Saugumo ekspertas A. Navys: Rusija skaičiuoja į priekį, o Vakarų šalys to dar neišmoko

[intro_text content="Kovo 30 d. laikraštyje „The New York Times“ buvo išspausdintas straipsnis „Partnerystė. Paslėptasis Amerikos vaidmuo Ukrainos kare“ (The Partnership. America’s Hidden Role in the Ukraine War), kuriame gana išsamiai aprašytas slaptas JAV politikų ir kariškių bendradarbiavimas su Ukraina, prasidėjęs praėjus dviem mėnesiams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą."] „Gali būti, kad šis tekstas pasirodė būtent dabar, vykstant įnirtingoms diskusijoms dėl paliaubų Ukrainoje, nes amerikiečiai nori kažką pasiūlyti rusams. Jiems vis dar atrodo, kad rusams reikia teritorijų ar resursų, bet rusai turi kitų tikslų“, – atkreipia dėmesį saugumo ekspertas AURIMAS NAVYS, paklaustas apie tokios publikacijos pasirodymo aplinkybes. „Keli tame straipsnyje paminėti epizodai patvirtina tai, ką ir aš iki šiol žinojau, tačiau straipsnio pasirodymą šiuo metu siečiau su tuo, ką dažnai, kalbėdamas visiškai ne ta tema, sako JAV prezidentas Donaldas Trumpas: dėl visko kaltas Joe Bidenas“, – pabrėžia saugumo specialistas. Su A. Naviu dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi apie JAV rengiamas stringančias derybas dėl paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos bei galimą D. Trumpo reakciją į nesėkmes, taip pat apie Rusijos tikslus ir Europos saugumui kylančius iššūkius. Ar galime tikėti „The New York Times“ publikacijoje „Partnerystė. Paslėptasis Amerikos vaidmuo Ukrainos kare“ pateikta informacija? Manau, šis tekstas yra paprasčiausias įvairių pasisakymų kratinys, o „The New York Times“ po truputį tampa geltonąja spauda. Skaitydamas šį straipsnį matau, kokiais baltais siūlais jis siūtas: kažkas kažką pasakė, kažkas kažką išgirdo, kažkas kažką pamanė. Šiame straipsnyje yra dalis faktinės tiesos, bet yra ir dalykų, kurių negalime patikrinti. Karo studijų institutas (ISW) taip pat rengia nuolatines apžvalgas, tačiau už jo yra ginklų pramonės lobistai. Matyt, ir šiuo straipsniu norima pabrėžti, esą negerai, kad Joe Bidenas tokiais būdais rėmė Ukrainą ir kad jo administracija įtraukė NATO į karą. Tačiau tai netiesa, nes JAV nenori kariauti. Po Suomijos prezidento Alexanderio Stubbo vizito pas Trumpą pastarojo retorika Putino atžvilgiu sugriežtėjo. Kalbama, kad Stubbas, puikiai mokantis kalbėti amerikietiškai, yra ir patyręs golfo žaidėjas, atradęs būdą bendrauti su Trumpu ir perduoti jam savo mintis ir galbūt patarimus. Kaip vertinate naujausius JAV prezidento Trumpo pareiškimus dėl stringančių paliaubų?  Manau, kad nei Trumpo patarėjai, nei pats Trumpas nežino, kaip reikia elgtis su Putinu. Buvo galvojama, kad suveiks kieta verslo logika: kai ką pasiūlysime rusams, ukrainiečiai bus priversti sutikti, nes priklauso nuo mūsų, o Europa yra neįgali. Beje, minėtu straipsniu irgi norima pabrėžti, kad pagalba Ukrainai buvo teikiama tik amerikiečių pastangomis. Manau, daug kas iš to, ką matome ir girdime, nėra Trumpo sugalvota. Spėju, kad tai sugalvota jo patarėjų, nesuprantančių, ką daro. [caption id="attachment_1249852" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vašingtonas, JAV, 2025 m. balandžio 2 d. Kento Nishimuros / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Ar Volodymyras Zelenskis gali pasirašyti sutartį dėl vertingųjų mineralų, kurios reikalauja Trumpas? Jis negali pardavinėti resursų, kurie yra visos Ukrainos valstybės nuosavybė. Tokį sprendimą referendumu gali priimti tik pati tauta. Kas būtų, jei mes, pavyzdžiui, nuspręstume JAV atiduoti savo požeminius vandenis? Kas tai nuspręstų – Gitanas Nausėda? Seimas? Turbūt ne. Tai nuspręstų pati tauta. Po pokalbių su kai kuriais Ukrainos pareigūnais man susidarė įspūdis, kad Zelenskis gali ką tik nori pažadėti Trumpui, siekdamas parodyti, jog Rusija nesilaiko jokių susitarimų. Ukrainiečiams yra svarbu tai parodyti Trumpui, na o aš manau, kad tai svarbu parodyti ir visoms Vakarų valstybėms. Kaip pakomentuotumėte vadinamąjį „Signalgeitą“ – aukščiausiųjų JAV saugumo tarnybų pareigūnų dalijimąsi slapta informacija pokalbių programėlėje „Signal“, į kurią netyčia buvo įtrauktas Jeffrey Goldbergas, leidinio „The Atlantic“ vyriausiasis redaktorius?  Ši istorija atskleidžia chaosą. Aišku, geriau naudoti „Signal“, o ne „Telegram“ kanalą, kuriuo vykdydami savo operacijas iki šiol naudojasi ukrainiečiai. JAV turi saugius slaptus karinius ryšius, skirtus tokiems pokalbiams, tad, mano galva, surinkta komanda yra visiškai nekompetentinga, jos narius sieja vienintelis bruožas – lojalumas prezidentui Trumpui.

JAV pasaulio dalijimasis su Rusija rodo, kad Amerika nesupranta Rusijos tikslų. O Rusijos tikslas yra sulaužyti Europai stuburą, prie to prisideda ir Trumpas. Manau, kolektyvinis Putinas įsitikinęs, kad sankcijos yra neveiksmingos ir tokios toliau liks.

Dėl žemėjančių naftos kainų Rusijos Federacijos biudžetas praranda pajamas, ekonomikai braškant per siūles karą tęsti darosi vis sunkiau. Putinas turi nuspręsti, ar pakanka išteklių pasipriešinti JAV siūlomam planui. Ar Trumpas padarys išvadą, kad, jei Putinas nenori taikos, JAV teks toliau remti Ukrainą, ar jis nusiplaus rankas ir paliks viską likimo valiai, kaip nutiko per pirmąją jo kadenciją, bandant rasti kalbą su Šiaurės Korėjos prezidentu Kim Jong Unu?  JAV pasaulio dalijimasis su Rusija rodo, kad Amerika nesupranta Rusijos tikslų. O Rusijos tikslas yra sulaužyti Europai stuburą, prie to prisideda ir Trumpas. Manau, kolektyvinis Putinas įsitikinęs, kad sankcijos yra neveiksmingos ir tokios toliau liks. Rusija per dieną eksportuoja pusšešto milijono barelių naftos, o sankcijos pritaikytos 800 tūkst. barelių. Europa perka ir dujas iš Rusijos, jų perka vis daugiau, tad mes nekariaujame su Rusija. Kodėl tuomet Rusija nori, kad tos sankcijos būtų pašalintos?  Aišku, rusams būtų paprasčiau prekiauti nafta ir dujomis be sankcijų, galėtų vėl nutiesti „Nord Stream“ Vokietijai. Dėl sankcijų Rusija netenka pinigų, tačiau prekyba vyksta. JAV vėl žada prekiauti su Rusija, pirkti aliuminį, litį, o Rusija atšaukė sankcijas Vakarų fondų kapitalui – tai rodo, kad ji pasirengusi priimti tas sąlygas sau naudinga linkme. Matau technokratų bepročių, besidalijančių pasaulį, sandorius, kuriuos stebi nustebusi Kinija. Gal ji draugaus su Europa? [caption id="attachment_1249859" align="alignleft" width="2560"] Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Kremlius, Maskva, Rusija, 2025 m. kovo 25 d. Aleksejaus Maiševo / EPA-EFE nuotrauka[/caption] Ar galime tikėtis, kad, kylant diskusijoms dėl JAV vaidmens NATO galimo susilpnėjimo, Europos šalys galiausiai sukurs savo saugumo strategiją?  Labai to tikiuosi, bet kol kas saugumo strategija – tik antraštėse. Andrius Kubilius pristatė 800 milijardų eurų planą, skirtą Europos Sąjungos saugumui, bet iki šiol nežinome, iš kur tuos pinigus imsime. Zelenskis prašo penkių milijardų eurų artilerijai, bet visi apsimeta, kad negirdi. Bijau, kad kol nepradės kristi bombos ant Berlyno – o Rusijai užteks proto to nedaryti, – tol visos strategijos ir planai liks tik strategijos ir planai. Manoma, kad suvalgęs Ukrainą kolektyvinis Putinas sustos. O gal jis sustos suvalgęs Baltijos šalis? Jei rusai bus protingi, bombų į Berlyną nemes. Tarkime, Rusija užima dalį Lietuvos, o ES ir NATO toliau kalba, bet nieko nedaro. Mes ginamės, milijonas gyventojų pasitraukia, visi tikisi, kad Putinas toliau neis, tad kaip ir okey. O Putinas bus pasiekęs tai, ko nori – suskaldęs NATO ir ES vienybę. Tą ir sako Rusijos politologas Sergejus Karaganovas, kalbėdamas apie Europą. Rusams tinka tas JAV noras derėtis: Rusija pasiima šalis iki Berlyno, o toliau – jau JAV protektoratas. Tai rusai sakė prieš pat invaziją į Ukrainą. Beje, Baltijos šalių jiems reikia tik kaip buferinės zonos. Vienintelė ES valstybė, kuri tai supranta, yra Lenkija. Turkija taip pat rodo tam tikrus ženklus ginti Baltijos valstybes mainais į paramą jai stojant į ES.

Vienintelis būdas parodyti, kad Europos šalys rimtai kalba apie Ukrainos gynybą, – joje dislokuoti karius. Reikia ne kalbėti apie visokias norinčiųjų ir galinčiųjų koalicijas, o veikti.

Pasakoju, kaip visa tai mato Rusijos žvalgyba. Vienintelis būdas parodyti, kad Europos šalys rimtai kalba apie Ukrainos gynybą, – joje dislokuoti karius. Reikia ne kalbėti apie visokias norinčiųjų ir galinčiųjų koalicijas, o veikti. Toks žingsnis Rusijai parodytų, kad „šitie jau pradeda kažką daryti“. Absurdiška, kai Emmanuelis Macronas prabyla apie karių siuntimą, bet paskui pasako, kad jų nesiųs; tuomet Keiras Starmeris pareiškia, kad „siųsime vieni“, bet irgi nesiunčia.  Rusija nuolat vykdo hibridines atakas prieš Europos valstybes. Šiame kare naudojamos ekonominės, informacinės, kibernetinės ir diplomatinės priemonės, nevengiant pasitelkti ir vadinamąją penktąją koloną. Kokias grėsmes Lietuvai kelia Rusijos hibridinis karas?  Mano nuomone, Rusija visada galvoja apie kelis variantus. Bet, skirtingai nuo mūsų „paralitikų“, kuriems nepakanka analizės ir reikia įrodymų, kad rusai kažką rengia, Rusija ir kiti diktatūriniai režimai skaičiuoja į priekį ir veikia proaktyviai, o Vakarų šalys to dar neišmoko. Manau, dalis FSB (Rusijos federalinė saugumo tarnyba – aut. past.) aparato analitikų galvoja (yra tokia informacija), kad toks Ukrainos užpuolimas 2022-aisiais buvo klaida. Manyčiau, visgi suprantama, kad galėtų būti NATO atsakas į aktyvius konvencinius veiksmus. Jei būtų užpultos Baltijos šalys ir Lenkija, karas neišvengiamai persimestų į Rusijos teritoriją. Dalis NATO šalių tai atmeta, nes mano, kad karui persimetus į Rusiją neišvengiamai kiltų branduolinis konfliktas. Rusija nežino NATO reakcijos, bet žino, kad įgyvendinus Sakartvelo variantą vienoje iš ES šalių niekas nesikištų. Jau dabar turime penktąją koloną Seime. Demokratiškai išrinkta ir gavusi realią valdžią tokia jėga gali pradėti siekti Lietuvą išvesti iš NATO. To nepakaktų, kad būtų sulaužytas stuburas Europai, tad reikėtų veikti ir kitose šalyse. Tačiau Rusijoje, kaip žinome, ne visada analitikai lemia sprendimus: daugiausia juos lemia silpnapročiai su raketa rankose – tai parodo Rusijos sabotažas ir teroristiniai veiksmai Europos šalyse. Dar viena grėsmė yra skleidžiama panika – prie to prisideda ir mūsų politikai. Man kyla klausimų, kaip mūsų valstybė rengia visuomenę kylančioms grėsmėms. 2023-iaisiais buvo pradėtas pilietinis ugdymas devintų klasių mokiniams, tačiau kol kas dėl jo pasirinkimo sprendžia pačios mokyklos, o toks ugdymas turėtų būti privalomas nuo devintos iki dvyliktos klasės visose mokyklose. Deja, trūksta specialistų, kurie galėtų mokyti vaikus – juos reikia parengti, nes profesionalūs kariai tuo užsiimti negali. Tačiau parengti reikia ne tik mokinius, bet ir visuomenę. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Rasa

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama