Ištrūkę iš pabėgimų bunkerio
Klaipėdos dienraštis
Turinį įkėlė
Kūrybiškas profesijos pritaikymas
Idėjos sumanytoja ir pabėgimo bunkerio įkūrėja Augustė Rumbutytė užsiminė, kad dar prieš studijas domėjosi paveldu, paskui studijavo kultūros vadybą, vėliau – paveldosaugą.
„Gyvendama Kaune, dirbau buvusiuose kariniuose objektuose – IX forte, VII forte. Paskui pamąsčiau, kad reikia sukurti ir kažką savo. Atvykau į Klaipėdą ir ieškojau, kokio įdomaus paveldo objekto, kurį būtų galima prikelti naujam gyvenimui“, – apie savo veiklos pradžią uostamiestyje pasakojo pabėgimo bunkerio įkūrėja.
Galvosūkių kambarys įkurtas unikalioje Klaipėdos vietoje – autentiškoje Antrojo pasaulinio karo slėptuvėje.
Čia ir suaugusieji, ir moksleiviai turi galimybę patirti įdomią, adrenalino kupiną patirtį, bandydami ištrūkti iš požeminio bunkerio per vieną valandą.
Keturių sekundžių rezervas
1944 m. statybos vokiečių tunelio konstrukcijos slėptuvės paskirtis buvo priglausti civilius miestiečius per bombardavimus ir artilerijos apšaudymus.
Manoma, jog ši požeminė slėptuvė Klaipėdoje buvo pastatyta Reicho geležinkelių žinybos.
Pusės metro storio gelžbetonio sienos po žemių pylimu Klaipėdos gyventojams turėjo teikti daugiausia vilties išgyventi.
Ilgai buvusi apleista ši unikali vieta šiandien prikelta naujam gyvenimui – tapo pabėgimų bunkeriu.
E. Balsio menų gimnazijos vienuoliktokams pavyko pabėgti iš bunkerio vos per plauką: pirmoji komanda ištrūko likus vos trims minutėms iki skirto laiko pabaigos, antroji rezerve turėjo tik 4 sekundes, tad adrenalino tikrai netrūko.
„Labai patiko atmosfera, istoriniai garso įrašai, tikros kaukės, tipografai. Dar sužavėjo įvairios smulkios detalės, kurios dar labiau supainiodavo, ieškant galvosūkių sprendimų. Sužavėjo darbuotoja, kuriai pačiai labai patinka šis darbas“, – kalbėjo E. Balsio menų gimnazijos vienuoliktokai, sėkmingai ištrūkę iš pabėgimo požemio.
Kaip kompiuteriniame žaidime
Pabėgimo bunkerio pramogos esmė: į uždarą erdvę uždaroma grupė žmonių ir, spręsdami įvairius galvosūkius, jie turi rasti išeitį, kaip iš ten ištrūkti.
„Užduotis sugalvoju pati. Jos apima visas mano mėgstamas veiklas. Man patinka sumanyti idėjas ir jas pačiai realizuoti. Maždaug kas pusantrų metų atnaujinu istorijas, todėl ir moksleiviai į pabėgimų bunkerį gali grįžti iš naujo, taip pat šeimos, draugų grupės“, – teigė A. Rumbutytė.
Būna, kad kai kuriems išspręsti galvosūkių nepavyksta ir jiems skirtas laikas išsenka, bet kuriuo atveju, nakvoti bunkeryje netenka, gal tik kiek apmaudu, kad ištrūkti nepavyko.
„Kai kuriu užduotis, stengiuosi, kad jas žmonės pajėgtų išspręsti. Prieš tai užduotis testuojame, siekiame, kad daugiau nei 70 proc. žmonių jas įveiktų. Pasitaiko, kuriems nepasiseka, bet didžiąją dalį galvosūkių jie paprastai būna išsprendę, tik pritrūksta laiko iš bunkerio ištrūkti laiku. Yra dar pagalbos skambučiai. Bet žaidimas yra žaidimas. Įsijungia azartas, kyla noras laimėti, normalu, kad kažkas kartais ir pralaimi“, – kalbėjo A. Rumbutytė.
Autorius: Asta Dykovienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
