Klimatologas: pasaulyje beveik nebeliko vietos, kurios nebūtų palietęs klimato atšilimas

[intro_text content="Žinomas klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius ARŪNAS BUKANTIS dienraščiui „Bernardinai.lt“ teigia, kad, nepaisant įvairių pastangų, nesugebėjome suvaldyti poveikio klimatui."] Kylant temperatūrai, visai planetai gresia perkaitimas, kurį lydi nevaldomi ir pavojingi reiškiniai, veikiantys ekosistemas, gamtinių zonų persistūmimą, žmonių sveikatą ir apskritai ekonomiką. [youtube embed=4gAziJKfDDs] Profesoriau, kokie konkretūs veiksniai rodo, kad 2024-ieji gali būti šilčiausi per visą stebėjimų istoriją? 2024 metai tikrai buvo ypatingi, nes iš dvylikos mėnesių vienuolika buvo šiltesni negu vidutinė daugiametė temperatūra. Tai reiškia, kad buvo viršyta klimato norma. Vienintelis sausis buvo truputį, vienu laipsniu, šaltesnis už vidurkį. Visa tai ir lėmė, kad visi metai, pradedant vasariu ir baigiant gruodžiu, buvo šiltesni. Daugybė kitų rodiklių taip pat rodo, kad šie metai buvo šiltesni. Prognozuojama, kad vidutinė temperatūra Lietuvoje turėtų siekti apie 9,4 laipsnio – vadinasi, ji yra dviem laipsniais aukštesnė už klimato normą. Tai būtų aukščiausia metų temperatūra ne tik per pastaruosius 60 metų, bet ir per visą 250 metų laikotarpį. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba „Copernicus“ dar gruodžio pradžioje pareiškė, kad 2024 metai neabejotinai bus karščiausi Bendrijoje ir pirmą kartą viršys kritinę ribą, nustatytą siekiant apsaugoti planetą nuo pavojingo perkaitimo. Paaiškinkite mūsų klausytojams ir skaitytojams, ką reiškia kritinė riba ir pavojingas perkaitimas. Kritinė riba yra susijusi su Paryžiaus klimato susitarimu, kuriame įtvirtintas siekis, kad XXI a. temperatūra nepakiltų daugiau nei pusantro laipsnio. Čia turimas galvoje priešindustrinis laikotarpis. Dabar prognozuojama, kad ir toliau ši riba bus peržengta. Tai rodo, kad nesugebėjome suvaldyti poveikio klimatui, temperatūra palaipsniui kyla, ir, liaudiškai tariant, visai planetai gresia perkaitimas. Tada Žemės planetoje prasideda nevaldomi ir pavojingi reiškiniai, kurie gali paveikti ir ekosistemas, ir gamtinių zonų persistūmimą, ir žmonių sveikatą, ir apskritai ekonomiką. Pavojingi reiškiniai tik dažnės. [caption id="attachment_1127904" align="alignleft" width="900"] Klimatologas, profesorius Arūnas Bukantis. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Gerbiamas profesoriau, norėjau dar perklausti: klimato šiltėjimą jaučiame visi. Greitai gali nebereikėti žieminės aprangos, avalynės, kitų dalykų. O kokią įtaką šie pokyčiai turi ekosistemoms, žmonių sveikatai ir ekonomikai? Mūsų kalbinti ornitologai sako, kad net gandrai neišskrenda žiemoti į Pietų Afriką, nes jiems tiesiog nebeapsimoka – gali ir arčiau žiemoti. Taip, migruojantys paukščiai yra vienas iš indikatorių. Pastebėta, kad pavasarį jie parskrenda anksčiau, rudenį išskrenda vėliau, arba dalis lieka žiemoti artimoje užsienio aplinkoje. Apskritai vyksta gamtinių zonų ribų persistūmimas į šiaurę. Kylant temperatūrai, plečiasi arealai šiaurės link, į mūsų teritoriją skverbiasi naujos augalų ir gyvūnų rūšys, tarp jų – vabzdžiai ir kenkėjai. Kartu iš Lietuvos traukiasi kai kurios rūšys, tarkim, eglės, nes jos netoleruoja aukštos temperatūros, sausrų, todėl stumiasi į šiaurę. Žmonių sveikatai didžiausią susirūpinimą kelia karščio bangos, kartu su jomis skverbiasi pavojingi ligų sukėlėjai. Paprastai kalbama, kad šis šiltėjimas braunasi į visą pasaulį. O gal yra kraštų, kur klimatas ne šiltėja, o vėsta? Prieš porą dešimtmečių sakydavome, kad stabili situacija yra pietų poliarinėje srityje, Antarktidoje, aplink Antarktidą. Tačiau pastarieji metai rodo, kad ledai sparčiai tirpsta ne tik Arktyje, bet ir Antarktidoje, čia jūriniai ledų plotai per pastaruosius penkerius metus sumažėjo net dviem milijonais kvadratinių kilometrų. Ko gero, galėčiau drąsiai teigti, kad Žemės rutulyje beveik neliko vietovių, kuriose nepasireiškia klimato atšilimas. [caption id="attachment_1216647" align="alignleft" width="2560"] Pexels.com nuotrauka[/caption] Profesoriau, jūs esate mokslininkas, klimatologas. Kiek šiandien įsiklausoma į jūsų, specialistų, stebėjimus, rekomendacijas? Kiek jus girdi politikai, valstybių vadovai, nuo kurių sprendimų priklauso visų mūsų ateitis? Negalėčiau sakyti, kad negirdi. Jaučiamas bent parodomasis susirūpinimas. Tačiau kai reikia įgyvendinti konkrečius planus, politinės valios nebelieka. Iškastinio kuro sektorius yra gana stiprus, nepajudinamas. Jis praktiškai blokuoja sprendimus, kuriais siekiama riboti iškastinio kuro naudojimą. Ši kova kol kas pralaimima – pastarieji metai parodė, kad kiekvienais metais šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje padidėja 2–3 procentiniais punktais. Pažiūrėkime nors akies krašteliu į artėjančius 2025-uosius. 2024 metais pasiekėme kritinę ribą. Kokia tikimybė, kad 2025-ieji nebus tokie karšti? Galima nebent turėti vilties, kad 2025-ieji nebus tokie karšti kaip 2024-ieji. Gegužės mėnesį Ramiajame vandenyne baigėsi El Ninjo reiškinys, kuris lėmė globalų temperatūros kilimą. Dabar būsime neutraliose El Ninjo ir La Ninja reiškinių fazėse, tačiau tai nereiškia, kad temperatūra pradės kristi. Gali būti, kad ji išliks panašaus lygio kaip 2023, 2024 metais. Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama