Prof. D. Jakniūnaitė: „Jeigu man reikėtų statyti už taikos derybas – tikrai to nedaryčiau“

[intro_text content="„Tiek sausio gale, kai vyko Trumpo inauguracija, tiek dabar aišku, kad karą, tokį, koks jis yra, Rusijai naudinga tęsti“, – kalbėdama apie derybas dėl taikos Ukrainoje dienraščiui „Bernardinai.lt“ sako politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė DOVILĖ JAKNIŪNAITĖ."] Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, po inauguracijos žadėjęs Rusijos sukeltą karą Ukrainoje užbaigti per vieną dieną, proveržio nesugeba pasiekti jau kelis mėnesius. „Nežinau, ar kas nors manė, kad derybos bus greitos, tik Trumpas dažnai kartojo, jog taika bus greitai pasiekta“, – derybų rezultatais nesistebi profesorė. D. Jakniūnaitė interviu akcentuoja, kad Rusija šiuo metu taiko vilkinimo strategiją ir tai pykdo D. Trumpą. Paklausta, ar šiemet galima tikėtis kokių nors derybų dėl taikos rezultatų, profesorė atvira: „Jeigu man reikėtų statyti už taikos derybas – tikrai to nedaryčiau.“ [caption id="attachment_1238144" align="alignleft" width="2560"] Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete. Vašingtonas, JAV, 2025 m. vasario 28 d. Jim Lo Scalzo / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Naudoja laiko vilkinimo strategiją Pasak politologės, stebint Rusijos taktiką darosi akivaizdu, kad agresorei naudinga tęsti Ukrainoje sukeltą karą ir neverta nusileisti. „Manau, niekas neturėjo daug minčių dėl to, kad taika gali būti pasiekta greitai. Buvo bandymų diskutuoti apie įvairias galimybes dėl jos. Tiek sausio gale, kai vyko Trumpo inauguracija, tiek dabar aišku, kad karą, tokį, koks jis yra, Rusijai naudinga tęsti. Dabartinėje situacijoje jai visiškai neparanku nusileisti, daryti nuolaidas. Žinant rusišką manierą derėtis ir žiūrėti, kas, kokie yra laimėjimai, taikos siekis neatrodo perspektyvus. Rusija gerokai tvirčiau nei JAV žino savo linijas ir ko ji nori. Visa, ką rusai daro nuo pat pradžių, yra kuo minimaliau nusileisti, kad kuo ilgiau truktų pokalbiai ir kuo daugiau vyktų susitikimų“, – atkreipė dėmesį D. Jakniūnaitė.

Visa, ką rusai daro nuo pat pradžių, yra kuo minimaliau nusileisti, kad kuo ilgiau truktų pokalbiai ir kuo daugiau vyktų susitikimų.

V. Putinas kovą atmetė bendrą JAV ir Ukrainos pasiūlymą dėl besąlygiškų ir visiškų paliaubų, o JAV pasiūlytą ugnies nutraukimą Juodojoje jūroje Kremlius susiejo su tuo, ar Vakarai atšauks tam tikras sankcijas. Kalbėdama apie paliaubas pašnekovė pabrėžė, kad Rusijos strategija vilkinti laiką tokia buvo nuo pradžių. „Man atrodo, ir ukrainiečiai tai supranta, tik neturi didelės prabangos nesutikti su amerikiečių pasiūlymais. Tačiau ukrainiečiai bando kuo palankiau išsisukti iš situacijos, nes amerikiečių jiems siūlomos paliaubos yra lygiai tiek pat nereikalingos, kiek nereikalingos ir rusams. Tokios paliaubos nenaudingos nė vienai konflikto pusei, tad amerikiečiai gali grasinti labai daug kuo ir nieko negalės gauti“, – tikino D. Jakniūnaitė. „Manau, rusų tikslas yra suprasti, ką jie gali gauti iš Trumpo ir jo patarėjų. Jie tiesiog stumia laiką – teikia neskubius pasiūlymus, nesiruošia pulti amerikiečiams į glėbį, tačiau ir nenori pasakyti nieko blogo. Šia prasme tai yra kantrumo strategija“, – pridūrė profesorė. [caption id="attachment_1243972" align="alignleft" width="1652"] Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Maskva, Rusija, 2025 m. kovo 13 d. Gavriilo Grigorovo / SPUTNIK / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Spaudimą gali didinti sankcijomis? Kovo pabaigoje JAV vadovas užsipuolė abiejų nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios kariaujančių valstybių lyderius ir išreiškė nusivylimą, Kyjivo ir Maskvos deryboms dėl paliaubų tebesant aklavietėje. Jis teigė, kad yra „labai supykęs ir įsiutęs“ ant Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Pakitusi D. Trumpo retorika pakurstė spekuliacijas, kad lyderiai gali susipykti, tačiau D. Jakniūnaitė dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigė, jog toks scenarijus mažai tikėtinas – nedidelė tikimybė, kad jie viešai susipyks, nors šiais laikais, anot jos, viskas yra tikėtina. „Sunku pasakyti, kur gali pakrypti Trumpo ir Putino santykiai. Jei bus įsižeista, nebus kontaktuojama. O dabar yra noras kalbėtis, visais įmanomais keliais sueiti“, – aiškino pašnekovė. Paklausta, ar JAV dar turi priemonių spausti Rusiją, kad būtų greičiau pasiektas paliaubų, o vėliau ir taikos fronte rezultatas, D. Jakniūnaitė tikino, jog sankcijas galima plėsti, tačiau vargu ar tokią strategiją rinksis D. Trumpas. „Puikiai suprantame, kad treji metai įvairių sankcijų Rusijos nesustabdė. JAV gali padėti jas stiprinti, tačiau akivaizdu, jog Rusija nori, kad sankcijos jai būtų bent šiek tiek sušvelnintos. Rusijos ekonomika laikosi, tačiau sankcijų efektas matyti, kad ir ką sakytų ekspertai, – nors sunku įvertinti šių pasekmių mastą, tai jaučiama. Tad Rusija nenori gauti daugiau sankcijų – šiuo metu tai yra jos pažeidžiamiausia vieta. Bet nesu tikra, ar Trumpas gali Rusijai skirti dar didesnes sankcijas nesukeldamas efekto savo šaliai – Jungtinėms Valstijoms. Tai pagrindinis klausimas, juo labiau kad verslo interesų su Rusija yra ir jo paties aplinkoje. Potencialių naujų sankcijų galima sugalvoti, bet, manau, Trumpas dabar dėmesį skiria muitams kitų valstybių atžvilgiu“, – aiškino politologė. [caption id="attachment_1209834" align="alignleft" width="1230"] Politologė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė. Domanto Umbraso nuotrauka[/caption] Kovo pabaigoje buvo pranešta, kad Maskva ir Kyjivas po atskirų derybų Saudo Arabijoje susitarė dėl paliaubų Juodojoje jūroje, tačiau Rusija tada pareiškė, kad jos įsigaliotų tik tuomet, jei Vakarų šalys atšauktų tam tikras sankcijas Rusijos žemės ūkio sektoriui. Tada Europos Sąjunga vieningai pareiškė, kad sankcijų nepanaikins, kol rusų pajėgos nebus išvestos iš Ukrainos. Greito rezultato nereikia tikėtis Paklausta, ar Europos lyderiai gali imtis iniciatyvos tęsti derybas dėl taikos Ukrainoje, D. Jakniūnaitė priminė, kad V. Putinas su Europos lyderiais nenori kalbėtis. „Kad paliaubos vyktų, reikia to norėti abiem pusėms – Rusijai ir Ukrainai. Rusai atvirai pasakė, kad su europiečiais nesiderės, jie ir toliau šaiposi, nors tai nereiškia, kad padėtis negali keistis. Vis dėlto man atrodo, kad Putinas su dabartiniais Europos lyderiais nesutiks derėtis. Galima kiek tik nori rodyti lyderystę, bet jeigu su tavimi nenori šnekėtis, tai kokia prasmė? Manau, galimybių nėra“, – įsitikinusi ji.

Jeigu man reikėtų statyti už taikos derybas – tikrai to nedaryčiau. Rudeniop pokalbiai dėl paliaubų gali vykti, bet jeigu nesikeis nei Ukrainos, nei JAV ir Rusijos vadovybės, tada, manau, šansai menki.

Profesorės nuomone, greito rezultato derybose tikėtis nereikėtų. „Jeigu man reikėtų statyti už taikos derybas – tikrai to nedaryčiau. Rudeniop pokalbiai dėl paliaubų gali vykti, bet jeigu nesikeis nei Ukrainos, nei JAV ir Rusijos vadovybės, tada, manau, šansai menki“, – nurodė ji. V. Putinas, valdžioje esantis jau 25 metus ir ne kartą išrinktas balsavimuose be konkurencijos, dažnai abejojo Volodymyro Zelenskio kaip prezidento teisėtumu po to, kai 2024-ųjų gegužę baigėsi Ukrainos vadovo pradinė penkerių metų kadencija. Pagal Ukrainos įstatymus rinkimai karinio konflikto metu sustabdomi, tad negali būti rengiami, kol jis tęsiasi. Visgi Kremliaus vadovas labai norėtų Ukrainoje įsteigti Jungtinių Tautų globojamą pereinamojo laikotarpio administraciją, kurios tikslas būtų surengti rinkimus. Viešojoje erdvėje buvo pasigirdę svarstymų, kad tai supykdė D. Trumpą, tačiau, D. Jakniūnaitės teigimu, tam didesnę įtaką galėjo turėti derybų vilkinimas. „Manau, Trumpą supykdė vilkinimas, o ne Rusijos siūlymas Ukrainoje rengti rinkimus. Nevadinčiau to žaidimu, nes vartojant šį žodį atrodo, kad apie tai kalbame nerimtai, tačiau tokia yra Rusijos strategija, ir viskas labai rimta. Rusija viską apskaičiavusi ir tai daro rimtai, ji nežaidžia su Trumpu ir bando sau gauti naudos“, – apibendrino pašnekovė. Paragino nebenaudoti vilkinimo taktikos Rusijos pasirinkta strategija viešai ima nebepatikti ir Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui. Jis pirmadienį paragino Kremlių nebenaudoti vilkinimo taktikos ir pritarti ugnies nutraukimui Ukrainoje, kaip siūlo JAV prezidentas D. Trumpas. [caption id="attachment_1247879" align="alignleft" width="2174"] Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Paryžius, Prancūzija, 2025 m. kovo 26 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption] „Jau beveik mėnesį Rusija ne tik atsisako sutikti su ugnies nutraukimu, bet ir intensyvina civilių bombardavimą“, – sakė E. Macronas lankydamasis Kaire. Pasak jo, „būtina, kad Rusija skubiai liautųsi apsimetinėjusi ir nutrauktų vilkinimo taktiką bei priimtų besąlygiškas paliaubas, kurias pasiūlė prezidentas Trumpas“. Prancūzijos vadovas priminė, kad Ukrainos prezidentas praėjusį mėnesį Saudo Arabijoje vykusiose derybose pritarė šiam planui. Sekmadienį V. Zelenskis apgailestavo, kad JAV nereaguoja į tai, ką jis vadina Rusijos atsisakymu susitarti dėl „visiško, besąlygiško ugnies nutraukimo“ daugiau nei trejus metus trunkančiame kare. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama