G. Sarafinas siūlo leisti mokykloms spręsti, kada baigti metus: kai nėra motyvacijos, mokiniai kaip baldai sėdi klasėje iki birželio galo

[intro_text content="Švietimo ministrei Ramintai Popovienei sprendimą dėl mokslo metų trumpinimo žadant balandį, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius, švietimo ekspertas GINTARAS SARAFINAS teigia, kad nereikėtų griežtai apibrėžti mokslo metų ilgio, ir skatina leisti mokyklų bendruomenėms pačioms nuspręsti, kaip paskirstyti krūvį per mokslo metus."] „Labiausiai glumina, kai kokia nors ministerija mokykloms liepia pačioms pasirinkti, kaip elgtis su išmaniaisiais telefonais ir kitomis technologijomis pamokų metu. Nėra aiškios taisyklės, ką mokyklos turi daryti, tad lygiai tą patį galima taikyti ir mokslo metų trukmei“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tvirtina jis. Mokslo metai sutrumpėtų savaite Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kovo antroje pusėje kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) ir Vyriausybę dėl mokslo metų trumpinimo. Profsąjungos teigimu, per pastaruosius aštuonerius metus net keletą kartų prailginta ugdymo proceso trukmė, tikintis, kad dėl to pagerės Lietuvos moksleivių pasiekimai, lauktų rezultatų nedavė. Pasak jos, birželio mėnesį tiek šalies mokytojai, tiek moksleiviai turėtų visą savo dėmesį sutelkti į valstybinius brandos egzaminus. Akcentuojama ir tai, kad tokiu laikotarpiu pedagogams gerokai padidėja ir darbo krūvis. Ministrė yra pranešusi, kad mokslo metus pradiniame ugdyme siūloma trumpinti nuo 175 iki 170 dienų, o 5–10 klasėse – nuo 185 iki 180 dienų. Į planus trumpinti mokslo metus palankiai žiūri ir Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS). [caption id="attachment_1228622" align="alignleft" width="2500"] Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption] Pasigenda tyrimų Kad prieš daugiau nei septynerius metus įvestas sprendimas prailginti mokslo metus nedavė vaisių, akcentuoja ir G. Sarafinas. Anot jo, nebuvo net sprendimo naudą pagrindžiančių tyrimų. „Visada kažką darant, ar ilginant, ar trumpinant, reikia turėti tikslą ir atliktus tyrimus. Kiek pamenu, tų tyrimų nebuvo 2018 metais, kai mokslo metai buvo pailginti. Tiesiog kažkas pašnekėjo, norėjo įsiamžinti kaip reformatoriai, tą ir padarė“, – teigia jis.

Nebuvo skaičiuota, prognozuota, tiesiog pasakyta, esą vien dėl to, jog pailginsime mokslo metus, pagerės mokinių pasiekimai. Praėjo daugiau nei septyneri metai, tačiau galime matyti, kad tie pasiekimai nepagerėjo.

„Nebuvo skaičiuota, prognozuota, tiesiog pasakyta, esą vien dėl to, jog pailginsime mokslo metus, pagerės mokinių pasiekimai. Praėjo daugiau nei septyneri metai, tačiau galime matyti, kad tie pasiekimai nepagerėjo. Ir šiandien tyrimų ta tema nėra, niekas net nebando tirti, kokia pamokų, kurios vyksta vasarą, kokybė“, – dėsto pašnekovas. Švietimo ekspertas primena, kad paskutinėmis mokslo metų savaitėmis ugdymo įstaigose tvyro karštis, moksleiviai neturi motyvacijos. „Tie, kurie kuria tas reformas ir jas įvedė, net nėra buvę birželį mokykloje. Man teko dirbti birželio 13–17 dienomis, žinau, kas būna, kokia temperatūra vyrauja mokykloje ir kokia tuo metu yra darbinė vaikų nuotaika bei mokymosi lygis. Tuo metu yra tik šioks toks užimtumas, dalinis“, – aiškina jis. [caption id="attachment_1228621" align="alignleft" width="2560"] Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Siūlo žiūrėti lanksčiai Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius skatina į mokslo metų trukmę žiūrėti lanksčiai. „Jau ir dabar mokyklos susigalvoja įvairių būdų dirbti, kai kurios – šeštadieniais. Kitose susėdama su savo bendruomene ir išsikeliami tikslai – „turime išeiti kursą“. Jeigu mokykla spėja birželio pradžioje viską pabaigti, tai ir atostogauti pradeda anksčiau“, – geraisiais pavyzdžiais dalinasi G. Sarafinas. Anot jo, atostogos yra didžiulis impulsas vaikams dėti pastangas. „Kadangi jie nori išeiti atostogų anksčiau, stengiasi gerai dirbti, neturėti skolų, būna motyvuoti, nes yra interesas. O jeigu jo nėra, jeigu mokiniai žino, kad bet kokiu atveju sėdės iki birželio antros pusės, tada kaip baldai sėdi klasėje, kažko laukia. Aš įvairiais pavyzdžiais bandau parodyti, kad yra skirtingų modelių ir tas aklas užsibrėžimas „tik taip ir ne kitaip“ niekur neveda. Mokykloms gali būti pasakoma, kad turite mokytis tiek ir tiek savaičių ar dienų, o kaip tai bus daroma – neįdomu, tiesiog turite vykdyti, kas nustatyta. Ir tada mokyklos gali varijuoti“, – svarsto pašnekovas. [caption id="attachment_1228647" align="alignleft" width="2560"] Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Neturėtų kur palikti vaikų? Viešojoje erdvėje pasigirdus argumentams, kad sutrumpinus mokslo metus daliai šeimų nebūtų kur palikti vaikų, G. Sarafinas teigia, jog problema paliestų tik dalį tėvų, auginančių pradinukus. „Vaikus reikėtų skirstyti į keletą grupių – pradinukus, progimnazistus ir gimnazistus. Pradinukai Lietuvoje ir šiaip mokslo metus baigia anksčiau nei kiti, tėvai daugiausia jaudinasi, kur juos dėti tuos tris vasaros mėnesius. Dėl gimnazistų niekas nesijaudina, nes supranta, kad jie yra savarankiški, vasarą gali dirbti – nuo 16 metų visi gali dirbti. Didžiajai daliai progimnazistų irgi nereikia tėvų, na, gal tik nedaug pavairuoti juos tenka. Šiuo atveju ir kalbama, jog šeimų lūkesčiai, įsivaizdavimas, mokyklų lygis ir įranga su kondicionavimo sistemomis yra labai skirtingi, dėl to raginama, kad mokykloms būtų leista rinktis, kaip dirbti visus mokslo metus, kad būtų išeinama visa programa“, – tikina pašnekovas. Švietimo ekspertas skatina atsižvelgti į įvairias šeimas. „Vienos labiau pasiturinčios, kitos skursta, vienos turi kur palikti vaikus, kitos – ne. Ar galima į tai atsižvelgti? Jeigu šeima sako, kad birželio 10 dieną važiuos į Paryžių, o mokykla atšauna, kad nevažiuosite, nes birželio 20 dieną bus ekskursija į Rokiškį?“ – kelia klausimą jis. [caption id="attachment_1251938" align="alignleft" width="2560"] Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius, švietimo ekspertas Gintaras Sarafinas. Dainiaus Labučio / ELTA nuotrauka[/caption] „Šių metų birželį egzaminai bus kasdien – vieną dieną dvyliktokams, kitą – vienuoliktokams. Vadinasi, reikės daug mokytojų, kurie dalyvautų egzaminų metu, todėl jie negalės mokyti. Norime to ar nenorime, mokymas birželį bus daugiau nei butaforinis. Tai nebus mokymasis. Mokytojai, kurie nedalyvauja egzaminuose, gali užimti vaikus, kurių tėvai neturi kur palikti, arba tuos, kurie turi skolų ir spragų. Bet tokių vaikų nėra dauguma“, – nurodo G. Sarafinas. Mokytis birželio mėnesį gali būti nepakenčiama Pasak pašnekovo, dažnai viešose diskusijose apie mokslo metų ilgį lyginamasi su užsienio šalimis. „Prieš ilginant mokslo metus buvo teigiama, kad „mūsų vaikai mokosi trumpiausiai Europoje“. Iš tikrųjų taip buvo. Bet lyginantis su užsieniu nebuvo kreipiamas dėmesys, kad Jungtinėje Karalystėje mokomasi 1,5 mėnesio, tada mokiniai gauna atostogų, ir taip vyksta visus metus. Kai viską sudedame, tie skaičiai tampa panašūs kaip Lietuvoje. Tačiau svarbiausia žinoti, ko mes siekiame. Jeigu norime kokybės, tai jos nepasiekėme. Ar taip reikia ir palikti? Ne, manau, kad reikia galvoti apie pamokų kokybę vasarą“, – skatina ekspertas. „Jeigu mokykla su langais į pietus ir be kondicionierių, tokioje birželio mėnesį yra nepakenčiama. Reikia įvardyti, kad yra vienokios ir kitokios mokyklos, ir bendruomenės, įvertinusios savo pastatų būklę, gali pačios nuspręsti, kaip organizuoti ugdymą“, – teigia jis.

Man rūpi, kad vaikai gautų kokybę ir kad pamokos birželį būtų skirtos ne „Šrekui“ žiūrėti.

G. Sarafinas akcentuoja, kad vieno teisingo atsakymo šioje situacijoje nėra. „Nereikia kraštutinumų, nes jie niekur neveda. Man rūpi, kad vaikai gautų kokybę ir kad pamokos birželį būtų skirtos ne „Šrekui“ žiūrėti. Pradžioje turime atsigręžti atgal, prisiminti tikslą, juk suprantame, kad jo neįvykdėme, tad turime išsikelti naują tikslą. Aš galiu pasvaičioti, kodėl mūsų vaikai turėtų mokytis ne 11 ar 7 mėnesius. Taip galima nueiti į kraštutinumus, jie nieko neduoda. Reikia imti skirtingas mokinių amžiaus grupes, mokyklų pasiekimus, bendruomenės tikslus ir tada vertinti, kiek vaikai turėtų mokytis. Jeigu mokykla per devynis mėnesius pasiekia gerus rezultatus, tada vasarą mokinių nereikia joje laikyti. O jeigu vaikai turi daug spragų, skolų, jie turi lankyti pataisas“, – apibendrina švietimo ekspertas. Kaip anksčiau yra teigusi švietimo ministrė, jei būtų patvirtinti trumpesni mokslo metai, jie įsigaliotų tik nuo kitų mokslo metų. Šiemet mokslo metai vėliausiai baigsis 5–10 klasių mokiniams – birželio 20 dieną. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama