Lietuvių kalba – tiltas į naują gyvenimą, arba kaip migrantai ruošiasi įgyvendinti valstybės raginimą

[intro_text content="Lietuvių kalbos mokymasis šalyje gyvenantiems migrantams tampa ne tik būtinybe, bet ir keliu pažinti mūsų kultūrą ir visavertiškai integruotis. Lietuvoje veikianti Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ organizacija jau daugiau nei du dešimtmečius nepertraukiamai dirba užsieniečių integracijos srityje, ir lietuvių kalbos mokymas tapo vienu svarbiausių šio darbo aspektų."]

Pradėjusi nuo kuklios humanitarinės pagalbos – drabužių ir maisto paketų dalijimo – organizacija išaugo į visapusišką užsieniečių integracijos centrą, teikiantį kompleksines paslaugas naujakuriams mūsų šalyje.

[youtube embed=hbdmWCdSCx0]

Ilgametė patirtis tarnaujant atvykėliams

Šiandien „Carito“ organizacija užtikrina platų paslaugų tinklą: nuo socialinių konsultacijų iki teisinės pagalbos ir užimtumo galimybių. Organizacija vykdo valstybės paramos programą, kurios metu kiekvienam asmeniui ar šeimai sudaromas individualus poreikių ir rizikos planas, o pagalba teikiama iki trejų metų laikotarpio.

Ši įstaiga atvykusiems užsieniečiams dažnai tampa pirmuoju kontaktu, padedančiu žengti pirmuosius žingsnius naujoje šalyje. Čia sulaukiama įvairaus statuso asmenų – nuo atvykusių lankyti giminių iki priverstų palikti savo šalį dėl karo ar persekiojimo; nuo migracijos krizės metu sieną kirtusių žmonių iki laikinosios apsaugos statusą turinčių ukrainiečių.

Lietuvių kalbos mokymasis – sėkmingos integracijos raktas

Vienas didžiausių iššūkių užsieniečiams – išmokti lietuvių kalbą. Seimo sprendimu nuo 2026 m. užsieniečiai bus įpareigoti aptarnauti klientus lietuvių kalba.

Deja, norinčiųjų mokytis lietuvių kalbos skaičius viršija esamus resursus. Vietų kursuose trūksta, o registracija į lietuvių kalbos egzaminus tampa tikru iššūkiu dėl didelio susidomėjimo. Užsieniečių integracijos centro vadovė EGLĖ MASEVIČIŪTĖ sako, kad norinčiųjų mokytis lietuvių kalbos srautas smarkiai išaugęs, o organizacijos pajėgumai gali būti nepakankami.

Visuomenės nuostatos ir kultūrinis dialogas

Specialistė atkreipia dėmesį, kad visuomenės požiūrį į migrantus stipriai formuoja žiniasklaida. Negatyvios žinios dažnai sulaukia didesnio dėmesio nei teigiami integracijos pavyzdžiai. Šis neigiamas fonas emociškai veikia ir pačius migrantus, kartais stabdo jų integraciją.

Žvilgsnis į ateitį

Keičiasi ne tik atvykstančiųjų kilmės šalys – anksčiau dominavo arabakalbiai iš Sirijos ir Afganistano, dabar daugėja baltarusių ir rusų. Tai verčia organizaciją nuolat keisti, pritaikyti savo darbo metodus ir paslaugas.

E. Masevičiūtė pabrėžia, kad integracija yra ilgalaikis ir niekada iki galo neužbaigiamas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių. Vis dėlto lietuvių kalbos mokėjimas išlieka vienas iš kertinių elementų, atveriančių duris į visavertį gyvenimą Lietuvoje. Laidas „Aktualijų kompasas“ ir „Vertybių kompasas“ remia Medijų rėmimo fondas. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [related] [newsletter]

Autorius: Tomas Kemzūra, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama