Sinodinė Bažnyčia: bendrystė, dalyvavimas, misija. Atsivertimas santykių srityje

[intro_text content="Ankstesniuose tekstuose parodžiau dalyvavimo sąvokos centriškumą sinodiniame Bažnyčios kelyje. Tik iš esmės sprendžiant dalyvavimo krizę, kuri yra ne tik Bažnyčios, bet ir šiuolaikinio pasaulio (atomizuotų individų) krizė, galima ir visa (ne vien pasyvi) bendrystės tikrovė. Iš tiesų sinodiškumu implikuojama giluminė Bažnyčios misijos reforma, kai siekiant misijos pažangos įgyvendinamas vidinis Bažnyčios atsivertimas."] „Kartu valtyje“ Atsivertimo sąvoka yra kertinė visame dokumente, nusakanti šį Bažnyčios pokytį. Tai Evangelijų etosu grįsta nuostata. Atsiversti reiškia pakeisti kryptį, palikti senuosius kelius. Tokia nuostata atveria pokytį. Visas antrasis dokumento skyrius „Kartu valtyje“ apmąsto santykio sritį kaip kertinę atsivertimo reiškimosi vietą. Beje, kaip ir dokumente pripažįstama, santykio tikrovės centriškumas sieja baigiamąjį Sinodo dokumentą su enciklika Laudato si'. Ar nevertėtų šiuos tekstus skaityti sinchroniškai? Santykių Bažnyčioje permąstymas nėra funkcinę reikšmę turintis dalykas. Tai yra tai, kas Bažnyčia yra, orientuodamasi į Trejybės slėpinį. „Autentiškesnių ir prasmingesnių santykių troškimas ne tik išreiškia siekį priklausyti bendrai grupei, bet ir atitinka gilų tikėjimo suvokimą: evangelinė bendruomeninių santykių kokybė yra lemiamas veiksnys tame liudijime, kurį Dievo tauta pašaukta skelbti istorijoje. „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 35). Malone atnaujinti santykiai ir svetingumas, pagal Jėzaus mokymą rodomas mažiausiems, yra iškalbingiausias Šventosios Dvasios veikimo mokinių bendruomenėje ženklas. Kad būtume sinodinė Bažnyčia, reikia tikro atsivertimo santykių srityje. Turime naujai mokytis iš Evangelijos, kad rūpinimasis santykiais nėra strategija ar priemonė didesniam organizaciniam veiksmingumui pasiekti, bet būdas, kuriuo Dievas Tėvas apsireiškė Jėzuje ir Dvasioje. Kai mūsų santykiai, net ir būdami trapūs, leidžia skleistis Kristaus malonei, Tėvo meilei ir Dvasios bendrystei, mes savo gyvenimu išpažįstame tikėjimą į Dievą – Trejybę.“

Dievas yra ne objektas, o Žodžio ir Asmens vienovė. Santykio prioritetas – tai yra krikščioniško tikėjimo esminė prielaida.

Tad santykiai Bažnyčioje nėra išvestinis psichologinis veiksnys objektyviosios doktrinos atžvilgiu. Dievas yra ne objektas, o Žodžio ir Asmens vienovė. Santykio prioritetas – tai yra krikščioniško tikėjimo esminė prielaida. Todėl – ir tai yra išskiriantis sinodinę Bažnyčią dalykas – tikėjimo tiesa suvoktina ne vien kaip teiginiai ar teiginių grupės, bet kaip ryšys tarp asmenų per žodį santykyje su Kristumi ir vienas su kitu. Kad atmintinai pacituotume kokį nors katekizmo teiginį, ypatingo dalyvavimo nereikia. Užtenka vidutiniškos atminties ir išsisakymo formalumo. O angažavimasis santykiui – jau visą asmenį įtraukianti atsakomybė ir įsipareigojimas. Esame vieni su kitais susieti ypatingais būdais dar iki tai įsisąmonindami. Bendruomenė yra santykių tinklas. Čia labai svarbu įveikti formalizavimo pagundą. Mąstyti apie santykius Bažnyčios bendruomenėje per konkrečių situacijų prizmę. Bet koks galėtų būti pozityvus santykių Bažnyčioje turinys ar viena esminė charakteristika? Tai yra pamatinis tikėjimo žodis – klausymasis. Baigiamojo Sinodo dokumento 78-ajame paragrafe teigiama: „Sinodinis procesas atnaujino suvokimą, kad klausymasis yra kiekvieno Bažnyčios gyvenimo aspekto esminis elementas: jis svarbus teikiant sakramentus, ypač Sutaikinimo sakramentą, vedant katechezę, ugdant, pastoraciškai palydint.“ Klausymasis yra pamatinis sinodinės Bažnyčios patirties matas. Čia galima pastebėti pastangas permąstyti ir pačią tikėjimo esmę. „Taigi tikėjimas – iš klausymo, klausymas – kai skelbiamas Kristaus žodis“ (Rom 10, 17). [caption id="attachment_989004" align="alignleft" width="2400"] Unsplash.com nuotrauka[/caption] Iš santykio perspektyvos mąstytinas tikėjimas iškelia klausymosi svarbą. Tai turi ir rimtą biblinį pagrindimą. Išklausymo tarnystė parapijose gali būti savotiškas universalus orientyras. Bet neapsiribotina tik išklausymo tarnyste. Visa Dievo tauta turi tapti klausanti, nes tai yra pamatinė tikėjimo Biblijos Dievu laikysena. Galime prisiminti kone konstitucinę reikšmę Senojo Testamento Izraelio bendrijai turėjusį kreipinį „klausyk, Izraeli“. Tačiau Katalikų Bažnyčios kontekste tai konkrečiai apima ir santykius tarp asmenų vienoje tarnystėje ar tarp kelių tarnysčių. Sinodo dokumente ypač pabrėžiami vargšai ir esantieji bendruomenės paribiuose: išsiskyrę, neįgalieji ir t. t. Tad išklausymas apibūdina ne tik sakomų žodžių girdėjimą, bet ir esminį atvirumą visai – verbaliai ir neverbaliai – kitų asmenų tikrovei. Nuošaliai esančiųjų kontekste gerai matyti siektinos bendruomenės modelis – tai įtraukianti Bažnyčia. Šis įtraukimas nėra tik dėl gerų emocijų, o dėl to, kad visa bendruomenė telktųsi centro – Kristaus – artumoje. Konkretūs aspektai. Tarnystės Išskirtinio dėmesio šiame skyriuje vertas charizmų ir tarnysčių santykio Bažnyčioje apmąstymas. Esminė mintis yra ši: ne iš kiekvienos charizmos kildinama konkreti tarnystė. Skiriamasis kriterijus – tarnavimo misijai poreikis ir stabilumas.

Kad charizma įgytų tarnystės pavidalą, reikia, jog bendruomenėje būtų atpažinta tikra pastoracinė jos reikmė ir tai lydėtų ganytojo drauge su bendruomene daroma įžvalga svarstant, ar dera steigti naują tarnystę.

66-ajame paragrafe teigiama: „Ne visos charizmos turi įgyti tarnysčių formą, ne visi pakrikštytieji privalo būti tarnautojai ir ne visos tarnystės būti steigiamos. Kad charizma įgytų tarnystės pavidalą, reikia, jog bendruomenėje būtų atpažinta tikra pastoracinė jos reikmė ir tai lydėtų ganytojo drauge su bendruomene daroma įžvalga svarstant, ar dera steigti naują tarnystę. Šio proceso rezultatas yra kompetentingos valdžios priimamas sprendimas.“ Galime pastebėti šią santykio abipusiškumu grįstą dinamiką tarp konkrečių pasauliečių iniciatyvų ir kitų tarnysčių vadovų bei ganytojų atsako. Gal tai nėra dialogas griežtąja žodžio reikšme, nes nedalyvauja du konkretūs asmenys, tačiau galima kalbėti apie menkiau apibrėžtą, bet veikiantį dialogo principą Bažnyčioje. Moterys Bažnyčioje Skyriuje „Kartu valtyje“ taip pat išskirtas moterų vaidmuo Bažnyčioje. Krikštu, kaip teigiama dokumento skyriuje, vyrai ir moterys Bažnyčioje apdovanojami tuo pačiu orumu. Moterys negali tarnystėse būti išskirtos, žinoma, išskyrus kunigystės atvejį. Tačiau, kaip dokumente tvirtinama, būtent moterys yra aktyviausios Bažnyčios gyvenime: svarbiausiose tarnystėse ir parapijų iniciatyvose aktyviausiai dalyvauja moterys. [caption id="attachment_1250941" align="alignleft" width="960"] Vilniaus dominikonų bendruomenės organizuojamo „Alfa“ kurso Šventosios Dvasios savaitgalio Liškiavoje akimirka. Vilniaus dominikonų „Alfa“ kurso organizatorių nuotrauka[/caption] Žinomas Lietuvos Bažnyčios praktikose ir persidirbusių moterų fenomenas. Sinode patirtimi dalijosi skirtingų žemynų katalikės, ir buvo išgirsta apie piktnaudžiavimo galia prieš moteris Bažnyčioje apraiškas. Tad šis sinodinis kelias yra toks vidinės Bažnyčios reformos procesas, kuriame pamažu įgyvendinamas intensyvesnis moterų įtraukimas į bažnytines struktūras. Dvasininkai ir klerikalizmas Kalbant apie kunigų, vyskupų tarnystę sinodinio kelio ir dokumento kontekste, pabrėžta būtinybė ganytojams labiau įtraukti bendruomenę. Būti atviriems tiek girdint iniciatyvas, tiek įtraukiant tarnysčių parapijose aktyvius narius į sprendimų Bažnyčioje priėmimą. Tokiu būdu vykdomas pamatinis klerikalizmo šaknies perkirtimo veiksmas, klerikalizmo, kuriame dalį turi ir patys pasauliečiai. Jie tokią dalį turi tuomet, kai kratosi atsakomybės ir gundo kunigus valdžia bei jiems užmetamu neklystamu žinojimu. Klerikalizmas geriausiai veikia ir veši, jei nėra abipusės sąsajos tarnystėje tarp ganytojų ir bendruomenės. Kunigas – sau, o bendruomenė – sau. Tad pamatinė santykių ontologizavimo (santykis nėra tik funkcija) Bažnyčioje išvada galės būti ir realus, o ne vien deklaruojamas solidarumas. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Rita Bagdonaite

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama