Paskutinėje paskaitoje – juoko ašaros

Renginio pradžioje žodį tarė Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys, pabrėžęs, kad simbolinė paskutinė paskaita turėtų tapti gražia fakulteto tradicija.

„Tai – galimybė atsisveikinti su namais, kuriuose praleidote ketverius metus. Dažnai pastebiu, kad diplomų įteikimo ceremonijose nelieka šilumos, santykio – viskas tampa tarsi konvejeris: studentai pasiima diplomą, atsistoja nuotraukai ir nueina. Taigi, šita paskaita turėtų tapti mūsų atsisveikinimu su fakultetu“, – kalbėjo dekanas.

Paskutinę paskaitą skaitė filosofas, poetas Liutauras Degėsys, paskaitą pradėjęs pasakodamas apie šmaikščius dėstytojų ir studentų kasdienybės nutikimus bei patirtus pokštus.

Didelį dėmesį dėstytojas skyrė ne baigimo, o paties proceso – mokymosi, augimo ir buvimo kartu – svarbai.

„Man atrodo, visame mokymęsi svarbiausias dalykas yra procesas, ne rezultatas. Mes dažnai sudedame visą savo gyvenimą į rezultatus, bet malonumas yra gyventi, ne baigti gyvenimą“, – teigė L. Degėsys, pridūręs, kad nėra savaime suprantamų dalykų.

„Noriu palinkėti visiems bandyti suprasti, kad suprasti galima kitaip“, – teigė L. Degėsys.

Paskutinė paskaita turi didelę reikšmę absolventams. Klaipėdos universiteto vaikystės pedagogikos ketvirto kurso studentė Gabrielė teigė, kad vien žodis „paskutinė“ reiškia labai daug.

„Paskutinis kartas niekada daugiau nepasikartos, net jei mes toliau kur nors mokysimės, tai vis tiek bus paskutinė bakalauro paskaita“, – mintimis dalijosi absolventė.

Pedagogikos katedros vedėja, žurnalistikos studijų programos vadovė Rosita Vaičiulė džiaugėsi, kad po truputį formuojasi tradicija organizuoti paskutinę paskaitą, o absolventams linkėjo nepamiršti savo universiteto.

„Mūsų universitetas yra mažas ir mes visada laukiame jaunųjų kolegų. Linkiu gero skrydžio ir svajonių išsipildymo“, – kalbėjo R. Vaičiulė.

Autorius: Ieva Niekytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama