Kai vienas neišgertas kavos puodelis gali išgelbėti gyvybę. Karybos ekspertas D. Antanaitis – apie akciją „Radarom!“
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Artėjant trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, rengiama trečioji paramos akcija „Radarom!“. Iniciatyvos metu nacionalinis transliuotojas LRT kartu su organizacijomis „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“ ir „Stiprūs kartu“ Lietuvos gyventojus ir verslus kviečia aukoti ir nupirkti Ukrainai reikalingų dronų bei antidronų.
Du trečdaliai akcijos metu surinktų lėšų bus skirta Lietuvoje pagamintiems dronams ir antidronams, o likęs trečdalis – Ukrainoje pagamintai įrangai pirkti. Akcija vyks tris savaites, iki vasario 24 dienos.
Kuo ypatingi lietuviški dronai, siunčiami į Ukrainą?
„Mes jau žinome, kad ukrainiečiai ir anksčiau skundėsi, jog trūksta įvairių šaudmenų, sprogmenų, sviedinių ir panašiai. Siekdami išbristi iš tokios padėties, jie prisitaikė ir pradėjo naudoti dronus kaip šaudmenų ir sprogmenų nešimo priemonę. Tokiu būdu paprastas karys su šautuvu, užuot šaudęs į taikinį, esantį už 200 metrų, pasitelkęs droną gali sunaikinti taikinį, esantį už 2–3 kilometrų“, – apie tai, kokį vaidmenį dabartiniame Rusijos ir Ukrainos karo etape atlieka dronai, dienraščiui „Bernardinai.lt“ pasakoja D. Antanaitis.
Kuo ypatingi lietuviški dronai, siunčiami į Ukrainą? Anot karybos eksperto, visų pirma tuo, kad yra pagaminti ir surinkti Lietuvoje. „Tai labai didelė pridėtinė vertė mūsų šaliai, – akcentuoja D. Antanaitis. – Dronų gamintojų Lietuvoje yra labai daug, apie penkiolika įmonių. Dešimt iš jų dronus gamina nuolatos. Tai gana geras Lietuvos rodiklis.“
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
Taip pat mūsų šalyje yra įmonių, gaminančių priešdronines sistemas, galinčias slopinti dronus, kad šie taptų neveiksmingi.
„Paremdami akciją „Radarom!“, mes tarsi darome du gerus darbus vienu metu: remiame Ukrainą ir Lietuvos įmones, gaminančias dronus. „Jeigu skiriame paramą iš savo mokesčių mokėtojų pinigų, tai natūralu, kad idealiausias būdas yra įsigyti tai, ką gamina tas pats mokesčių mokėtojas. Kitu atveju, jeigu aukojame savo lėšas Ukrainai, bet jos iškeliauja į kitas šalis, – tai nėra sąžininga ir efektyvu“, – svarsto D. Antanaitis. Jo nuomone, idealu, jeigu patys aukojame savo lėšas, jos lieka Lietuvoje, o pridėtinė vertė atsiranda Ukrainoje, ginantis nuo rusų barbarų.
Orientuojamasi ir į antidronines sistemas
Pristatant trečiąją akciją „Radarom!“, prabilta, kad Rusija turi dešimt kartų daugiau dronų negu Ukraina. Ką tai galėtų reikšti?
Karybos ekspertas D. Antanaitis pabrėžia, kad ši akcija todėl ir orientuota ne tik į dronus, bet ir į antidronines sistemas. „Ką mes girdime iš Ukrainos? Ne kad dronų mažai, bet kad jų per daug. Todėl akcija „Radarom!“ orientuojamasi ne tik į dronų gamybą, bet taip pat ir į antidroninių sistemų“, – aiškina specialistas ir primena Ukrainos kariuomenės neseniai surengtą sėkmingą operaciją Kurske, kurios metu ukrainiečiai nustūmė rusus ir pajudėjo į priekį. Tam buvo panaudota stabili antidroninė sistema, nuslopinusi rusų dronus, todėl ukrainiečiai galėjo žengti į priekį.
Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. Karybos ekspertas Darius Antanaitis. Andriaus Ufarto / ELTA nuotrauka
Autorius: Vytautas Markevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
