Ornitologas: paukščiai grįždami namo naudoja navigacinę sistemą, o mes, žmonės, jos neturime
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Tokį paukščių elgesį lemia du pagrindiniai dalykai: maitinimasis ir giminės pratęsimas. O visa tai žmonės apipynė dar ir įdomiausiomis istorijomis bei pasakojimais.
Gerbiamas Gediminai, šalia mūsų daugiabučio namo auga didžiulis beržas, kuriame įkeltas inkilas varnėnams. Kasmet jame anksčiau ar vėliau pavasarį apsigyvena porelė varnėnų. Štai ir prieš kelias dienas jie vėl atskrido į šį inkilą. Ar gali būti, kad čia sugrįžo tie patys paukščiai, kurie kasmet parskrenda į savo namus?
Tikriausiai taip ir yra. Kas pirmas pavasarį iš paukščių grįžta? Pirmiausia inkilus skuba užimti varnėnų patinai. Jie užima juos, dreves, uoksus, įvairius plyšelius – vietas, kur tik galėtų perėti. Varnėnai grįžta į savuosius inkilus ir pradeda giedoti įvairiausių paukščių balsais – jie gali imituoti net 60-ies skirtingų sparnuočių balsus. Varnėnai patinai, bandydami suvilioti patelę, pasitelkia visą arsenalą balsų.
Ar į tą patį inkilą grįžta ta pati varnėnų patelė? Geras klausimas, nes dėl perėjimo vietų pirmiausia varžosi patinai. Jeigu varnėnas patinas kelionės metu žūva, neišgyvena ar jį pagauna plėšrūnas, tai, žinoma, inkile apsigyvens nauja paukščių šeimyna.
Šiaip varnėnai, zylės, šelmeninės ar langinės kregždės, čiurliai – visi šie paukščiai grįžta į savo lizdavietas, inkilus, ten, kur anksčiau perėjo. Štai matau pro langą straksinčią liepsnelę, kuri neseniai pasirodė. Ji tokia graži, oranžinė, ryškia krūtinėle – šie paukščiai jau traukia giesmę ir sukiojasi apie krūmelius, kuriuose turbūt anksčiau perėjo.
Zylė. Pexels.com nuotrauka
Kaip veikia toji paukščių navigacinė sistema, kad jie grįžta į tą pačią vietą perėti? Kaip jie, iš Lietuvos nuskridę tūkstančius kilometrų ne tik į kitas valstybes, bet ir kitus žemynus, suranda kelią atgalios?
Taip, neįtikėtina. Žmonės nuo seniausių laikų tuo stebisi. Net sukurdavo įvairiausių teorijų, istorijų, kaip antai kad kai kurie paukščiai įsikuria po ledu, gegutės pasiverčia paukštvanagiais, kai kurie sparnuočiai pakyla į aukštus kalnus ir ten laukia pavasario.
Iš tiesų paukščiai naudoja navigacinę sistemą. Mes, žmonės, deja, jos neturime ir dažnai pasiklystame. Paukščiams tokių rūpesčių nebūna. Jie jaučia magnetinį lauką, žiūri, kaip keliauja saulė, žvelgia į žvaigždynus ir kitus orientyrus. Kai kurie paukščiai, pavyzdžiui, karveliai, manoma, net jaučia gimtinės kvapą.
Buvo išsiaiškintas įdomus dalykas, kaip paukščiai jaučia magnetinį lauką. Eksperimentų metu smulkiems migruojantiems paukšteliams ant nugarų buvo uždedami magnetukai, ir tuomet sutrikdavo jų navigacinė sistema – paukščiai nebežinodavo, kur skristi, blaškydavosi.
Varnėnai, kaip jau kalbėjome, lanko savo inkilus. Tą patį daro zylės, kiti paukščiai irgi elgiasi panašiai. Visi ieško savo namų.
Kas apskritai lemia paukščių grįžimą į namus? Žiūrėk, vienoje vietovėje gandralizdis prie gandralizdžio, o kitur jų iš viso nematyti. Kodėl?
Svarbiausia yra maisto ištekliai ir giminės pratęsimas. Todėl paukščiai ir ieško tam palankių sąlygų.
Ar tiesa, kad paukščių namais laikomi ne tik, kaip šiuo atveju kalbame, inkilai, bet ir tam tikra jų perimvietė, maitinimosi teritorija?
Taip, tiesa. Varnėnai, kaip jau kalbėjome, lanko savo inkilus. Tą patį daro zylės, kiti paukščiai irgi elgiasi panašiai. Visi ieško savo namų.
Varnėnas. Pexels.com nuotrauka
Ar paprastai paukščiai kovoja dėl savo buvusių namų? Na, tarkim, sugrįžta varnėnas į savo seną inkilą ir mato, kad jis užimtas. Ką jis daro? Ar tenka ornitologams matyti paukščių kovas dėl savo ankstesnių namų?
Tikrai tenka. Tai ypač būdinga varnėnams, jie gana rimtai pasipeša. Tai daro ir gulbės savo tvenkinyje, pamačiusios nelauktus svečius. Apie gandrų peštynes žmonės taip pat pasakoja daug įvairiausių istorijų.
Labai įdomios istorijos yra siejamos su plėšriaisiais paukščiais. Daug kam yra tekę matyti, kaip jie iš aukšto apskrenda tam tikrą vietovę. Tai teritorijų pasidalijimo ženklas.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
