A. Lašas kritiškas Prezidentūros planams dėl I. Segalovičienės: problema, kai teikiamas savas žmogus
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
[intro_text content="„Sudaroma interesų konflikto regimybė, ir tai yra problema tokio lygio politikams kaip prezidentas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako politologas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. AINIUS LAŠAS, prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant naująja Valstybės kontrolės vadove skirti jo patarėją Ireną Segalovičienę."]
I. Segalovičienės teikimo dekretą pasirašęs šalies vadovas teigia, kad jo patarėja yra pajėgi profesionalė. Tapusi valstybės kontroliere ji galės siekti, kad valstybės lėšos būtų naudojamos efektyviai, o pati audito institucija aktyviau įsitrauktų į valstybės biudžeto formavimą, teiktų kokybiškesnes rekomendacijas.
„Prie to neabejotinai galėtų prisidėti ir kryptingos pastangos taikyti inovacijas – didžiųjų duomenų, dirbtinio intelekto, automatizuotus, tikralaikius sprendimus. Neabejoju, kad Irena Segalovičienė, įsigilinusi į viešojo valdymo stebėsenos ir vertinimo temas bei sukaupusi vertingos praktinės patirties, yra tinkamiausia kandidatė siekti šių tikslų“, – Prezidentūros pranešime tvirtina G. Nausėda.
Sudaroma interesų konflikto regimybė?
Pasak politologo A. Lašo, tai nėra labai geras precedentas. „Aš neinu taip toli, kad teigčiau, jog užimama valstybė ar vyksta orbanizacija. Tiesiog sudaroma interesų konflikto regimybė, ir tai yra problema tokio lygio politikams kaip prezidentas – kurti tokias regimybes nėra nei prasminga, nei pageidautina. Šiuo atveju mes atsistojame ir sakome: žmonės nepasitiki valstybe, nepasitiki politikais, nepasitiki Seimu, partijomis“, – dėstė jis.
[caption id="attachment_1233188" align="alignleft" width="1795"]
Politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas. Jono Klėmeno nuotrauka[/caption]
„Jeigu kuriame regimybę, kad į tokias atsakingas ir svarbias pareigas organizacijoje, kuri prižiūri kitas valstybines institucijas, yra teikiamas savas žmogus, – tai yra problema. Aš nekvestionuoju jo profesinių žinių, kvalifikacijos – Irena Segalovičienė gal ir nuostabi. Tačiau taip yra kuriama interesų konflikto regimybė, ir to turime vengti, jeigu norime, kad pasitikėjimas politinėmis institucijomis didėtų, o ne mažėtų“, – teigė pašnekovas.
Politologas pabrėžė, kad tai ne pirmas atvejis, kai į labai atsakingas pareigas skiriamas savas žmogus. Štai neseniai LRT tarybos pirmininku buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas – jį į tarybą delegavo taip pat prezidentas. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys irgi yra buvęs G. Nausėdos patarėju. Kiti buvę prezidento patarėjai – Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta, Ryšių reguliavimo tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė, jos pavaduotojas Darius Kuliešius.
[caption id="attachment_1253339" align="alignleft" width="2560"]
LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas su prezidentu Gitanu Nausėda. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption]
„Kai vieną kartą taip įvyksta, galima sakyti, kad gal sutapo. Kai antrą kartą – kelia didesnį nerimą. Jei taip būtų nutikę pirmą kartą, būtų galima manyti, kad buvo išsirinkta geriausia kandidatūra iš daugybės. Bet kai pasikartoja antrą sykį, kyla klausimų, apie ką prezidentas mąsto rinkdamasis kandidatus.
Mano nuomone, jis nemąsto apie sistemos skaidrinimą, apie tai, koks įspūdis susidaro žvelgiant iš šono. Prezidentas mąsto apie savo interesus ar pirmenybės savo komandos žmonėms teikimą“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo A. Lašas.
[caption id="attachment_1253340" align="alignleft" width="2560"]
Prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka[/caption]
Vertina teigiamai
Pasak Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio, valstybės kontrolierius nėra politinė pareigybė, o prezidento patarėjai nėra siejami su politiniu atšalimu, kadangi šalies vadovas nepriklauso nė vienai partijai.
„Ta pareigybė nėra politinė pareigybė. Nėra nei politinės partijos, nei su politine pareigybe susijusi asmenybė – tiesiog ji yra prezidento patarėja, ir jos kompetencija, žinios galės būti vertinamos, ar bus politinis neutralumas, o tai privalo būti Valstybės kontrolėje, tai yra faktas. Manyčiau, kad jei ji būtų partijos narė arba susieta su kokia nors politine jėga, tai tokių abejonių kiltų“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė parlamento vadovas.
[caption id="attachment_1201387" align="alignleft" width="2560"]
Premjeras Gintautas Paluckas, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka [/caption]
Premjero Gintauto Palucko nuomone, I. Segalovičienė – stipri kandidatė. „Ką reikia šildyti, ką šaldyti – tik prezidentas gali komentuoti, mes savo ruožtu priimame pateiktą kandidatūrą, ją aptarsime frakcijose, o Irena Segalovičienė turi reikalingas kompetencijas, yra patyrusi specialistė, ir tai būtų stipri kandidatūra“, – kalbėjo premjeras.
Valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis G. Nausėdos sprendimą naująja Valstybės kontrolės vadove skirti patarėją I. Segalovičienę pasitiko teigiamai. „Šiaip tai stipri kandidatė, antrą kadenciją dirbanti su prezidentu, turinti gana daug patirties, kuravusi ekonomikos sritį. Jos patirtis būtų didelis pliusas“, – pirmadienį žurnalistams teigė R. Žemaitaitis.
Visgi politikas neabejoja, kad tokia kandidatūra sukels ginčų dėl politinio atšalimo poreikio. „Gal dėl atšalimo laikotarpio kils tų dalykų, kokių buvo su prieš tai buvusia valdančiąja dauguma, kai nebuvo paskirta kai kurių buvusių ministrų į teisėjus ir pan. Ginčų bus, bet asmuo stiprus“, – kalbėjo jis.
Pirmojoje kadencijoje G. Nausėda atšalimo laikotarpį taikė į teisėjus norėjusiam grįžti vidaus reikalų ministru ir krašto apsaugos viceministru dirbusiam Eimučiui Misiūnui. Karjerą turėjo pristabdyti ir buvęs ilgametis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris ambasadoriumi Švedijoje paskirtas tik po trejų metų nuo darbo ministerijoje pabaigos.
Sako, kad siekia „perspjauti“ JAV prezidentą
Seimo opozicinės partijos kritiškai vertina tokį prezidento G. Nausėdos sprendimą. Seimo liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė naujienų agentūrai ELTA tikino, kad tokiu būdu yra kuriamas blogas precedentas, nes tokia institucija kaip Valstybės kontrolė turi išlikti nepriklausoma.
„Atrodo negerai, nes siūlyti žmones tiesiai iš savo artimiausios aplinkos be jokios pertraukos, be atšalimo yra itin bloga praktika. Būtų apmaudu, jei tai taptų nebe išimtimi, o taisykle“, – aiškino liberalė.
[caption id="attachment_1236340" align="alignleft" width="2560"]
Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]
Konservatoriaus M. Lingės manymu, prezidentas tendencingai į valstybės institucijas teikia sau artimus žmones. Politikas pabrėžė, kaip svarbu Valstybės kontrolei likti nepriklausomai.
„Kuriamas labai prastas precedentas. Jau ne pirmas toks paskyrimas yra teikiamas, kai iš patarėjų komandos žmonės keliauja tiesiai į valstybės institucijas. Ši institucija turi ypatingą, valstybės kontrolės ir audito, funkciją, ir jai labai svarbus nepriklausomumo užtikrinimas. (...) Šis paskyrimas leistų devalvuoti paties valstybės audito funkciją ir kurtų rimtą nepasitikėjimą“, – teigė M. Lingė.
Ekspremjerė konservatorė I. Šimonytė įsitikinusi, kad į valstybės kontrolierės poziciją siūlydamas I. Segalovičienę prezidentas G. Nausėda siekia „perspjauti“ JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
„Panašu, kad Gitanas Nausėda nutarė perspjauti Donaldą Trumpą, kuris kandidatūromis į svarbias valstybines pozicijas dažnu atveju pasirinko žmones, kurių niekaip nepavadinsi joms tinkamais – nei kompetencijos, nei etikos, nei institucijos tikslų ir uždavinių suvokimo prasme. Jie tinkami tik savo pasiryžimu aklai tarnauti teikėjo užgaidoms“, – savo feisbuko paskyroje paskelbė I. Šimonytė.
Situaciją vadina pavojinga
Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė komentuojamą situaciją feisbuke pavadino pavojinga.
„Naujiena panašaus masto, kaip į Aukščiausiąjį Teismą prezidentas paskirtų savo patikėtinę. Tai vienas iš ryškiausių bandymų užvaldyti valstybę. Jau kurį laiką girdėjau gandus, kad prezidentas nepatenkintas dabartiniu valstybės kontrolieriumi, nes šis nedeliverino – tai yra nepadarė pakankamai auditų „ant konservatorių“. Tad jo antrai kadencijai nebeteiks, dabar nusprendė klaidą ištaisyti ir neberizikuoti į pareigas pasiskirdamas sau tiesiogiai pavaldų žmogų“, – savo nuomone dalijosi ji.
„O tada Valstybės kontrolė sutvarkys taip, kaip prezidentui reikės ir LRT (kurios auditą kaip tik dabar darys), ir visus kitus. Turint savo rankose tokį įrankį kaip Valstybės kontrolė galima labai sėkmingai uždaužyti visus sau nepalankius įvairiais auditais. Tiesą sakant, tai netgi geriau nei turėti nuo savęs priklausomą teisėsaugą ar teismus, nes jiems tyrimus pradėti ir veikti reikia teisinio pagrindo. Tuo metu Valstybės kontrolė gali audituoti bet ką, ką tik nori, ir pati tai pasirenka“, – parašė žurnalistė.
B. Davidonytė viliasi, kad Seimas nepatvirtins I. Segalovičienės kandidatūros. „Tokio akivaizdaus ir net nepaslėpto bandymo užvaldyti vieną svarbiausių nepriklausomų valstybės institucijų. Kitu atveju būsime labiau priartėję prie Vengrijos, nei galėjome tikėtis“, – teigė ji.
Su prezidentu dirba nuo pirmosios kadencijos pradžios
I. Segalovičienė 2019-aisiais tapo prezidento patarėja Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupėje, o nuo 2021-ųjų jai vadovauja. Iki tol ji vadovavo Strateginių sprendimų paramos grupei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
[caption id="attachment_1247183" align="alignleft" width="2560"]
Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]
Taip pat ji yra dirbusi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėja socialiniais, švietimo ir bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis klausimais, dėstė Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo institute, dirbo universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.
Dabartinio Valstybės kontrolės vadovo Mindaugo Macijausko penkerių metų kadencija baigsis gegužę. Jis darbą centrinėje audito institucijoje pradėjo 2002 m.
Prezidentūra paskelbė, kad G. Nausėda dėkoja M. Macijauskui už „kruopštų ir atsakingą darbą, pasiektą pažangą vertinimų srityje, sukurtą Audito rezultatų informacinę svetainę“.
Valstybės kontrolieriaus kandidatūrai dar turės pritarti Seimas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas. Jono Klėmeno nuotrauka[/caption]
„Jeigu kuriame regimybę, kad į tokias atsakingas ir svarbias pareigas organizacijoje, kuri prižiūri kitas valstybines institucijas, yra teikiamas savas žmogus, – tai yra problema. Aš nekvestionuoju jo profesinių žinių, kvalifikacijos – Irena Segalovičienė gal ir nuostabi. Tačiau taip yra kuriama interesų konflikto regimybė, ir to turime vengti, jeigu norime, kad pasitikėjimas politinėmis institucijomis didėtų, o ne mažėtų“, – teigė pašnekovas.
Politologas pabrėžė, kad tai ne pirmas atvejis, kai į labai atsakingas pareigas skiriamas savas žmogus. Štai neseniai LRT tarybos pirmininku buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas – jį į tarybą delegavo taip pat prezidentas. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys irgi yra buvęs G. Nausėdos patarėju. Kiti buvę prezidento patarėjai – Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta, Ryšių reguliavimo tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė, jos pavaduotojas Darius Kuliešius.
[caption id="attachment_1253339" align="alignleft" width="2560"] LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas su prezidentu Gitanu Nausėda. Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption]
„Kai vieną kartą taip įvyksta, galima sakyti, kad gal sutapo. Kai antrą kartą – kelia didesnį nerimą. Jei taip būtų nutikę pirmą kartą, būtų galima manyti, kad buvo išsirinkta geriausia kandidatūra iš daugybės. Bet kai pasikartoja antrą sykį, kyla klausimų, apie ką prezidentas mąsto rinkdamasis kandidatus.
Mano nuomone, jis nemąsto apie sistemos skaidrinimą, apie tai, koks įspūdis susidaro žvelgiant iš šono. Prezidentas mąsto apie savo interesus ar pirmenybės savo komandos žmonėms teikimą“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo A. Lašas.
[caption id="attachment_1253340" align="alignleft" width="2560"] Prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Oresto Gurevičiaus / ELTA nuotrauka[/caption]
Vertina teigiamai
Pasak Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio, valstybės kontrolierius nėra politinė pareigybė, o prezidento patarėjai nėra siejami su politiniu atšalimu, kadangi šalies vadovas nepriklauso nė vienai partijai.
„Ta pareigybė nėra politinė pareigybė. Nėra nei politinės partijos, nei su politine pareigybe susijusi asmenybė – tiesiog ji yra prezidento patarėja, ir jos kompetencija, žinios galės būti vertinamos, ar bus politinis neutralumas, o tai privalo būti Valstybės kontrolėje, tai yra faktas. Manyčiau, kad jei ji būtų partijos narė arba susieta su kokia nors politine jėga, tai tokių abejonių kiltų“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė parlamento vadovas.
[caption id="attachment_1201387" align="alignleft" width="2560"] Premjeras Gintautas Paluckas, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka [/caption]
Premjero Gintauto Palucko nuomone, I. Segalovičienė – stipri kandidatė. „Ką reikia šildyti, ką šaldyti – tik prezidentas gali komentuoti, mes savo ruožtu priimame pateiktą kandidatūrą, ją aptarsime frakcijose, o Irena Segalovičienė turi reikalingas kompetencijas, yra patyrusi specialistė, ir tai būtų stipri kandidatūra“, – kalbėjo premjeras.
Valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis G. Nausėdos sprendimą naująja Valstybės kontrolės vadove skirti patarėją I. Segalovičienę pasitiko teigiamai. „Šiaip tai stipri kandidatė, antrą kadenciją dirbanti su prezidentu, turinti gana daug patirties, kuravusi ekonomikos sritį. Jos patirtis būtų didelis pliusas“, – pirmadienį žurnalistams teigė R. Žemaitaitis.
Visgi politikas neabejoja, kad tokia kandidatūra sukels ginčų dėl politinio atšalimo poreikio. „Gal dėl atšalimo laikotarpio kils tų dalykų, kokių buvo su prieš tai buvusia valdančiąja dauguma, kai nebuvo paskirta kai kurių buvusių ministrų į teisėjus ir pan. Ginčų bus, bet asmuo stiprus“, – kalbėjo jis.
Pirmojoje kadencijoje G. Nausėda atšalimo laikotarpį taikė į teisėjus norėjusiam grįžti vidaus reikalų ministru ir krašto apsaugos viceministru dirbusiam Eimučiui Misiūnui. Karjerą turėjo pristabdyti ir buvęs ilgametis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris ambasadoriumi Švedijoje paskirtas tik po trejų metų nuo darbo ministerijoje pabaigos.
Sako, kad siekia „perspjauti“ JAV prezidentą
Seimo opozicinės partijos kritiškai vertina tokį prezidento G. Nausėdos sprendimą. Seimo liberalų frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė naujienų agentūrai ELTA tikino, kad tokiu būdu yra kuriamas blogas precedentas, nes tokia institucija kaip Valstybės kontrolė turi išlikti nepriklausoma.
„Atrodo negerai, nes siūlyti žmones tiesiai iš savo artimiausios aplinkos be jokios pertraukos, be atšalimo yra itin bloga praktika. Būtų apmaudu, jei tai taptų nebe išimtimi, o taisykle“, – aiškino liberalė.
[caption id="attachment_1236340" align="alignleft" width="2560"] Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]
Konservatoriaus M. Lingės manymu, prezidentas tendencingai į valstybės institucijas teikia sau artimus žmones. Politikas pabrėžė, kaip svarbu Valstybės kontrolei likti nepriklausomai.
„Kuriamas labai prastas precedentas. Jau ne pirmas toks paskyrimas yra teikiamas, kai iš patarėjų komandos žmonės keliauja tiesiai į valstybės institucijas. Ši institucija turi ypatingą, valstybės kontrolės ir audito, funkciją, ir jai labai svarbus nepriklausomumo užtikrinimas. (...) Šis paskyrimas leistų devalvuoti paties valstybės audito funkciją ir kurtų rimtą nepasitikėjimą“, – teigė M. Lingė.
Ekspremjerė konservatorė I. Šimonytė įsitikinusi, kad į valstybės kontrolierės poziciją siūlydamas I. Segalovičienę prezidentas G. Nausėda siekia „perspjauti“ JAV prezidentą Donaldą Trumpą.
„Panašu, kad Gitanas Nausėda nutarė perspjauti Donaldą Trumpą, kuris kandidatūromis į svarbias valstybines pozicijas dažnu atveju pasirinko žmones, kurių niekaip nepavadinsi joms tinkamais – nei kompetencijos, nei etikos, nei institucijos tikslų ir uždavinių suvokimo prasme. Jie tinkami tik savo pasiryžimu aklai tarnauti teikėjo užgaidoms“, – savo feisbuko paskyroje paskelbė I. Šimonytė.
Situaciją vadina pavojinga
Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė komentuojamą situaciją feisbuke pavadino pavojinga.
„Naujiena panašaus masto, kaip į Aukščiausiąjį Teismą prezidentas paskirtų savo patikėtinę. Tai vienas iš ryškiausių bandymų užvaldyti valstybę. Jau kurį laiką girdėjau gandus, kad prezidentas nepatenkintas dabartiniu valstybės kontrolieriumi, nes šis nedeliverino – tai yra nepadarė pakankamai auditų „ant konservatorių“. Tad jo antrai kadencijai nebeteiks, dabar nusprendė klaidą ištaisyti ir neberizikuoti į pareigas pasiskirdamas sau tiesiogiai pavaldų žmogų“, – savo nuomone dalijosi ji.
„O tada Valstybės kontrolė sutvarkys taip, kaip prezidentui reikės ir LRT (kurios auditą kaip tik dabar darys), ir visus kitus. Turint savo rankose tokį įrankį kaip Valstybės kontrolė galima labai sėkmingai uždaužyti visus sau nepalankius įvairiais auditais. Tiesą sakant, tai netgi geriau nei turėti nuo savęs priklausomą teisėsaugą ar teismus, nes jiems tyrimus pradėti ir veikti reikia teisinio pagrindo. Tuo metu Valstybės kontrolė gali audituoti bet ką, ką tik nori, ir pati tai pasirenka“, – parašė žurnalistė.
B. Davidonytė viliasi, kad Seimas nepatvirtins I. Segalovičienės kandidatūros. „Tokio akivaizdaus ir net nepaslėpto bandymo užvaldyti vieną svarbiausių nepriklausomų valstybės institucijų. Kitu atveju būsime labiau priartėję prie Vengrijos, nei galėjome tikėtis“, – teigė ji.
Su prezidentu dirba nuo pirmosios kadencijos pradžios
I. Segalovičienė 2019-aisiais tapo prezidento patarėja Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupėje, o nuo 2021-ųjų jai vadovauja. Iki tol ji vadovavo Strateginių sprendimų paramos grupei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
[caption id="attachment_1247183" align="alignleft" width="2560"] Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption]
Taip pat ji yra dirbusi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėja socialiniais, švietimo ir bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis klausimais, dėstė Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo institute, dirbo universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.
Dabartinio Valstybės kontrolės vadovo Mindaugo Macijausko penkerių metų kadencija baigsis gegužę. Jis darbą centrinėje audito institucijoje pradėjo 2002 m.
Prezidentūra paskelbė, kad G. Nausėda dėkoja M. Macijauskui už „kruopštų ir atsakingą darbą, pasiektą pažangą vertinimų srityje, sukurtą Audito rezultatų informacinę svetainę“.
Valstybės kontrolieriaus kandidatūrai dar turės pritarti Seimas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]
[newsletter]
[related]
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
