Masturbacija tikinčiojo gyvenime: natūralus elgesys neturint partnerio ar iš kelio vedanti pagunda?

[intro_text content="Psichologai atkreipia dėmesį, kad masturbuojasi beveik visi, tarp jų – ir kai kurie tikintieji. Ką apie tai sako Katalikų Bažnyčios mokymas?"]

Kunigas LINAS BRAUKYLA aiškina, kad pagal Bažnyčios mokymą masturbacija laikoma rimta nuodėme, nes toks veiksmas gali turėti ne vieną skaudžią pasekmę žmogaus gyvenimui.

Seksologas, individualiosios (Adlerio) psichologijos analitikas VIKTORAS ŠAPUROVAS teigia, kad įprastai tokios priklausomybės gali būti susijusios su psichinėmis asmens ligomis. Vis dėlto, gydytojo tikinimu, šis procesas laikomas normaliu.

Priklausomybė gali būti susijusi su psichine liga

Seksologas V. Šapurovas dienraščiui „Bernardinai.lt“ kalba, kad normalu ir sveikatai nėra žalinga masturbuotis kas porą dienų. Vis dėlto jis perspėja, kad priklausomybė nuo to gali išsivystyti.

„Kartą teko susidurti su situacija, kai septyniolikmetis vaikinas masturbuodavosi 15–20 kartų per dieną. Paprastai tai susiję net ne su priklausomybe, o su psichinėmis ligomis, pavyzdžiui, asmenybės sutrikimu arba šizofrenija“, – pasakoja seksologas.

Tačiau gydytojas nėra linkęs sutikti su teiginiu, kad yra priklausomybė nuo pornografijos. Anot jo, pats žmogus tokius vaizdus paverčia priklausomybės priemone. „Ne pornografija yra kalta, jeigu mes blogai jaučiamės, nesutariame su savimi ir puolame intensyviai masturbuotis. Mes tiesiog darome žalą sau“, – aiškina jis.

[caption id="attachment_1247461" align="alignleft" width="1365"] Seksologas, individualiosios (Adlerio) psichologijos analitikas Viktoras Šapurovas. Jaunatvesnamai.lt nuotrauka[/caption]

Piktnaudžiavimas šiuo savęs tenkinimo būdu gali žaloti žmogaus ir partnerio santykius, pabrėžia gydytojas. „Kai prie emocinio artumo prisideda fizinis ir seksualinis artumas, susidaro visas santykių kompleksas. Naudodamasis pornografija ir masturbuodamasis asmuo atsitraukia nuo bendravimo su partneriu ir gali patirti vienatvę“, – teigia specialistas.

Kelios veiksmo funkcijos

Seksologas toliau aiškina, kad masturbacija – natūralus elgesys, jei žmogus neturi seksualinio partnerio. Kalbant apie vyrus, V. Šapurovo teigimu, šis procesas gali būti ir savotiška apsauga paaugliams, kurie jaučia ypač didelį lytinių santykių poreikį.

„Paaugliai dažnai kenčia dėl seksualinio gyvenimo stygiaus. Tuomet masturbacija juos apsaugo nuo neapgalvotų žingsnių – atsitiktinių seksualinių santykių. Jie gali ramiai gyventi, bendrauti, mokytis ir dirbti“, – aiškina jis.

Jaunos moterys, anot seksologo, neturi stipraus seksualinio potraukio, tad masturbuojasi norėdamos atsipalaiduoti, tačiau tai gali turėti ir kitą paskirtį. „Taip jos vysto seksualumą, kuris bus reikalingas turint partnerį, šeimos gyvenime. Mergina gali nežinoti, kaip jai pasiekti maksimalų pasitenkinimą, o masturbacija padeda tą formą atrasti. Tokiu būdu ji pasiruošia šeiminiam poros gyvenimui ir, esant reikalui, gali būsimąjį partnerį pamokyti meno, kaip ją patenkinti“, – pasakoja individualiosios psichologijos analitikas.

[caption id="attachment_1249657" align="alignleft" width="2560"] Pexels.com nuotrauka[/caption]

V. Šapurovas pabrėžia, kad šis procesas taip pat svarbus penkiasdešimtmečio sulaukusiems vyrams. Jo teigimu, nuo tokio amžiaus prasideda nesugrąžinamas prostatos senėjimas, kuris gali turėti įtakos net kasdieniam šlapinimuisi. „Jeigu vyras nori išsaugoti seksualinę funkciją iki gilios senatvės, jis turi arba mylėtis, arba masturbuotis. Kitaip savęs neišsaugos“, – tvirtina seksologas.

Bažnyčios mokymas padeda sutaupyti gyvenimo

Aiškindamas Katalikų Bažnyčios požiūrį į masturbaciją, kunigas L. Braukyla teigia, kad tai yra nusidėjimas. „Masturbacija laikoma rimta nuodėme, nes susijusi su žmogaus lytiškumu, o tai yra reikšminga žmogaus gyvenimo dalis. Tik šiuo atveju, kaip ir vertinant bet kurią kitą nuodėmę, labai svarbu nustatyti, ar tai yra priklausomybė, polinkis, ar kokios nors sudėtingos aplinkybės“, – aiškina kunigas.

Pasak dvasininko, masturbacija nėra susijusi su įvairiomis priesaikomis, pavyzdžiui, celibato. „Masturbacija tiesiogiai nesisieja su tuo, ar žmogus susituokęs, ar davęs celibato priesaiką, nes tai yra kitų asmenų neįtraukiantis, bet asmeninius žmogaus poreikius iškreipiantis veiksmas“, – aptaria reiškinį dvasininkas.

Žvelgdamas giliau į šios nuodėmės galbūt sukeliamas problemas, kunigas atkreipia dėmesį, kad tai gali paveikti ir asmenų tarpusavio santykius. „Žmogaus aistros jėga, dar vadinama erosu, duota kaip jėga, pramušanti asmenines ribas. Masturbacija yra šios jėgos užgniaužimas, dažniausiai ir pasitelkiant pornografiją.

Priklausomybė nuo pornografijos pasireiškia tuo, kad, pavyzdžiui, sutuoktinis nesugeba palaikyti atviro santykio su kitu arba tam tikra prasme yra užsisklendęs, nes savo lytinę trauką, erosą, nukreipia netinkama linkme – tai jam nepadeda peržengti savo ribų“, – apie sudėtingas aplinkybes kalba kunigas L. Braukyla. [caption id="attachment_1169937" align="alignleft" width="2500"] Kunigas Linas Braukyla. Evgenios Levin / Bernardinai.lt nuotrauka[/caption]

Jis netgi pajuokauja, kad Katalikų Bažnyčia užbėga tokiems įvykiams už akių: „Bažnyčia savo mokymu tarsi padeda sutaupyti dešimt ar dvidešimt gyvenimo metų, nes įvardija, kad tai yra klaidingas kelias. O įprastai žmogus masturbaciją kaip problemą gali suvokti tik rimčiau mąstydamas apie savo gyvenimą, svarstydamas, kodėl jis nebe toks pajėgus užmegzti žmogiškus, romantinius santykius.“

Gebėjimas atitolinti malonumą ir išsivadavimas

Dvasininkas atkreipia dėmesį į malonumo jausmą. Anot jo, psichologai ragina asmenį išmokti atitolinti trumpalaikį malonumą, nes įpratęs gyventi tik tokiu jausmu jis negalės susitelkti į dalykus, teikiančius ilgalaikį malonumą. „Masturbacija yra lengviausias kelias, kuris iš tiesų neleidžia mėgautis, yra tik trumpalaikis malonumo būdas. Ilgalaikėje perspektyvoje tai žmogų stumia į kampą“, – aiškina jis.

Kalbėdamas apie norą išsivaduoti iš šios priklausomybės, kunigas L. Braukyla akcentuoja kitų žmonių svarbą. „Kur kas lengviau įveikti priklausomybę, jei esi mylimoje aplinkoje ir palaikai sveikus žmogiškus santykius. Polinkis grįžti prie priklausomybės sustiprėja, jei pasijunti vienišas ir apleistas“, – įžvalga dalijasi kunigas.

Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose, atkreipia dėmesį dvasininkas, žmonės drąsiau kalba apie patiriamus sunkumus: „Lankantis Amerikoje nustebino, kad žmonės mums kalbantis atvirai prisipažino turintys įprotį žiūrėti pornografiją ir masturbuotis. Tada supratau, koks didelis skirtumas tarp amerikiečių ir lietuvių.“

„Daugelis ydų ar nuodėmių stiprėja, jei neturi su kuo tai aptarti, jei jos visiškai slaptos“, – priežastį, kodėl svarbu apie tai kalbėtis, įvardija kunigas L. Braukyla.

[caption id="attachment_1004664" align="alignleft" width="1707"] Pexels.com nuotrauka[/caption]

Tačiau net ir panašių priklausomybių turintiesiems nusiminti nereikėtų. Pasak dvasininko, tokia patirtis gali būti ir naudinga. „Atrodo, kad visi krikščionys su tuo susiduria ir tai yra vertinga, nes padeda ugdyti nuolankumą, pažinti savo silpnumą ir parodo, jog buvimas tikinčiuoju pirmiausia yra buvimas tikru žmogumi“, – įsitikinęs kunigas L. Braukyla.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Tomas Kemzūra

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama