Lietuvos žiniasklaida

Prieš kokius dvidešimt metų kone visa žiniasklaida pranešdavo, jei „lietuviškas“ kiškis netyčia pasirodydavo kurio Lietuvos miesto gatvelėje. Šiandien apie tokius atvejus tikriausiai net ne kiekvienas kaimynas kaimynui papasakoja. Juk ne kartą matyti beklaidžiojantys tarp miesto mūrų ir šernai, ir stirnos.

Tačiau pastaruoju metu bene iki Vilniaus centro atkeliauja stambūs miško gyvūnai. Prieš mėnesį, pasak žiniasklaidos, kone pusėje miesto vilniečiai gatvėse ir kiemuose matė besiblaškantį briedį. Niekas jo negaudė, todėl pavakare žvėrį žmonės pastebėjo jau beveik pačiame miesto centre – Neries upėje tarp Baltojo ir Geležinio Vilko tiltų. Vėliau gelbėjimo tarnyboms kažkaip pavyko dešimčių ant kranto stovinčių žiūrovų išgąsdintą gyvūną nuvyti Vingio parko link, kur briedis išlipo į krantą.

Kad Lietuvos rytinių rajonų miškuose ne pirmi metai galima akis į akį susitikti su meška – jokia naujiena. Specialistai sako, kad tai atvykėlės iš Baltarusijos. Tačiau prieš kelias dienas viena lepečkojė sumanė aplankyti ir sostinę. Iš pradžių ji vaikštinėjo miesto pakraščiuose, gyventojai feisbuke dalijosi vaizdais, kaip meška laksto gatvėmis tarp gyvenamųjų namų. Vėliau gyvūnas nufilmuotas judrioje Ukmergės gatvėje, prekybos centro „Akropolis“ prieigose. Tiesa, naktį, kai eismas nedidelis. Dėl šio žvėries žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose kilo nemažas triukšmas. Gyvūnas be trukdžių kelias dienas vaikštinėjo, kur nori. Kuo viskas galėjo pasibaigti, jei jo kelyje būtų pasitaikęs koks vaikas?

Anot portalo Lrytas.lt, ne vieną dieną po Vilnių besiblaškanti meška sukėlė ne tik visuomenės, bet ir aplinkosaugos srityje dirbančių politikų pasipiktinimą. „Tai parodo, kaip kai kuriais atvejais institucijos negeba susitarti, kai negali vieno paprasto po Vilniaus miesto gatves besiblaškančio lokio surasti“, – stebėjosi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas. Jis svarstė, kad institucijoms greičiausiai pritrūko žinių arba noro operatyviai spręsti šią situaciją, galbūt specialistai gynėsi biurokratija ar šalyje egzistuojančiais įstatymais.

Dėl institucijų neveiksnumo pasipiktinimo neslėpė ir Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič. „Situacija, kai dvi paras urbanizuotose teritorijose Vilniaus mieste ir Vilniaus rajone klaidžioja laukinis, pavojingas gyvūnas – meška, yra nenormali ir rodo atsakingų nacionalinių institucijų veiklos spragas. Nepaisant teisės aktuose numatytų pareigų, pasigedome aktyvių, koordinuotų veiksmų gyventojų saugumui ir gyvūno gerovei užtikrinti“, – savo feisbuko paskyroje rašė politikas.“

Tuo metu įvairios struktūros, kurių Lietuvoje netrūksta, regis, vadovavosi taisykle: ką gali padaryt rytoj, nedaryk šiandien – gal visai nereikės. Ir nieko nedarė. Tiesa, pagrindinės kaltinamos neveiklumu struktūros – Aplinkos ministerijos – viceministro Ramūno Krugelio teigimu, situacija visą laiką buvo stebima.

Jau po to, kai meška pati išėjo iš miesto, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto specialiai sušauktame posėdyje jam teko aiškintis, kodėl nieko nesiėmė, kai po Vilnių laisvai judėjo laukinis gyvūnas. „Kas būtų buvę, jei ta meška nebūtų tokia supratinga ir nebūtų pati išėjusi?“ – valdininko klausė komiteto pirmininko pavaduotoja Aistė Gedvilienė.

Pasirodo, kad dėl struktūrų neveiklumo kaltas savaitgalis. Pasak viceministro, jeigu tai būtų buvęs ne savaitgalis, mešką iš Vilniaus būtų pavykę išprašyti greičiau. O ir veiksmų planas tokiems atvejams sudėliotas. Bet, pasirodo, kad jis veiktų, kažko dar trūksta, nors ir labai nedaug. „Trūksta būtent tos koordinuojančios institucijos, kas yra praleista ten truputį, viena įstatymo nuostata, kuri numato, kad turi būti paskirta tokia, tačiau ji nėra paskirta. Būtent koordinuoti veiksmus“, – savo neveiklumą teisino viceministras.

Nors visi „guzai“ teko R. Krugeliui, tačiau išaiškėjus, kad medžiotojams buvo išduotas leidimas mešką nušauti ir A. Gedvilienei įvertinus, jog „tas yra skandalinga“, kaltintas ir aplinkos apsaugos ministras Povilas Poderskis, kuris po vestuvių su žmona poilsiavo užsienyje. Pasak portalo tv3.lt, ministro galvos ėmė reikalauti Gyvūnų apsaugos ir gerovės asociacija, norinti, kad P. Poderskis prisiimtų atsakomybę dėl sprendimo nušauti mešką ir atsistatydintų. Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad atostogaujantis ministras situacijos spręsti negalėjo. Tiesa, pasak viceministro R. Krugelio, leidimas nušauti mešką buvo išduotas, jeigu grėstų pavojus žmonėms.

„Liūdna. Tai yra institucijų stumdymosi pavyzdys, kai biurokratai viską sprendžia popieriais ir liežuviais, o iš tikrųjų nieko neišsprendžia“, – savo vertinimą „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ išsakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, europarlamentaras Aurelijus Veryga.

Į nekasdienį įvykį dėmesį atkreipė ir šalies vadovas Gitanas Nausėda. Kaip rašė portalas lrt.lt, spaudos konferencijoje jis pabrėžė, kad atsakingos institucijos laiku nesiėmė reikiamų veiksmų, siekiant sumažinti gyventojams kilusias rizikas dėl Vilniaus gatvėmis klajojusio rudojo lokio. „Mes kalbame apie Kremliaus meškos grėsmę ir, tiesą sakant, sakome, kad esame pasirengę visiems nenumatytiems atvejams ir mūsų tarnybos reaguoja, o čia paprasta lepečkojė po Vilniaus miestą laksto. Ir, tiesą sakant, vieni rodo pirštais į kitus, nesiimama žygių, kurie sumažintų riziką, kylančią žmonėms, ir, neduok dieve, ypač vaikams. Turime pasimokyti iš tokių atvejų. Tikiuosi, iš šito bus padarytos atitinkamos išvados“, – akcentavo Prezidentas.

Minėtam portalui apie situaciją ir „gluminantį abejingumą, kai po Vilnių blaškėsi meška, o institucijos tylėjo visą savaitgalį“, kalbėjo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Jis teigė, jog institucijos nesusitvarkė ir su briedžiu, tačiau iš savo klaidų nepasimokė. Kai Vilniuje blaškėsi meška, visuomenė buvo palikta viena. Tačiau meška – daug pavojingesnė už briedį. „Vis dėlto tai ne briedis, kurį įsivarėme kažkada į Nerį, su rykštele pavijome iš miesto į mišką. Ten didžiausia grėsmė, kad briedis gali kanopa įspirti, o šiuo atveju turime stambiausią plėšrųjį žinduolį, kuris yra pavojingas. Tarnybos, panašu, neturi įrankių – nei transporto, nei injekcinių ginklų, nei paruoštų profesionalių specialistų. Tai blogai“, – sakė L. Daukša. Jo vertinimu, jei institucijos būtų tinkamai reagavusios į situaciją, ir visuomenė būtų ramesnė, nes žinotų, kad dirba specialistų komanda.

Ne vienam atrodo: atėjo meška, pabuvo ir išėjo, ko čia kelti bangas. Tačiau žurnalistė Ramunė Sotvarė-Šemetienė, kalbėdama per nacionalinį radiją, pabrėžė, jog ši ir kitos panašios netikėtai kylančios situacijos rodo ir apskritai šalies institucijų pasirengimo lygį apsaugoti piliečius. „Meška dingo. Ėjo ėjo ir išėjo, palikdama tik sumaištį žmonių pasaulyje. Šįkart nebuvo pikta pasipynusiems jos kelyje. Kaip bus kitąkart, sužinosime, kai sugrįš.

Lyg ir tikime, kad turime Vyriausybę, valstybės institucijas, kurios žino, ką daryti. Mes mokame savo mokesčiais jiems už tai. Tereikia pasirodyti vienai meškai, atklydusiai iš Rytų, ir saugumo kortų namelis griūva. Kai reikalas kaip nors pasibaigia, visada yra žinančių, kaip reikėjo. Ir kas kaltas. Nėra tik tada, kai reikia. Galima nusipirkti tris ar penkis karinius lėktuvus, dar padidinti mokesčius ir tikėti, kad jie išgelbės mus nuo mūsų pačių“, – sakė žurnalistė.

Kad Lietuva per visą istoriją turėjo tik vieną karalių Mindaugą, žino daugelis. Bet gali būti, jog netolimoje ateityje atsiras ir antrasis. Juo turėtų būti paskelbtas Vytautas Didysis, kunigaikštis, valdęs Lietuvą prieš 600 metų. Mat grupė piliečių kreipėsi į parlamento narius su laišku prašydami, jų teigimu, atkurti istorinį teisingumą: karūna Vytautui Didžiajam buvo pakeliui į Lietuvą, bet taip jos ir nepasiekė. Jie siūlo Vytautą Didįjį paskelbti Lietuvos karaliumi, o tai galėtų būti padaryta iki 2030-ųjų, kai bus minimos didžiojo kunigaikščio mirties 600-osios metinės.

Iniciatyvinės grupės kreipimesi raginama „ypatingai skubos tvarka spręsti Vilniuje Katedros aikštėje pastatyti paminklą Lietuvos Karaliui Vytautui Didžiajam, nes jis turėjo būti karūnuotas Katedroje, ne vienerius metus gyveno Vilniuje ir palaidotas Katedroje“.

Tiesa, kad didysis kunigaikštis palaidotas Katedroje, nėra įrodymų. Kai prieš pusmetį buvo paskelbta apie Katedros požemiuose rastas karališkąsias insignijas, iškilo Vytauto palaikų paieškos idėja. Planuojama pasitelkti ekspertus, galinčius ištirti požemius, kuriuose rasta daugiau kaip 800 palaikų. Tarp jų, spėjama, galėtų būti ir Vytauto Didžiojo palaikai.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis portalui lrt.lt tokį siūlymą vertino skeptiškai: pasak jo, tokių siūlymų nuolat sulaukia įvairios su istorijos atmintimi susijusios institucijos. Tačiau „tokie siūlymai neateina iš meilės mūsų šaliai ar jos praeičiai, tokie siūlymai ateina iš nesupratimo apie tai, kokia buvo mūsų istorija“.

Tuo metu parlamento Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas piliečių iniciatyvą vertino palankiau. Jis sakė, jog diskusijos dėl Vytauto Didžiojo paskelbimo karaliumi galėtų vykti, tuo labiau kad Seimas ėmėsi iniciatyvos 2030-uosius paskelbti Vytauto Didžiojo metais.

Pasak Vytauto Sinicos, Seimo Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos nario, parlamente diskusijos apie Vytautą Didįjį norėtų ir akademinės bei kultūros bendruomenės atstovai. „Viduramžiais tiek popiežius, tiek karaliais pripažįstami valdovai kreipėsi į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščius „REX“ – kaip į karalius, į aukščiausią suvereną – ir gal mes patys nužeminam savo istoriją“, – kalbėjo politikas.

Istorikas Antanas Petrilionis portalui teigė, kad nusprendus paskelbti karaliumi Vytautą Didįjį, būtų daug sumaišties: „Pagal Viduramžių tradiciją turėtų ir žmona būti, dėl dukros tai irgi turėtų būti atskiri pakėlimo dokumentai, procesija, visas ceremonialas turi būti. Ir kažin, ar mes, žiūrėdami iš modernių laikų perspektyvos, galėtume tą įsivaizduoti.“

„Ne Seimas skelbia ką nors karaliumi“, – piliečių iniciatyvą vertino buvęs kultūros ministras, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Kairys. Jis sakė: „Galbūt šitos situacijos rodo, kad mes per mažai dėmesio kreipiame iš principo į tam tikrų dalykų vertinimą, į istorinės atminties politikos konstravimą, nes mūsų draugė ir artima kaimynė Lenkija daug dėmesio skiria šitiems dalykams.“

Autorius: Gintautas Viltrakas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama