų galima pasakyti, kada yra pirmoji pilnatis po pavasario lygiadienio. Vėliau ši lentelė, kaip ir Julijaus kalendorius, atitolo nuo astronominių įvykių. Paprastai sakant, joje vaizduojama Mėnulio fazė ne visada sutampa su realiu mūsų matomu Mėnuliu“, – apie senomis tradicijomis paremtą Velykų skaičiavimo sistemą kalbėjo kunigas G. J. Sungaila.
Vyriausiasis Rumunijos rabinas Rafaelis Šaferis atlieka religines apeigas, kuriomis prasideda Pesacho šventė choralinėje sinagogoje Bukarešte, Rumunijoje, 2024 m. balandžio 22 d. EPA-EFE nuotrauka
Krikščionių Velykos skaičiuojamos pagal mišrų kalendorių – ir Saulės, ir Mėnulio. O žydų Velykos nustatomos tik pagal Mėnulio kalendorių. Judaizme švenčiami Senojo Testamento įvykiai. Žydai švęsdami Velykas prisimena išėjimą iš Egipto per Raudonąją jūrą į Pažadėtąją žemę. Jie Velykas vadina Pesachu (hebrajiškai pesach – „pereiti“). Per šią šventę valgoma nerauginta duona, kuri primena praeities įvykius, aprašytus Šventajame Rašte.
Žydai Egipte buvo laikomi vergijoje daugelį metų, ir Dievas per Mozę liepė faraonui paleisti izraelitus. Kai atėjo naktis, jie turėjo greitai išeiti iš Egipto, nebuvo laiko ilgai laukti, kol duona iškils, todėl jie iškepė paprastą ploną, neraugintą duoną, vadinamą macu. Seniau per žydų Pesachą, pagal nurodymus Išėjimo knygoje, izraelitai turėjo paaukoti avinėlį be dėmės. Manoma, kad ši auka apsaugodavo nuo mirties.
Ultraortodoksų žydas Bnei Brake kepykloje, Izraelyje, kepa neraugintą duoną – macą – Pesacho šventei 2025 m. balandžio 6 d. EPA-EFE nuotrauka
„Krikščionys švęsdami Velykas iš dalies irgi prisimena tuos pačius įvykius, bet juos interpretuoja dvasiškai. Išėjimas iš Egipto buvo ženklas, kad žmonija išeis iš nuodėmės tamsos ir vergijos. Kristus mirė tuo metu, kai buvo švenčiamas Pesachas, ir taip tarsi tapo aukos avinėliu. Jo kraujo auka išgelbėjo žmones nuo dvasinės mirties – nuodėmės. Švęsdami Velykas per Eucharistiją laužome ir valgome duoną, kurią vadiname Kristaus Kūnu. Prisimename asmeninį išėjimą iš dvasinio Egipto ir savo kelionę į Pažadėtąją žemę – Dievo karalystę. Abi šventės yra ir skirtingos, ir kartu susijusios“, – apie krikščionių ir žydų Velykų panašumą kalbėjo kunigas G. J. Sungaila.
Ortodoksai Velykas švenčia 40 dienų
Ortodoksai, panašiai kaip ir katalikai, dažo margučius. Yra vietinė tradicija, pasakojo dvasininkas, Velykų stalo vaišes nusinešti krepšeliuose į Velyknakčio pamaldas. Kunigas pašvęstu vandeniu apšlaksto vaišes ir palaimina, o paskui tikintieji susirenka namuose prie stalo ir valgydami šventintus margučius užbaigia gavėnios pasninką.
Kunigas Gintaras Jurgis Sungaila šv. Velykų rytą šventina velykinius valgius prie Ukrainos centro Kaune. Asmeninio archyvo nuotrauka
Kunigas G. J. Sungaila papasakojo apie ortodoksų Velykų šventimo tradicijas: „Ortodoksai švenčia tą patį Kristaus Prisikėlimą. Mūsų Bažnyčioje Velykos yra svarbiausia metų šventė. Velyknakčio pamaldos yra esminės. Jų pradžioje būna procesija su žvakėmis. Velykų naktis nuo ankstyvosios Bažnyčios laikų buvo metas krikštyti katechumenus (suaugusiuosius, pasiruošusius priimti krikščionybę). Dabar tai nevyksta taip dažnai, bet mes taip pat prisimename savo Krikštą – dvasinio gyvenimo Bažnyčioje pradžią. Ir, žinoma, švenčiame Eucharistiją. Velyknakčio metu visi vienas kitą sveikina šaukdami „Kristus prisikėlė!“ ir atsakydami „Tikrai prisikėlė!“ Mes Velykas švenčiame 40 dienų ir tuo laikotarpiu taip sveikinamės.“
Šis laikas pradedamas skaičiuoti nuo Velykų sekmadienio, kai švenčiamas Kristaus Prisikėlimas. Šį metą Ortodoksų Bažnyčia gyvena džiaugsme, kai kur sekmadieniai vadinami pagal eiliškumą antruoju, trečiuoju Velykų sekmadieniu. Šis laikotarpis grindžiamas tuo, kad prisikėlęs Kristus per 40 dienų pasirodo savo mokiniams, aiškina Raštus ir stiprina jų tikėjimą. Šis laikas baigiasi Kristaus Žengimo į Dangų iškilme.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Ortodoksų kunigas Gintaras Jurgis Sungaila. „Karlas foto“ nuotrauka
Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai bei vienybės paieškos
Velykos vyksta pirmąjį Mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Per lygiadienį naktis trunka lygiai tiek pat, kiek ir diena. „Tačiau kilo problema – bėgant amžiams, Julijaus kalendorius astronomiškai tapo netikslus. Po truputį kalendorinis ir realus lygiadienis ėmė tolti vienas nuo kito. Katalikų Bažnyčia šią problemą išsprendė dar viduramžiais įvesdama Grigaliaus kalendorių. Ortodoksų Bažnyčioje ši reforma nebuvo atlikta, ir vis dar laikomasi Velykų datos skaičiavimo pagal senąjį kalendorių“, – aiškino kunigas G. J. Sungaila.
1923 m. Konstantinopolyje susirinkę skirtingų Ortodoksų Bažnyčių atstovai svarstė siūlymą pereiti prie naujojo kalendoriaus. Daugelis valstybių XX a. jau buvo tai padariusios. Tačiau visiško susitarimo pasiekti nepavyko ir likta prie senojo kalendoriaus.
„Nebuvo prieštaravimų vieną fiksuotą datą turinčias šventes, pavyzdžiui, Kalėdas, Švč. Mergelės Marijos ėmimo į Dangų iškilmę (Žolinę), minėti pagal naująjį kalendorių. Mes Kalėdas švenčiame gruodžio 25-ąją, kaip ir katalikai. Bet dėl Velykų datos kilo didesnių ginčų. Buvo siūlyta tiesiog pakeisti Julijaus kalendoriaus lygiadienį į naująjį lygiadienį, tačiau tokiu atveju krikščionių Velykos būtų anksčiau negu žydų. Dėl to nutarta Velykas skaičiuoti pagal senąjį kalendorių, kol nebus bendro nutarimo“, – apie tebetrunkančias diskusijas Ortodoksų Bažnyčioje kalbėjo dvasininkas.
Pasak kunigo G. J. Sungailos, jau daugybę dešimtmečių tęsiasi ekumeninės derybos dėl bendros Velykų datos: „Mūsų patriarchas pasiūlė Romos popiežiui Pranciškui realų būdą išspręsti šią problemą. Tai, kad visos Ortodoksų Bažnyčios ras naują bendrą formulę ir pereis prie naujo Velykų skaičiavimo, mažai tikėtina. Turint omenyje šių dienų konfliktus Ortodoksų Bažnyčios viduje dėl karo Ukrainoje, tikriausiai artimiausiu metu nepavyks įveikti susipriešinimo ir sutarti dėl bendros naujos paschalijos (Velykų liturginio laiko ciklo). Bet, jeigu Katalikų Bažnyčia parodytų nuolankumo ženklą ir grįžtų prie senosios paschalijos, būtų labai realu pasiekti vienybę ir Velykas švęsti kartu.“
Pesachas – žydai Velykas šventė dar iki Jėzaus
Laikoma, kad ortodoksų Velykos turi būti vėliau nei žydų, nes Jėzus buvo nukryžiuotas per žydų Velykas, dar vadinamas Pesachu. O prisikėlė jau po nukryžiavimo. Velykų skaičiavimas Ortodoksų Bažnyčioje yra susipynęs ne tik su senuoju kalendoriumi, bet ir kitomis istorinėmis orientavimosi priemonėmis.
„Bizantijoje buvo sudaryta Mėnulio fazių lentelė, pagal kurią, neturint teleskopo ar kitų įrenginių, būtų galima pasakyti, kada yra pirmoji pilnatis po pavasario lygiadienio. Vėliau ši lentelė, kaip ir Julijaus kalendorius, atitolo nuo astronominių įvykių. Paprastai sakant, joje vaizduojama Mėnulio fazė ne visada sutampa su realiu mūsų matomu Mėnuliu“, – apie senomis tradicijomis paremtą Velykų skaičiavimo sistemą kalbėjo kunigas G. J. Sungaila.
Vyriausiasis Rumunijos rabinas Rafaelis Šaferis atlieka religines apeigas, kuriomis prasideda Pesacho šventė choralinėje sinagogoje Bukarešte, Rumunijoje, 2024 m. balandžio 22 d. EPA-EFE nuotrauka
Krikščionių Velykos skaičiuojamos pagal mišrų kalendorių – ir Saulės, ir Mėnulio. O žydų Velykos nustatomos tik pagal Mėnulio kalendorių. Judaizme švenčiami Senojo Testamento įvykiai. Žydai švęsdami Velykas prisimena išėjimą iš Egipto per Raudonąją jūrą į Pažadėtąją žemę. Jie Velykas vadina Pesachu (hebrajiškai pesach – „pereiti“). Per šią šventę valgoma nerauginta duona, kuri primena praeities įvykius, aprašytus Šventajame Rašte.
Žydai Egipte buvo laikomi vergijoje daugelį metų, ir Dievas per Mozę liepė faraonui paleisti izraelitus. Kai atėjo naktis, jie turėjo greitai išeiti iš Egipto, nebuvo laiko ilgai laukti, kol duona iškils, todėl jie iškepė paprastą ploną, neraugintą duoną, vadinamą macu. Seniau per žydų Pesachą, pagal nurodymus Išėjimo knygoje, izraelitai turėjo paaukoti avinėlį be dėmės. Manoma, kad ši auka apsaugodavo nuo mirties.
Ultraortodoksų žydas Bnei Brake kepykloje, Izraelyje, kepa neraugintą duoną – macą – Pesacho šventei 2025 m. balandžio 6 d. EPA-EFE nuotrauka
„Krikščionys švęsdami Velykas iš dalies irgi prisimena tuos pačius įvykius, bet juos interpretuoja dvasiškai. Išėjimas iš Egipto buvo ženklas, kad žmonija išeis iš nuodėmės tamsos ir vergijos. Kristus mirė tuo metu, kai buvo švenčiamas Pesachas, ir taip tarsi tapo aukos avinėliu. Jo kraujo auka išgelbėjo žmones nuo dvasinės mirties – nuodėmės. Švęsdami Velykas per Eucharistiją laužome ir valgome duoną, kurią vadiname Kristaus Kūnu. Prisimename asmeninį išėjimą iš dvasinio Egipto ir savo kelionę į Pažadėtąją žemę – Dievo karalystę. Abi šventės yra ir skirtingos, ir kartu susijusios“, – apie krikščionių ir žydų Velykų panašumą kalbėjo kunigas G. J. Sungaila.
Ortodoksai Velykas švenčia 40 dienų
Ortodoksai, panašiai kaip ir katalikai, dažo margučius. Yra vietinė tradicija, pasakojo dvasininkas, Velykų stalo vaišes nusinešti krepšeliuose į Velyknakčio pamaldas. Kunigas pašvęstu vandeniu apšlaksto vaišes ir palaimina, o paskui tikintieji susirenka namuose prie stalo ir valgydami šventintus margučius užbaigia gavėnios pasninką.
Kunigas Gintaras Jurgis Sungaila šv. Velykų rytą šventina velykinius valgius prie Ukrainos centro Kaune. Asmeninio archyvo nuotrauka
Kunigas G. J. Sungaila papasakojo apie ortodoksų Velykų šventimo tradicijas: „Ortodoksai švenčia tą patį Kristaus Prisikėlimą. Mūsų Bažnyčioje Velykos yra svarbiausia metų šventė. Velyknakčio pamaldos yra esminės. Jų pradžioje būna procesija su žvakėmis. Velykų naktis nuo ankstyvosios Bažnyčios laikų buvo metas krikštyti katechumenus (suaugusiuosius, pasiruošusius priimti krikščionybę). Dabar tai nevyksta taip dažnai, bet mes taip pat prisimename savo Krikštą – dvasinio gyvenimo Bažnyčioje pradžią. Ir, žinoma, švenčiame Eucharistiją. Velyknakčio metu visi vienas kitą sveikina šaukdami „Kristus prisikėlė!“ ir atsakydami „Tikrai prisikėlė!“ Mes Velykas švenčiame 40 dienų ir tuo laikotarpiu taip sveikinamės.“
Šis laikas pradedamas skaičiuoti nuo Velykų sekmadienio, kai švenčiamas Kristaus Prisikėlimas. Šį metą Ortodoksų Bažnyčia gyvena džiaugsme, kai kur sekmadieniai vadinami pagal eiliškumą antruoju, trečiuoju Velykų sekmadieniu. Šis laikotarpis grindžiamas tuo, kad prisikėlęs Kristus per 40 dienų pasirodo savo mokiniams, aiškina Raštus ir stiprina jų tikėjimą. Šis laikas baigiasi Kristaus Žengimo į Dangų iškilme.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Rita Bagdonaite
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
