Punsko „VYČIAI“ – „Klumpakojo“ diplomantai!

Balandžio 26 d. Klaipėdoje vyko VII tautinių šokių grupių ir ansamblių konkursas-festivalis „Klumpakojis“, skirtas lietuvių tautinio šokio patriarcho, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šokio katedros įkūrėjo ir ilgamečio jos vedėjo prof. Juozo Gudavičiaus (1926–2008) atminimui. Šis renginys pradėtas organizuoti 2001 m., norint paminėti prof. Juozo Gudavičiaus gimimo 75-metį bei tuo pačiu pažymėti šokio „Klumpakojis“ sceninės kompozicijos gyvavimo 50-metį. Rašytiniai šaltiniai teigia, kad „Klumpakojis“ greta kitų koncertinių numerių buvo sušoktas dar XIX a. pabaigoje labdaringos Petrapilio lietuvių ir žemaičių draugijos (veikusios 1892–1918 m.) surengtame šokių vakare. J. Gudavičiaus sukurtą „Klumpakojo“ sceninį variantą pirmą kartą atliko Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ 1951 m. gegužės 12 d. Iki šiol ši kompozicija yra itin mėgstama šalies ir pasaulio lietuvių tautinių šokių kolektyvų. „Klumpakojis“ yra vienas populiariausių Dainų šventėje atliekamų liaudiškų šokių. Pirmame „Klumpakojo“ konkurse dalyvavo 19 tautinių šokių kolektyvų ir ansamblių iš visos Lietuvos. Vėliau „Klumpakojo“ festivaliai-konkursai vyko 2001, 2003, 2006 (tada dalyvavo ir Punsko „Jotva“), 2010, 2016 ir 2023 m.

Šių metų festivalį organizavo Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centras Žvejų rūmai kartu su LMTA Klaipėdos fakulteto Šokio katedra ir VšĮ „Edukateka“. Jame dalyvavo rekordinis kolektyvų skaičius – jų buvo net 43. Tūkstantinė lietuviško liaudies šokio gerbėjų ir puoselėtojų minia užtvindė Klaipėdą ir Žvejų rūmus. Visi kolektyvai repetavo, ruošėsi, puošėsi ir gražinosi prieš pasirodydami komisijos nariams. „Klumpakojo“ komisiją sudarė žinomiausi Lietuvos choreografai: vertinimo komisijos pirmininkė Živilė Adomaitienė bei nariai Gražina Kasparavičiūtė, Aušra Krasauskaitė-Berulė, Margarita Tomkevičiūtė ir doc. Vytautas Alenskas (vertinantis kapelų muziką).

Konkursą atidarė ir visus jo dalyvius pasveikino Klaipėdos Žvejų rūmų tautinių šokių sambūris „Vėlunga“ (vad. V. Mačiulskis), atlikdamas J. Gudavičiaus šokį „Klumpakojis“. Smagu buvo matyti eikliai kilnojamas kojas, kurioms tikrai netrukdė medinis apavas, besišypsančius veidus, degančias akis ir vienu ritmu plakančias širdis. „Klumpakojį“ šoko, šoks, kol klumpelės nesusprogs. Jei susprogs, tai, kaip ir tinka, pastatysim joms paminklą“, – tai Klaipėdos aktoriaus Broniaus Gražio eilės, skirtos „Klumpakojo“ konkursui. Nesuskilo tos klumpelės, nenuvargo ir kojelės, o lietuvių liaudies šokiai, ką įrodė ir šiųmetis konkursas, pavergia vis daugiau žmonių. Dėl to renginys buvo suskirstytas į dvi dalis: vyresniųjų šokių kolektyvų ir vaikų bei jaunimo šokių grupių. Punsko LKN vyresniųjų šokių grupė „Vyčiai“ konkursui paruošė du šokius: „Apvalainą“ (Elenos Morkūnienės choreografija, Leono Povilaičio muzika) bei „Kalniškių kadrilį“ (Stanislovo Vaitkevičiaus choreografija, lietuvių liaudies muzika, aranžuota Vilmanto Kratavičiaus). Iš viso konkurso metu buvo atlikta arti 90 lietuvių liaudies šokių. Buvo ir senų kūrinių, ir visai naujų sceninių kompozicijų, mirguliavo ir veidai, ir rūbai, ir vis gražesnė muzika lietė širdis. Dalyviai buvo suskirstyti į kelias kategorijas.

Konkurse sutikome ir Punsko krašto šokėjų, dalyvaujančių Lietuvos aukštųjų mokyklų ansambliuose. Scenoje žavėjomės Kauno „Džigūne“ šokančiais Aleksandra Staskevičiūte, Edvinu Pajauju ir Rimu Rėkumi bei Vilniaus universiteto ansamblyje – Robertu Makausku ir Adrijanu Pykiu. Džiaugsmui nebuvo galo, kai išgirdome komisijos verdiktą – Punsko LKN šokių grupei „Vyčiai“ skirtas III laipsnio diplomas miestelių vyresniųjų liaudiškų šokių kolektyvų kategorijoje bei Klaipėdos miesto šokio mokytojų metodinės grupės apdovanojimas – piniginis prizas už tautinio šokio sklaidą užsienyje. Kauno „Džigūnas“ laimėjo II laipsnio diplomą akademinio jaunimo ansamblių kategorijoje, o Vilniaus universiteto ansamblis – I vietą dainų ir šokių ansamblių kategorijoje.

Sveikinome vieni kitus ir šventėme savo laimėjimus dar pusę nakties, o rytą anksti atsikėlę pasitikome saulę prie Olandų kepurės, atsisveikinome su motule jūra ir pardundėjome atgal į savo mielą Punskelį.

Šis konkursas – tai dar vienas įrodymas, kad, anot Vytauto Lukočiaus, „liaudies šokį šoka tik išrinktieji“, kad mes savo šokiais, kūryba, kalba ir gražiu tautiniu kostiumu galime būti įdomūs kitiems, kad tautinis šokis ne atgyvena. Ši šventė – tai pasididžiavimas visai Lietuvai, tai didieji lietuvių liaudies šokio atlaidai!

Ačiū organizatoriams, kurie pasikvietė ir paskatino dalyvauti tokiame renginyje, kurie šiltai priėmė, pasitiko ir visiems šokėjams garantavo smagias akimirkas renginio metu bei galimybę pasiklausyti banguojančios, ošiančios jūros. Dėkojame taip pat už puikų mūsų kolektyvo įvertinimą. Nepaprastai džiugu ne tik parodyti savo gebėjimus, bet taip pat pasižiūrėti geriausių Lietuvos šokių kolektyvų varžytuvių.

Man asmeniškai šis konkursas artimas tuo, kad buvau prof. Juozo Gudavičiaus studentė ir jaučiau pareigą bent kartą gyvenime dalyvauti su savo kolektyvu „Klumpakojo“ konkurse, taip atiduodama duoklę savo dėstytojams, profesoriams ir Klaipėdai.

Nuoširdžiai ačiū vyresniųjų liaudiškų šokių grupei „Vyčiai“ už kruopštų ir atsakingą darbą repeticijų metu, smagią išvyką ir Punskan parvežtus prizus.

Autorius: Asta Pečiulienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama