Tinklaraštininkas L. Ramonas apie humorą ir ironiją: „Mūsų visuomenė dar tik mokosi juokauti“

[caption id="attachment_1253660" align="alignleft" width="1638"] Tinklaraštininkas Lukas Ramonas. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] [intro_text content="„Manau, kad viskas gerai su tais bajeriais. Juk šiaip Elonas Muskas legalizavo komediją. Tai dabar, kai pasakau ką nors negražaus, galiu pasiaiškinti, kad viskas legalu. Tai – ne mano kaltė“, – juokauja tinklaraštininkas LUKAS RAMONAS, socialinėse medijose prisistatantis kaip šantažuotojas."] Ši citata – klasikinis ironijos pavyzdys. JAV prezidento patarėjas E. Muskas iš tiesų pasakė šią citatą. Kalbėdamas kasmetinėje Konservatyvios politinės veiklos konferencijoje (Conservative Political Action Conference, CPAC) jis teigė, kad „kairieji nori komediją paversti neteisėta veikla“, ir apgailestavo, kad „negalima iš nieko juoktis“. Ironija kaip humoro forma vartojama nuo senų laikų – nuo V a. prieš Kristų. Šios sąvokos kilmė radosi iš graikų kalbos žodžio eironeia (εἰρωνεία), kuris tiesiogiai verčiamas kaip „neišmanymo imitacija“. Nors tada tai buvo laikoma melavimu, vėliau Platono dialoguose ironija įgavo naują – perkeltinę – prasmę to, apie ką iš tikrųjų kalbama. Galima teigti, kad ironija, kaip ir humoras, galėjo būti vartojama bendruomenėse juokiantis iš kitų bendruomenių skirtumų ar stereotipų, ironizuojant jų narių elgesį. Taip pat dažna ironijos forma yra dekonstruotos senos konstrukcijos – tai matome ir filmuose bei muzikoje, kai tradicinio meno žanras praplečiamas arba naikinamas. Tačiau kas nutinka internete, kai buvusios bendruomenės tampa viena didele erdve kiekvienam žmogui ir jo nuomonei? L. Ramonas – populiarus Lietuvos tinklaraštininkas, savo feisbuko paskyroje turintis daugiau kaip 39 tūkst. sekėjų. Anksčiau dirbęs teisininku, šiuo metu rašytojas juokauja internete, rašo apžvalgas ir recenzijas internetinėje naujienlaiškių platformoje „Substack“. [caption id="attachment_1144165" align="alignleft" width="2560"] Pexels.com nuotrauka[/caption] Kai juokauji ne apie įvykį, bet apie patį juokelį Ironija yra sudėtingesnė humoro forma, dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia L. Ramonas. Norėdamas ją vartoti, turi būti įsitikinęs, kad auditorija supras kontekstą. Šioje humoro formoje yra ir vaidybos – norint perteikti vieną ar kitą sakinio prasmę, galima vaidinti viską žinantį, ironiškai apsimesti pritariančiam ironizuojamai asmenybei, pervertinti, hiperbolizuoti situaciją. Kai kurie humoristai vartoja vadinamąjį sausąjį humorą – šiuo būdu mintį perteikia šaltu veidu, lakoniškais sakiniais. Šis metodas yra sudėtingesnis, nes, jeigu auditorija nesuvoks paslėptos minties, nesijuoks. Ironijos tikslas – dekonstruoti klišę, seną įsitikinimą, stereotipą ar tradicinę formą. „Žiūrėdamas stand-upą, dažniausiai išgirsti juokelius, artimus daugeliui žmonių: nesutarimai su žmona, kelionė pas gydytoją, vyrai ir moterys, varginantys skrydžiai lėktuvu... Ir nuo to komikas pradeda gvildenti įdomesnę mintį. Ironija arba komedija tai ne paverstų atskiru juokeliu apie istoriją, o išjuoktų pačią klišę“, – aiškina rašytojas. Dėl šios priežasties dekonstruoti tai, kieno konstrukcijos nežinai, yra neįmanoma. „Tik komikui ar gerbėjui ši klišė bus žinoma. Visa auditorija jos nesupras, jai reikės paaiškinti viską nuo nulio. Tu negali dekonstruoti to, ko nežinai“, – tikina L. Ramonas.

Vienintelis ironijos aspektas yra tas, kad tu gali kritikuoti, pasijuokti, apsvarstyti, bet ne veikti. Tam jau yra kitos komunikacijos priemonės.

Sarkazmas ir ironija dažnai pasitelkiami politiniame kontekste. Be L. Ramono, galime atrasti ir tokių feisbuko puslapių kaip „Valstybinis Tautos Frontas“ – čia dažnai juokiamasi iš tos dienos politinių ar socialinių įvykių, nepateikiant daug konteksto. Pavyzdžiui, kovo 24-ąją įrašas „Sorry, ne tas chatas“ primena tos pačios dienos naujieną, kai portalo „The Atlantic“ vyriausiasis redaktorius buvo netyčia įtrauktas į šifruotų pranešimų programėlę „Signal“ ir pirmasis sužinojo apie būsimus karinius smūgius Jemene. „Valstybinio Tautos Fronto“ žinutės kontekstas – dažna jaunesnės kartos frazė, sakoma, kai kas nors atsiunčiama ne į tą pokalbių grupę, ir tapusi savotiška kliše. Tokiu principu keliais žodžiais ir didžiosiomis raidėmis replikuojami ir Lietuvoje vykstantys įvykiai. Ar toks juokavimas gali daryti įtaką politikai? L. Ramono nuomone – nelabai. Juokaudami iš politinių aktualijų ar ironiškai kritikuodami politikus iš tiesų daugiau nieko nepasiekiame, tik išreiškiame savo nuomonę. „Ironija gali būti tik tavo burbulo dalis. Tu negali ironiškai bendrauti su kita puse ar auditorija, kad ir kokia ji būtų – pavyzdžiui, su kokiu nors politiku. Vienintelis ironijos aspektas yra tas, kad tu gali kritikuoti, pasijuokti, apsvarstyti, bet ne veikti. Tam jau yra kitos komunikacijos priemonės“, – aiškina pašnekovas. [caption id="attachment_995702" align="alignleft" width="1707"] Unsplash.com nuotrauka[/caption] Ironija internete – ar jos gali būti per daug? Pasikeitus laikams pasikeitė ir ironijos pobūdis. Kai dauguma visuomenės leidžia laiką internete, pasaulėžiūra, kartu ir humoras, tapo kitokie, atsirado daugiau humoro formų – tokių kaip internetinė ironija, kuriama vizualiniais paveikslėliais ar frazėmis. Tai, kas gimė internete, lieka nepaaiškinama realybėje tiems, kurie tokio turinio nežiūri. Anglakalbėse socialinių bendruomenių medijose kyla klausimas, kada žmogus vėl bus nuoširdus ir ar viskas gali būti humoro šaltinis. Kai kurie užsienio tinklaraštininkai kartais prisipažįsta, kad ironija ir iš jos kylantis cinizmas pradeda varginti, o socialinės medijos – atsibosti. Jutubo platformos vaizdo įrašas, keliantis klausimą, kodėl leisti laiką socialinėse medijose nebėra taip įdomu kaip anksčiau, sulaukė daugiau kaip milijono peržiūrų, o komentaruose ilgesingai kalbama apie laiką, kai internetinė erdvė buvo nuoširdesnė ir tylesnė. Ar ironijos ir humoro gali būti per daug? L. Ramono nuomone, viskas priklauso nuo aplinkybių. Vienintelis šio žanro reikalavimas yra tas, kad tai turi būti juokinga. Jeigu juokaujama ir iš to juokiamasi, tai yra vykusi komedija. Jeigu nesijuokiama – nevykusi. „Jeigu laidotuvėse prieinu prie našlės ir įžeidžiai pajuokauju, ji turbūt nesijuoks, nors galbūt panašūs juokeliai jai patinka. Tačiau šiomis aplinkybėmis nejuokaujama. Tas pats ir internete – čia dažniausiai juokelis plinta jau be pirminio konteksto, kartais parašant tiesiog faktą. Telieka kitiems suprasti, kas turima omenyje. Tačiau internete yra daugiau pakantumo kontekstui – vienas žiaurus įvykis Lietuvoje ar JAV gali sukelti juoką kitoje šalyje ir atvirkščiai“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako rašytojas.

Mūsų visuomenė dar tik mokosi juokauti. Internete vis dar atrasime pavyzdžių, kuriuose humoras būna susijęs su įžeidimu, tad ironijos epidemija mūsų dar nelaukia ir nevargina.

Dar tik mokomės juokauti Lietuvoje situacija yra kitokia nei užsienyje. Pasak L. Ramono, mūsų visuomenė dar tik mokosi juokauti. Internete vis dar atrasime pavyzdžių, kuriuose humoras būna susijęs su įžeidimu, tad ironijos epidemija mūsų dar nelaukia ir nevargina. „Pamenu, „15min“ laidoje „Valinskas žino“ Arūnas Valinskas pajuokavo, lygindamas Remigijų Žemaitaitį su „Titaniko“ laivu: „Kuo panašus Žemaitaitis ir „Titanikas“? Abudu nepasiekė Niujorko.“ Toks paprastas juokelis. Tačiau komentavo daug pasipiktinusių žmonių – jie atsakė ne juokaudami, o įžeisdami. Vienas pavyzdys buvo maždaug toks: „Kuo Valinskas panašus į Žemaitaitį? Valinskas puskvailis, o Žemaitaitis – protingas.“ Tai nė kiek neprimena juokelio“, – pavyzdį pateikia L. Ramonas. Yra kelios temos, kuriomis reiškiama nuomonė yra tik pyktis, o ne bandymas juokauti. Ypač kai kalbama apie socialiai jautrias temas, tokias kaip LGBTQ+. „Matai kieno nors komentarą, esą šiais laikais neatskirsi, kas yra vyras, o kas – moteris, ir pridėtus jausmaženklius, lyg būtų juokiamasi. Aš to nelaikau juokingu dalyku, bet jeigu taip mano žmogus, mieliau priimčiau tai nei pyktį ar agresiją“, – teigia tinklaraštininkas. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Ugnė Tulaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama