Prof. G. Mažeikis: tikėtina, kad JAV išvysime tokį protestą, kokį regime šalyse, pamynusiose pilietinį bendradarbiavimą

[intro_text content="Pastaruoju metu dažnai girdime apie tolydžio augančią geopolitinę įtampą. Apžvalgininkų nuomone, ją didina Rusijos karas Ukrainoje, auganti ekonominė ir karinė Kinijos galia, JAV užmojai ir veiksmai tarptautinėje arenoje."]

Dienraštis „Bernardinai.lt“ kalbasi su filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi GINTAUTU MAŽEIKIU ir bando apžvelgti gilumines geopolitinės įtampos priežastis.

[youtube embed=mr86mqH5i9U]

Kokias matote pagrindines dabartinės geopolitinės įtampos priežastis ir kaip tai veikia pasaulį, taip pat Lietuvą?

Geopolitika yra keista teorija ir kartu praktika, paremta ne tik moksliniais tyrimais, bet ir dažnai fantazijomis, mitais arba cinišku savo interesų tenkinimu. Paprastai kuris nors didelės šalies „valdovas“ įsivaizduoja, kaip pasaulis turėtų būti sutvarkytas, ir tada žiūri savo tikslų bei interesų.

Čia nekalbame apie mažas šalis, nes tokios valstybės kaip Lietuva neturi globalių interesų. O didelės šalys – ne savo teritorija, bet galingos technologiškai arba finansiškai – gali turėti globalių interesų. Pavyzdžiui, Šveicarija – mažytė šalis, bet finansiškai labai stipri ir savo bankininkystės ryšiais susieta su visu pasauliu, – ji turi interesų. Arba atskira korporacija, pavyzdžiui, Elono Musko, skaitmenines technologijas plėtojanti visame pasaulyje, – ji taip pat turi interesų, kurie gali skirtis net nuo vieno ar kito Jungtinių Valstijų politiko interesų. Todėl negalima sakyti, kad egzistuoja aiškus geopolitinis procesas.

Galima teigti, kad tai viso labo paveiksliukas, kurį šiandien mums ryškiausiai parodo žiniasklaida. Lietuvoje šį paveiksliuką matome per Ukrainos prizmę. Paprastai siūloma žiūrėti taip: kokios yra tos didžiosios šalys ir kur jos susiduria su problemomis, kur mato trombus, arba butelio kakliukus. Labai svarbu išsiaiškinti, kodėl joms nepavyksta įgyvendinti tikslų, kas joms trukdo. Aiškėja, kad, pavyzdžiui, Rusijai trukdo Ukraina, nes ji neva kliudo atvirai prekiauti su Vakarų Europa.

Kitas dalykas – Rusijoje Vladimiras Putinas kartu su įvairiais filosofais turi savų fantazijų, kaip turėtų atrodyti pasaulis – pirmiausia jiems artimas pasaulis. Ukraina šiame pasaulyje apskritai neegzistuoja. Ir čia Rusija pradeda dėlioti savo prioritetus, staiga gali Siriją mainyti į Ukrainą arba Ukrainą – į Siriją.

Taip elgiasi ir kitos šalys, tarp jų – ir Jungtinės Valstijos. Panašiai žiūri ir Kinija. Ryšku viena – kad visos valstybės mato skirtingus kakliukus, skirtingus trombus ir turi skirtingų interesų šiame dideliame žemėlapyje.

Kalbant apie Europos Sąjungą – ji tik formuojasi kaip geopolitinė galia ir dar nekovoja nei dėl savo maršrutų, nei dėl savo technologijų įsigalėjimo, nei diktuoja sąlygas, kaip pasaulis turėtų būti padalintas.

[caption id="attachment_1245313" align="alignleft" width="2560"] Eksponuojamas rusų menininko Aleksejaus Sergijenkos kūrinys „Taika“, vaizduojantis JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Pirmą kartą šis darbas rodytas 2017-aisiais. Sankt Peterburgas, Rusija, 2025 m. kovo 12 d. Anatolijaus Malcevo / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Profesoriau, viename interviu teigėte, kad dabar vykstančius procesus pasaulyje lemia naujosios mados, naujosios dvasios, kurias diktuoja Donaldas Trumpas ir Jungtinės Amerikos Valstijos su savo verslininkais. Ką turėjote galvoje?

Čia derėtų paryškinti vieną dalyką apie geopolitiką. Ilgą laiką buvo manoma, kad geopolitikos esmė yra žemės ištekliai ir prekyba. Tie, kurie kasa, kurie prekiauja, – jie nuolatos nesutaria.

Šiandien, pasirodo, esmė yra nauji dalykai, susiję su technologijų, ypač skaitmeninių, rinka. Geopolitika tampa nebeaiški, nelabai suprantama. Dėl to kyla diskusijos. Pavyzdžiui, manoma, kad Donaldas Trumpas turėdamas savo ciniškų ir megalomaniškų interesų įves dideles sankcijas Kinijai. Staiga paaiškėja, kad jo padėjėjas Elonas Muskas Kinijos technologijų sektoriuje irgi turi labai daug interesų. Ir veikiausiai jokių sankcijų nebus.

Matome, kad šioje vietoje senieji mūsų svarstymo modeliai nebegalioja. Tačiau kas atsirado arba sugrįžo į geopolitiką? Tai cinizmas, siejamas su pragmatiška politine orientacija, kai susitelkiama į materialius, o ne teorinius ar etinius aspektus: kas stipresnis – tas ir laimi, arba kas turi daugiau pinigų bei tankų – tam priklauso ir žemės. Tai labai banalu.

Cinizmas šiuo atveju yra sudėtingesnis, nes daug sudėtingesnės ir įvairesnės tapo interesų sferos. Tuomet racionalus ciniškas interesas pradeda sąveikauti su įvairiomis, kartais net religinėmis, politinėmis, mitologijomis.

Cinizmas šiuo atveju yra sudėtingesnis, nes daug sudėtingesnės ir įvairesnės tapo interesų sferos. Tuomet racionalus ciniškas interesas pradeda sąveikauti su įvairiomis, kartais net religinėmis, politinėmis, mitologijomis.

Putinas neabejotinai vadovaujasi politinėmis mitologijomis ir religinėmis vizijomis, ne vien technologiniais argumentais. Trumpas galbūt taip pat norėtų vadovautis religinėmis ir politinėmis mitologijomis, tačiau jo patarėjai yra verslūs cinikai, jie norėtų ir kitokių argumentų. Bet kokiu atveju matome labai dramatiškus pokyčius.

Trumpas šiuo metu griauna vadinamąją administracinę Ameriką, kokią mes ją matėme daug dešimtmečių, kurios pagrindas yra teisėtvarka, administracija ir jos struktūros. Dabar pirmoji Trumpo ataka yra anaiptol ne prieš Ukrainą ar Europos Sąjungą, Kanadą ar Meksiką – pirmiausia atakuota Amerikos valstybės administracinė sankloda. Dabar jau nelabai aišku, kaip Jungtinės Valstijos ateityje galės dominuoti pasaulio rinkose, jeigu nebus smarkiai mobilizuotos administraciškai, nes administracija užtikrina šalies mobilumą.

Kokia tada bus sąveika? Mums visiems netikėtai ji aiškėja. Trumpo padėjėjai Putiną ir jo aplinką vadina geriausiais savo draugais ir didžiausią nepasitikėjimą pradeda rodyti Europos Sąjungai. Matome didžiulį jų norą bendradarbiauti su Putino administracija iš naujo pasidalijant pasaulį ir tikintis jo paramos, pavyzdžiui, jei Jungtinės Valstijos sugalvos galutinai prisijungti Grenlandiją.

[caption id="attachment_1241265" align="alignleft" width="2560"] JAV prezidentas Donaldas Trumpas Kongrese Kapitolijuje. Vašingtonas, JAV, 2025 m. kovo 4 d. Wino McNamee / EPA-EFE nuotrauka[/caption]

Profesoriau, kodėl kai kurie šiuolaikiniai imperatoriai atrodo taip, tarsi pasaulyje vaikščiotų kaip nuosavame darže – ką nori, tą daro?

Tai leidžia jų turimi pinigai, technologiniai ir kariniai ištekliai, tam tikros vertybinės nuostatos. Kartais sakoma, kad naujieji amerikiečių cinikai neturi jokių vertybių. Tai netiesa. Kiekvienas iš jų dažnai turi savo vertybes. Pavyzdžiui, Trumpas yra nuoširdžiai įsitikinęs, kad vykdo Dievo misiją, nes Dievas jį išgelbėjo nuo kulkos, o jo padėjėjas Jamesas Davidas Vance’as yra uolus katalikas, taip pat manantis, kad vykdo tam tikrą sakralią, šventą misiją.

Įdomu, kad dažnai geopolitikoje didžiosios religijos, tokios kaip islamas arba krikščionybė (krikščionybę dar padalinkime į protestantizmą, katalikybę ir stačiatikius), gali lemti savitus geopolitinius interesus.

Apskritai religinė nuostata, kad šis ar kitas tikėjimas arba šios vertybės turi dominuoti visame pasaulyje, sukūrė arba paskatino ir civilizacinius skirtumus bei geopolitines dramas. Amerikiečių administracija, bent jau Trumpas ir Vance’as, vadovaujasi savo religiniu pasaulio supratimu, o Putinas įsivaizduoja, kad supranta šiuos du herojus. Ir visi jie mano, kad tai leidžia jiems tarpusavyje puikiai sutarti, nors kitais svarbiais klausimais jie nesutaria.

Nemanau, kad tai tęsis labai ilgai. Manau, kad Jungtinėse Valstijose įvyks tam tikri pilietiniai sukrėtimai, panašūs į vykstančius kitose šalyse, kuriose nusisukama nuo pilietinio bendradarbiavimo. Nuo pilietinio bendradarbiavimo nusisuko Serbija – ten vyksta milžiniški protestai. Nuo to nusisuko Vengrijos Viktoro Orbáno vyriausybė: Budapešte matome didžiulius protestus prieš tokią politiką.

Turkiją, kurią, atrodo, valdo visagalis Recepas Tayyipas Erdoğanas, taip pat krečia grandiozinės demonstracijos. Labai tikėtina, kad Jungtinėse Valstijose išvysime tokį pat pilietinį protestą ir jis turės įtakos geopolitinėms strategijoms, geopolitiniams pasirinkimams.

Tai, kad daugelis amerikiečių rinkėjų palaiko Ukrainą, neleidžia Trumpui tiesiogiai pripažinti Putino, panaikinti visas sankcijas ir padovanoti jam naujų galimybių.

Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

[donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"]

[newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama