Istoriko Dariaus Juodžio knyga „Partizanų Vytautas“ jau skaitytojų rankose

Istoriko Dariaus Juodžio knyga „Partizanų Vytautas“ jau skaitytojų rankose. Pirmoji Kauno knygų mugė, vykusi 2025 m. spalio 10–12 dienomis, pradžiugino skaitytojus gausybe įvairių leidinių ir susitikimų su jų autoriais. Spalio 10 dieną šioje mugėje buvo pristatyta istoriko, humanitarinių mokslų daktaro Dariaus Juodžio sudaryta knyga – albumas, pavadinimu „Partizanų Vytautas. Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo ir atminties vaizdai“. Tai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) bei Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos leidinys, išleistas 2025 metais. Albumo pristatymo renginio moderatorius LGGRTC generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys pažymėjo, kad D. Juodis gražiai tęsia Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės pradėtus darbus, tirdamas ir supažindindamas skaitytojus su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadovo Jono Žemaičio-Vytauto biografija. Apie šį Lietuvos partizaninio karo vadą D. Juodis yra rašęs ne kartą periodinėje žiniasklaidoje, taip pat yra vienas iš knygos „Partizanų generolas Jonas Žemaitis-Vytautas“ bendraautorių bei išsamaus straipsnio apie Joną Žemaitį-Vytautą „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ autorius. Pristatydamas leidinį Kaune D. Juodis paminėjo, kad 2021 m. jam kilo mintis papasakoti Jono Žemaičio-Vytauto biografiją, remiantis vaizdais – nuotraukomis. Žinoma, pabrėžė jis, kad toks būdas atskleisti asmens biografiją nėra naujovė, bet vis dėlto retokai naudojamas. Knygos kūrybinis procesas buvęs labai įdomus tuo, kad pavyko surasti ir naujų nuotraukų, kurios anksčiau nebuvo patekusios į istorikų akiratį. Pavyzdžiui, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas skaitmenis vaizdas, kuriame Jonas Žemaitis užfiksuotas su skautėmis moksleivėmis (p. 79), ar J. Žemaičio žmonos Elenos Valionytės (1916–1946) dokumentinė nuotrauka, surasta Kauno regioniniame valstybės archyve (p. 121). Darius Juodis išreiškė padėką visiems bendradarbiavusiems kuriant leidinį „Partizanų Vytautas“ tiek raštu (p. 7), tiek ir žodžiu, vykstant knygos pristatymui. Per susitikimą su skaitytojais Kauno knygų mugėje jis netgi paklausė susirinkusiųjų, kaip jie manantys, kas buvę sunkiausia kuriant knygą. Išgirdęs atsakymą: „Sugalvoti pavadinimą“, – tai patvirtino bei sakė prašęs kolegų pagalbos ir esąs labai dėkingas asmeniui, pasiūliusiam šį originalų knygos pavadinimą. Knygoje – albume „Partizanų Vytautas. Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo ir atminties vaizdai“ pateikiama medžiaga suskirstyta į 12 skyrių, pradedant „Pratarme“ ir baigiant skyriumi „Svarbiausios Jono Žemaičio gyvenimo datos“, palaipsniui atskleidžiant asmens biografiją. Skaitant knygą, išryškėjo ir giluminio faktų skirstymo į tris dalis vaizdinys – vertybių formavimosi laikotarpis, bekompromisė kova už Lietuvos laisvę, atminimo įamžinimas. Kaip Darius Juodis minėjo albumo pristatyme Kauno knygų mugėje, sudarant leidinį jam buvo labai svarbu atskleisti ne tik Jono Žemaičio-Vytauto biografiją, bet ir parodyti aplinką, kurioje jis brendo kaip būsimas kovojančios Lietuvos Prezidentas. Iš tiesų albume esančiose nuotraukose daugybė asmenybių, padariusių vienokią ar kitokią įtaką šiam partizanų vadui. Fotografijose, esančiose 48 ir 51 psl., šalia kitų Karo mokyklos dėstytojų matome ir topografijos disciplinos kariūnus mokiusį Antaną Krikščiūną, kurio sūnus Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas išgabeno į Vakarus LLKS Tarybos prezidiumo 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją (p. 170, 171), praėjus vos keletui mėnesių, kai šis svarbiausias politinis partizanų dokumentas buvo pasirašytas visos Lietuvos laisvės kovotojų vadų. Siūlyčiau skaitytojams įsigilinti ir į Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. kovo 12 d. Deklaracijos tekstą, kuriame teigiama, kad Jonas Žemaitis 1949–1954 m. „buvo kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas“ (p. 240, 241). Taip pat norisi atkreipti dėmesį į albumo „Partizanų Vytautas. Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo ir atminties vaizdai“ vizualinę išvaizdą, puikiai derančią su leidinio medžiagos turiniu. Didelis formatas pasitarnavo geresniam faktų atskleidimui – kokybiškai išdidintose nuotraukose galima atpažinti daugybę XX amžiuje gyvenusių Lietuvos Respublikos piliečių, bendravusių su Jonu Žemaičiu-Vytautu. Komplimento nusipelno ir dailininkės Reginos Kosmovski leidinio spalvinės gamos bei grafinio apipavidalinimo parinkimas. Iš tiesų šis istoriko dr. Dariaus Juodžio sudarytas ir dviem kalbomis (lietuvių bei anglų) išleistas albumas yra reprezentatyvus, be abejo, sulauksiantis skaitytojų dėmesio tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Drįsčiau teigti, kad šis leidinys tinkamai atstovautų Lietuvos Respublikai bet kurioje knygų šventėje ar diplomatiniame renginyje visame pasaulyje. Rita Pauliukaitienė, punskas.pl

Autorius: Aušros

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama