E. Vareikis: JAV įvesti tarifai gali pakenkti Amerikai ir sugriauti pasaulio prekybos tvarką

[intro_text content="Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas įvedė iki šiol didžiausius tarifus užsienio šalims, importas iš Europos Sąjungos apmokestinamas 20 proc. muitu. Vengrija pasitraukė iš Tarptautinio Baudžiamojo Teismo, o ES ir Vidurinės Azijos viršūnių susitikime paskelbta nauja tarptautinių santykių era."]

Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas EGIDIJUS VAREIKIS.

Šeštadienį įsigaliojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įvesti didžiausi iki šiol nustatyti muitai. 10 proc. bazinis muitas taikomas daugumai į JAV importuojamų prekių, išskyrus prekes iš Meksikos ir Kanados, Trumpui naudojantis „nacionaline nepaprastąja padėtimi“, kad išspręstų su šalies prekybos deficitu susijusias problemas. JAV prezidentas trečiadienį paskelbė importą iš Europos Sąjungos  apmokestinantis 20 proc. muitu. Tai sustiprino nuogąstavimus, kad jis dar labiau atsitraukia nuo Vašingtono sąjungininkų ir pereina prie naujos tvarkos, pagrįstos Jungtinių Valstijų viršenybės vizija. Kaip vertinate Donaldo Trumpo įvestus tarifus? Kaip toks sprendimas gali paveikti JAV santykius su užsienio šalimis?

Iš savo ekspertinės srities galiu pasakyti, kad įvestų tarifų vertinimas priklauso nuo to, kuriai stovyklai priklausai. Vertinti galima įvairiai. Vis dėlto toks sprendimas ir pakenks Jungtinėms Valstijoms, ir sugriaus pasaulio prekybos tvarką.

Tai rizikingas amerikiečių žingsnis. Donaldo Trumpo, kaip Amerikos atstovo, logika yra tokia: iki šiol amerikiečiai prekiavo nepelningai sau, darė daug nuolaidų kitiems, todėl dabar reikia susitvarkyti ekonomiką – apskaičiuoti, susimokėti ir reikalauti, kad kiti taip pat susimokėtų.

Dar vienas politiškai svarbus aspektas yra tai, kad, jeigu Jungtinės Valstijos siekia būti pasaulyje pirmaujančia valstybe, už tą globalumą taip pat teks sumokėti. Jeigu viską suskaičiuoji iki paskutinio cento, viską subalansuoji – tampi tik viena iš daugelio valstybių. Negali būti autoritetas, kuris be prekybos neturi moralinio sverto. Tuomet esi tik prekybininkas. Jei Amerika viską taip skaičiuos, rodys, kad gali gyventi be kai kurių užsienio šalių – tos šalys irgi parodys, kad gali gyventi be JAV.

[caption id="attachment_1250097" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Baltieji rūmai, Vašingtonas, JAV, 2025 m. balandžio 2 d. Kento Nishimuros / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Amerika mano, kad gali per prekybą, ekonominius santykius vadovauti visam pasauliui. Tačiau pasaulis jau nebe toks, koks buvo prieš 20 ar 50 metų – dabar vadovauti per jėgą vargu ar pavyks. Kitos šalys gali nepriimti JAV diktuojamos logikos.

Šis JAV žingsnis yra rizikingas, bet politiškai įdomus – jis kuria naują situaciją. Iki šiol buvo manoma, kad pasaulis nėra teisingas, žmonės kritikuoja globalizaciją ir laisvąją rinką, tad dabar pereinama prie naujos tvarkos. Ar ji bus geresnė, ar blogesnė – šiandien galime tik spėlioti ir laukti rezultatų.

Santykių su užsienio šalimis pagerėjimas arba pablogėjimas yra sąlyginis, nes visai Europos Sąjungai įvesti 20 proc. tarifai – nepriklausomai nuo kiekvienos šalies individualių santykių su JAV. Sakykime, vengrai galėjo tikėtis vieno sprendimo, o Prancūzija – visai kito. Tačiau šiandien sunku pasakyti, ar tai pakenks visiems.

Reikia nepamiršti, kad prekyba nėra vienintelis veiksnys, lemiantis mūsų santykius su JAV. Palaikyti juos gerus mes norime, nepriklausomai nuo to, ar prekyba padidės. Ekonominių santykių gerėjimas ar blogėjimas yra tik viena visų santykių dalis. Draugystę su šalimi galima sugriauti ir be prekybos.

Šiandien matome, kad vienos valstybės į JAV tarifus reaguoja atsakomaisiais veiksmais, o kitos – pavyzdžiui, Europos Sąjunga – linkusios laukti ir tikėtis, kad dar pavyks susitarti. Amerika rizikuoja, bet iš tos rizikos gali kažkas išeiti.

[caption id="attachment_1238773" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašo įsakus Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete Vašingtone, JAV, 2025 m. sausio 23 d. EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Vengrijos vyriausybė ketvirtadienį paskelbė, kad pasitrauks iš Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) – pranešimas pasirodė prieš pat ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui priimant Izraelio kolegą Benjaminą Netanyahu, atvykstantį nepaisant TBT jam išduoto arešto orderio. Ką reiškia Vengrijos pasitraukimas iš Tarptautinio Baudžiamojo Teismo? Kokią įtaką tai turi Vengrijos ir užsienio šalių santykiams?

Yra tokia išdaužto lango koncepcija – stovi negyvenamas namas, kažkas išdaužia jame vieną langą, bet dėl to nieko neatsitinka; kažkas išdaužia antrą, ir vėl nieko; tai išdaužti trečią, ketvirtą langą tuomet būna labai lengva. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas įsakė suimti Rusijos prezidentą, tačiau šiam apsilankius Mongolijoje jo niekas nesulaikė. Benjaminui Netanyahu apsilankius Vengrijoje taip pat nebuvo imtasi jokių veiksmų. Tokio Tarptautinio Baudžiamojo Teismo įsakų nesilaikymo bus ir daugiau, už tai negresia jokia atsakomybė, ne viena šalis dar gali pasitraukti iš TBT.

Visa tai rodo, kad mūsų tarptautinė teisės sistema yra negaliojanti, kad tarptautinių santykių sistemą reikia iš esmės keisti.

Vengrijos pavyzdys byloja, kad šalys gali labai lengvai pasitraukti iš TBT ir mes nieko negalime padaryti. Nebent pabarti. Vengrija išstojo, nusimetė visus įsipareigojimus, tačiau jai vėl bus leista kada nors įstoti.

Gerai, kad Europos Sąjunga bendrauja su Vidurine Azija, bando ją atitraukti nuo Rusijos ir pritraukti prie savęs. Minimalių rezultatų tai duos.

Europos Sąjunga, penktadienį surengusi savo pirmą viršūnių susitikimą su penkiomis Vidurinės Azijos valstybėmis, paskelbė naują santykių su šiuo regionu erą. Susitikime, kuris surengtas Briuseliui siekiant didinti savo įtaką regione, buvo aptarta, kaip stiprinti prekybos ir kitus ryšius susiduriant su Rusijos ir Kinijos konkurencija. Kaip vertinate ES ir Vidurinės Azijos viršūnių susitikimą? Kuo jis svarbus, kas buvo pasiekta?

Viena vertus – gražus gestas. Gerai, kad Europos Sąjunga bendrauja su Vidurine Azija, bando ją atitraukti nuo Rusijos ir pritraukti prie savęs. Minimalių rezultatų tai duos. Kita vertus – Vidurinės Azijos šalyse vis dar labai abejotina demokratijos, žmogaus teisių ir kitų panašių dalykų padėtis. Iš vienos pusės – barame jas dėl demokratijos stokos, iš kitos – kai reikia bendradarbiauti, staiga imame kartu plėtoti demokratines vertybes.

Iš tiesų didelių pokyčių tikėtis neverta. Bendravimas yra gerai, bet Vidurinės Azijos šalys nuo Europos yra toli. Europos Sąjungai sunkiai sekasi bendrauti su Pietų Kaukazo šalimis, o šios valstybės – dar toliau. ES įtaka čia tikrai nėra ženkli.

[caption id="attachment_1242916" align="alignleft" width="2560"] Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Olivier Matthyso / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Kokį vaidmenį šiuo metu pasaulio užsienio politikoje atlieka Europos Sąjunga? Kai kurios valstybės mano, kad, siekiant paremti Ukrainą, atstovas iš Europos turėtų imtis lyderystės derantis su Rusija. Ar galėtų Emmanuelis Macronas būti derybininkas Rusijos kare su Ukraina?

Ilgai buvo sakoma, kad Europos Sąjunga, kaip tarptautinės politikos žaidėjas, yra silpna. Ekonominė jos įtaka didelė, bet užsienio politika fragmentuota – kiekviena valstybė turi savo interesų.

Prasidėjus karui Ukrainoje Europos Sąjunga stengiasi tapti reikšmingesnė – padėti Ukrainai, užsiimti lobizmu. Jos įtaka auga. Europos Sąjunga nori būti derybų dalis, ir, manau, jai tai pavyks. Sprendžiant, pavyzdžiui, sankcijų Rusijai klausimus, Trumpas vienas nieko negalės padaryti – jam reikės sąjungininkų. Todėl Europos Sąjunga turės savo vaidmenį.

Teoriškai, jeigu Ukraina ir Rusija nori eiti į derybas, jos turi turėti derybininką, kuriuo abi pasitikėtų. Kol kas neatrodo, kad abi pusės pritartų Emmanueliui Macronui kaip tarpininkui. Jis galėtų būti Europos Sąjungos atstovas.

Kita vertus, Macronas buria koaliciją Europos Sąjungoje, kuri remia Ukrainą. Prie jos gali prisijungti ir Jungtinė Karalystė, ir Kanada. Tokios koalicijos lyderiu Macronas tampa de facto. Ar jis gali būti tarpininkas tarp Rusijos ir Ukrainos? Kol kas neaišku. Rusija juo nepasitiki. Abi pusės vis dar labiau linksta į Jungtines Valstijas kaip derybų vadovą.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]

[newsletter]

[related]

Autorius: Inga Bartulevičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama