Kunigo Alfonso Lipniūno beatifikacijos byla Vatikane

Kunigo Alfonso Lipniūno beatifikacijos byla Vatikane. Kunigo Alfonso Lipniūno beatifikacijos procesas pasiekė svarbų etapą – tarptautinė istorikų komisija pritarė jo kandidatūrai. Toliau bylą svarstys teologų ir kardinolų komisijos, o galutinį sprendimą priims popiežius. Lietuvoje vyksta pasirengimas būsimiems iškilmingiems įvykiams – Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, kur ilsisi kunigo palaikai, planuojama įrengti kriptą. Byla uždaryta Panevėžyje Birželio 14 d., minint kankinio Alfonso Lipniūno kunigystės šventimų 91-ąsias metines, Panevėžio katedroje iškilmingai uždaryta jo beatifikacijos byla vyskupijoje. Ceremonijoje dalyvavo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas, arkivyskupas Lionginas Virbalas, vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, daugiau nei 50 vyskupijos kunigų, svečiai iš kitų vyskupijų bei kunigo giminaičiai. Bylos uždarymo procedūra vyko pagal Kanonų teisės kodekso normas. Postulatorius kun. Vitalijus Kodis pristatė trumpą kankinio biografiją. Po oficialiosios dalies iškilmingoms Mišioms vadovavo vyskupas L. Vodopjanovas, koncelebravo arkivyskupas L. Virbalas, vyskupas J. Kauneckas ir gausus būrys kunigų. Nuo Pumpėnų parapijos iki Vilniaus Alfonsas Lipniūnas gimė 1905 m. kovo 12 d. Pumpėnų parapijoje. Baigęs gimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1930 m. birželio 14 d. Alfonsas gavo kunigystės šventimus iš Kauno arkivyskupo Juozapo Skvirecko. Vyskupas Kazimieras Paltarokas Lipniūną paskyrė Panevėžio jaunimo sielovadininku ir katedros vikaru. Be pastoracinės veiklos, jis toliau studijavo Vytauto Didžiojo universitete, kur įgijo teologijos licenciato laipsnį, vėliau mokėsi Prancūzijoje – Lilio universitete ir Paryžiaus Katalikų institute. Grįžęs į Lietuvą dėstė Panevėžio, o vėliau Vilniaus pedagoginiame institute, tapo vienu žymiausių sostinės pamokslininkų ir jaunimo ugdytojų. Drąsūs pamokslai okupacijų metais Vilniaus Aušros Vartuose ir Šv. Jonų bažnyčioje Lipniūnas garsėjo drąsiais pamokslais, kvietė tautą neprisitaikyti prie okupantų, neprisidėti prie smurto ar antisemitizmo. Dėl šios veiklos 1943 metų kovo 17-osios naktį jis buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Lageryje slapta klausė išpažinčių, aukodavo Mišias sandėliuke, Komuniją perduodavo kaliniams po visą lagerį. Jis padėjo aukoti Mišias ir kitų tautybių kunigams, stiprino kalinių tikėjimą bei viltį. 1945 m. sausio 25 d. prasidėjus stovyklos evakuacijai, Lipniūnas kartu su kitais kaliniais patyrė „mirties žygį“. Nors sulaukė laisvės Pucko miestelyje prie Baltijos jūros, buvo išsekintas, susirgo dėmėtąja šiltine ir 1945 m. kovo 28 d. mirė. Iš pradžių palaidotas Pucke, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jo palaikai perkelti į Panevėžį. Sąžinės kankinys ir tautos atmintis Studentų laikytas dvasios vadovu, žmonių – užtarėju, Alfonsas Lipniūnas šiandien vadinamas sąžinės kankiniu. Vilniuje daugelis vietų primena jo veiklą – Aušros Vartai, Šv. Jonų bažnyčia, Pedagoginis institutas, kuklus butas Aušros Vartų gatvėje. Šiandien Panevėžys ir visa Lietuva laukia galutinio sprendimo iš Vatikano. Jei procesas bus sėkmingas, Lietuva turės dar vieną palaimintąjį – kunigą Alfonsą Lipniūną, kurio gyvenimas ir kankinystė liudija tikėjimą, drąsą ir meilę žmogui. sb, punskas.pl

Autorius: Aušros

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama