T. Povilauskas sako, kad JAV ir Kinijos tarpusavio muitai mažės: „Esant tokiems tarifams prekyba turėtų būti sustojusi“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="Jungtinėms Amerikos Valstijoms sustabdžius balandžio pradžioje paskelbtų muitų daliai valstybių įsigaliojimą, SEB banko ekonomistas TADAS POVILAUSKAS sako, kad dėl muitų nukritę finansiniai rodikliai dar nėra grįžę į pradinę padėtį."]
„Pradėjusios smukti rinkos dar negrįžo į pradinę padėtį. Tik yra šiek tiek pakilusios nuo dugno, bet nuostoliai neišnykę – kalbant ir apie JAV, ir apie Europos bei Azijos akcijų rinkas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė ekonomistas.
Situacija, anot jo, ramesnė, bet dar toli iki to lygio, kuris buvo prieš dvi tris savaites, prieš vadinamąją išlaisvinimo dieną. „Supraskime, kad 10 proc. tarifai skirti visoms šalims, o Kinijai jie siekia 145 proc. Savaitgalį nustatytos išimtys puslaidininkiams ir kitoms prekėms, bet situacija per kelias savaites pasikeitusi ne į gera“, – aiškino jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę pranešė, kad 90 dienų atideda anksčiau paskelbtų visuotinių muitų įsigaliojimą ir visų šalių, išskyrus Kiniją, importui taikys 10 proc. tarifą. Tuo metu JAV ir Kinijos muitų karas tęsiasi – per virtinę abipusių veiksmų Jungtinių Valstijų muitai Kinijai išaugo iki 145 proc., o pastaroji importui iš JAV taiko 125 proc. tarifą.
[caption id="attachment_1251808" align="alignleft" width="2560"]
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pristato muitus užsienio prekybos partneriams. Greta stovi JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. balandžio 2 d. Kento Nishimuros / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Tiesa, savaitgalį Amerika kiek sumažino spaudimą: paskelbė apie muitų išimtis išmaniesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams, atminties lustams, puslaidininkiams ir kitoms elektronikos prekėms, kurių dauguma gaunama iš Kinijos.
Nustatydamas muitus D. Trumpas tą dieną pavadino išlaisvinimo diena ir pridūrė, kad kitos šalys daugelį metų apiplėšinėjo JAV.
Bandys gražiuoju susitarti su JAV
Pasak ekonomisto T. Povilausko, šalys, bijodamos, kad liepos viduryje, kai baigsis 90 dienų muitų taikymo pertrauka, JAV gali grįžti prie didelių tarifų, bandys gražiuoju susitarti su jomis. „Manau, daugelis pasaulio valstybių mėgins parduoti idėją, kad pirks daugiau prekių iš JAV – t. y. bandys pasiūlyti kokį nors saldainiuką Trumpo administracijai“, – tikino T. Povilauskas.
„Turbūt tai bus labiau kalbėjimas, o ne įsipareigojimas – bus sakoma: mes daugiau investuosime, daugiau pirksime prekių iš JAV, ir taip bus siekiama sušvelninti Trumpo administracijos toną. Norima, kad JAV tarifai nebūtų grąžinti, nes, pavyzdžiui, pirminis jų variantas Europos Sąjungai buvo 20 proc., o dabar yra 10 proc. Tad pirmas tikslas – kad nebūtų grįžta prie 20 proc., o kitas – kad nebūtų jokių tarifų“, – dėstė ekonomistas.
[caption id="attachment_1068650" align="alignleft" width="1200"]
Ekonomistas Tadas Povilauskas. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption]
Kalbėdamas apie ES, ekonomistas teigė nežinantis, kuriuo keliu eis Europos bendrija, vis dėlto jis mano, kad bus žadama iš JAV daugiau pirkti ir investuoti joje. „Taktika priklauso nuo situacijos: jeigu bus matoma, kad tai neefektyvu, turbūt bus pereita prie grasinimų. Jei bus matoma, kad nepavyksta susitarti, gali būti įvestos atsakomosios ES priemonės – tiek tarifai prekėms iš JAV, tiek paslaugų importo mokesčiai. Ganėtinai sunku pasakyti, kaip bus liepos viduryje, kai praeis tie trys mėnesiai“, – svarstė SEB banko ekonomistas.
Jo teigimu, daug kas priklauso nuo valstybės – yra nenormalių atvejų, kai šaliai skirti neadekvatūs tarifai, nes, tarkim, ji augina kakavos pupeles ar kitas kultūras, ir normalu, kad tokios valstybės į JAV daugiau eksportuoja, nei importuoja.
„Dabar, manau, bus derybų metas, bet jis gali pereiti ir į ne derybas“, – pridūrė jis.
JAV ir Kinijos tarpusavio muitai turėtų mažėti
Kalbėdamas apie JAV ir Kinijos muitų karą pašnekovas pabrėžė, kad taikomi muitai artimiausiu metu turėtų mažėti. „Esant tokiems tarifams, prekių, kurios nepatenka į išimčių sąrašą, prekyba turėtų būti sustojusi.
Tokie tarifai reiškia, kad, jei prekė kainavo dešimt dolerių ir amerikietis nenori mokėti daugiau, tai kinas ją turi parduoti už penkis dolerius. Turbūt niekas su 100 proc. antkainiu nepardavinėja prekių, neįtrauktų į išimčių sąrašą, – tokia prekyba turi stoti. Manau, bus siekiama didesnio JAV ir Kinijos dialogo, nes skauda ir amerikiečiams – taip greitai pakeisti paprastas prekes iš Kinijos kitomis neįmanoma“, – paaiškino T. Povilauskas.
[caption id="attachment_1251810" align="alignleft" width="2560"]
Justino Lane'o / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Anot ekonomisto, nei JAV, nei Kinija tikrai negali jaustis laimėtojomis šiame muitų kare. „Laimėtojos gali būti aplinkinės šalys, kurioms nustatytas 10 proc. tarifas, tokios valstybės kaip Vietnamas, Tailandas, Indonezija – esančios netoli Kinijos, kuriose pastaroji turi gamyklų, taip pat kuriose taikomi įvairūs sprendimai, kaip keičiant prekių kilmę galima apeiti ribojimus“, – išvadą pateikė jis.
Gaminti žemos pridėtinės vertės prekes neapsimoka
Paklaustas, ar D. Trumpui pavyks suaktyvinti gamybą pačiose JAV ir pritraukti užsienio įmonių, T. Povilauskas teigė, kad tai gali likti tik garsios kalbos.
„Valstybės gali raginti savo įmones kalbėti, kad investuos į JAV. Tikrai girdėsime retorikos, kad reikia daugiau investicijų į JAV, kad pramonė ten daugiau investuos. Niekas nešneka, kad Jungtinės Valstijos turi daugiau gaminti mažos pridėtinės vertės gaminių – tekstilės, avalynės. Manau, šalies tikslas yra gaminti strategines prekes, tokias kaip lustai, elektronika, plienas, automobiliai“, – sakė jis.
Ekonomistas pabrėžė: Amerikoje dėl didelių atlyginimų neapsimoka gaminti žemos pridėtinės vertės prekes – tiesiog per brangu. „Šioms prekėms gali būti skiriama daugiau investicijų, bet trumpuoju laikotarpiu gali būti sunku filtruoti, kas yra įmonių pažadai, o kas virsta realiomis investicijomis. Vis dėlto į svarbiausias, kritines pramonės šakas investicijų bus daugiau, nes darbo jėga JAV yra iš esmės ES vidurkio lygio, tad gaminti žemos pridėtinės vertės prekes nėra prasmės – jų neeksportuosi, nes jos per brangios, o vietos rinkoje gaminant brangiai teks daug mokėti ir vartotojams“, – apibendrino SEB banko ekonomistas.
[caption id="attachment_1251809" align="alignleft" width="2560"]
Cristoferio Neundorfo / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad reaguodama į JAV administracijos įvestus muitus Užsienio reikalų ministerija balandžio pradžioje įsteigė Lietuvos verslo konsultacijoms skirtą karštąją liniją, per kurią galima kreiptis prekybos tarp bendrijos ir JAV klausimais. Nors muitai laikinai sumažinti, linija veiks ir toliau.
Taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) yra patvirtinusi 20 mln. eurų vertės pagalbos paketą Lietuvos verslams, jis skirtas naujų rinkų paieškai ir eksporto diversifikacijai. EIM duomenimis, tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto; pernai eksportas siekė 1,6 mlrd. eurų.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pristato muitus užsienio prekybos partneriams. Greta stovi JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. balandžio 2 d. Kento Nishimuros / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Tiesa, savaitgalį Amerika kiek sumažino spaudimą: paskelbė apie muitų išimtis išmaniesiems telefonams, nešiojamiesiems kompiuteriams, atminties lustams, puslaidininkiams ir kitoms elektronikos prekėms, kurių dauguma gaunama iš Kinijos.
Nustatydamas muitus D. Trumpas tą dieną pavadino išlaisvinimo diena ir pridūrė, kad kitos šalys daugelį metų apiplėšinėjo JAV.
Bandys gražiuoju susitarti su JAV
Pasak ekonomisto T. Povilausko, šalys, bijodamos, kad liepos viduryje, kai baigsis 90 dienų muitų taikymo pertrauka, JAV gali grįžti prie didelių tarifų, bandys gražiuoju susitarti su jomis. „Manau, daugelis pasaulio valstybių mėgins parduoti idėją, kad pirks daugiau prekių iš JAV – t. y. bandys pasiūlyti kokį nors saldainiuką Trumpo administracijai“, – tikino T. Povilauskas.
„Turbūt tai bus labiau kalbėjimas, o ne įsipareigojimas – bus sakoma: mes daugiau investuosime, daugiau pirksime prekių iš JAV, ir taip bus siekiama sušvelninti Trumpo administracijos toną. Norima, kad JAV tarifai nebūtų grąžinti, nes, pavyzdžiui, pirminis jų variantas Europos Sąjungai buvo 20 proc., o dabar yra 10 proc. Tad pirmas tikslas – kad nebūtų grįžta prie 20 proc., o kitas – kad nebūtų jokių tarifų“, – dėstė ekonomistas.
[caption id="attachment_1068650" align="alignleft" width="1200"] Ekonomistas Tadas Povilauskas. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption]
Kalbėdamas apie ES, ekonomistas teigė nežinantis, kuriuo keliu eis Europos bendrija, vis dėlto jis mano, kad bus žadama iš JAV daugiau pirkti ir investuoti joje. „Taktika priklauso nuo situacijos: jeigu bus matoma, kad tai neefektyvu, turbūt bus pereita prie grasinimų. Jei bus matoma, kad nepavyksta susitarti, gali būti įvestos atsakomosios ES priemonės – tiek tarifai prekėms iš JAV, tiek paslaugų importo mokesčiai. Ganėtinai sunku pasakyti, kaip bus liepos viduryje, kai praeis tie trys mėnesiai“, – svarstė SEB banko ekonomistas.
Jo teigimu, daug kas priklauso nuo valstybės – yra nenormalių atvejų, kai šaliai skirti neadekvatūs tarifai, nes, tarkim, ji augina kakavos pupeles ar kitas kultūras, ir normalu, kad tokios valstybės į JAV daugiau eksportuoja, nei importuoja.
„Dabar, manau, bus derybų metas, bet jis gali pereiti ir į ne derybas“, – pridūrė jis.
JAV ir Kinijos tarpusavio muitai turėtų mažėti
Kalbėdamas apie JAV ir Kinijos muitų karą pašnekovas pabrėžė, kad taikomi muitai artimiausiu metu turėtų mažėti. „Esant tokiems tarifams, prekių, kurios nepatenka į išimčių sąrašą, prekyba turėtų būti sustojusi.
Tokie tarifai reiškia, kad, jei prekė kainavo dešimt dolerių ir amerikietis nenori mokėti daugiau, tai kinas ją turi parduoti už penkis dolerius. Turbūt niekas su 100 proc. antkainiu nepardavinėja prekių, neįtrauktų į išimčių sąrašą, – tokia prekyba turi stoti. Manau, bus siekiama didesnio JAV ir Kinijos dialogo, nes skauda ir amerikiečiams – taip greitai pakeisti paprastas prekes iš Kinijos kitomis neįmanoma“, – paaiškino T. Povilauskas.
[caption id="attachment_1251810" align="alignleft" width="2560"] Justino Lane'o / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Anot ekonomisto, nei JAV, nei Kinija tikrai negali jaustis laimėtojomis šiame muitų kare. „Laimėtojos gali būti aplinkinės šalys, kurioms nustatytas 10 proc. tarifas, tokios valstybės kaip Vietnamas, Tailandas, Indonezija – esančios netoli Kinijos, kuriose pastaroji turi gamyklų, taip pat kuriose taikomi įvairūs sprendimai, kaip keičiant prekių kilmę galima apeiti ribojimus“, – išvadą pateikė jis.
Gaminti žemos pridėtinės vertės prekes neapsimoka
Paklaustas, ar D. Trumpui pavyks suaktyvinti gamybą pačiose JAV ir pritraukti užsienio įmonių, T. Povilauskas teigė, kad tai gali likti tik garsios kalbos.
„Valstybės gali raginti savo įmones kalbėti, kad investuos į JAV. Tikrai girdėsime retorikos, kad reikia daugiau investicijų į JAV, kad pramonė ten daugiau investuos. Niekas nešneka, kad Jungtinės Valstijos turi daugiau gaminti mažos pridėtinės vertės gaminių – tekstilės, avalynės. Manau, šalies tikslas yra gaminti strategines prekes, tokias kaip lustai, elektronika, plienas, automobiliai“, – sakė jis.
Ekonomistas pabrėžė: Amerikoje dėl didelių atlyginimų neapsimoka gaminti žemos pridėtinės vertės prekes – tiesiog per brangu. „Šioms prekėms gali būti skiriama daugiau investicijų, bet trumpuoju laikotarpiu gali būti sunku filtruoti, kas yra įmonių pažadai, o kas virsta realiomis investicijomis. Vis dėlto į svarbiausias, kritines pramonės šakas investicijų bus daugiau, nes darbo jėga JAV yra iš esmės ES vidurkio lygio, tad gaminti žemos pridėtinės vertės prekes nėra prasmės – jų neeksportuosi, nes jos per brangios, o vietos rinkoje gaminant brangiai teks daug mokėti ir vartotojams“, – apibendrino SEB banko ekonomistas.
[caption id="attachment_1251809" align="alignleft" width="2560"] Cristoferio Neundorfo / EPA-EFE nuotrauka[/caption]
Dienraštis „Bernardinai.lt“ primena, kad reaguodama į JAV administracijos įvestus muitus Užsienio reikalų ministerija balandžio pradžioje įsteigė Lietuvos verslo konsultacijoms skirtą karštąją liniją, per kurią galima kreiptis prekybos tarp bendrijos ir JAV klausimais. Nors muitai laikinai sumažinti, linija veiks ir toliau.
Taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) yra patvirtinusi 20 mln. eurų vertės pagalbos paketą Lietuvos verslams, jis skirtas naujų rinkų paieškai ir eksporto diversifikacijai. EIM duomenimis, tiesioginis Lietuvos eksportas į JAV sudaro apie 6,8 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto; pernai eksportas siekė 1,6 mlrd. eurų.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
