Lietuvos žiniasklaida

Kokia premjero, socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko ateitis? Ar išsilaikys savo poste? Šie klausimai šalies žiniasklaidoje vyravo pastaruoju metu. O priežastis jiems kilti – viešojoje erdvėje pasklidusi tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ informacija, jog G. Palucko kartu su verslo partneriu valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Anot tyrimo, kita premjero su partneriu valdoma įmonė „Emus“ negalėjo pretenduoti į lengvatinę paskolą kaip jaunas verslas, todėl paskolą gavo „Garnis“, kuris buvo įsteigtas tik pernai.

Be abejo, tokia informacija – kovos įrankis opozicijai. „Premjeras susikompromitavo“, „premjeras turi prisiimti atsakomybę“, „mato poreikį G. Paluckui atsistatydinti“... Tokie ir panašūs teiginiai krito į akis opozicijos atstovų komentarų žiniasklaidai antraštėse. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo „Facebook“ paskyroje rašė, jog frakcija prašys premjero bei finansų ministro Rimanto Šadžiaus pateikti detalius paaiškinimus dėl šios suteiktos paskolos bei Vyriausybės vadovo verslo interesų apskritai. „Jei Ministro Pirmininko ir finansų ministro paaiškinimai neįtikins, imsimės kitų teisinių procedūrų (kaip parlamentinis tyrimas arba interpeliacija) siekdami atsakymų ir asmeninės atsakomybės, jei tokiai bus nustatytas pagrindas“, – rašė politikas.

„Panašu, kad Ministras Pirmininkas politiškai susikompromitavo“, – socialinėje erdvėje rašė konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė. „Kreipsimės į Vyriausiąją ­tarnybinės etikos komisiją (VTEK), kad ši ištirtų, ar nebuvo supainioti viešieji ir privatūs interesai. Tačiau ir be VTEK, politinės atsakomybės klausimas privalo būti keliamas. Nemažai ministrų traukėsi paaiškėjus abejotiniems faktams dėl jų veiklos ir be VTEK vertinimo“, – teigė politikas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, jog laukia ir Prezidento Gitano Nausėdos reakcijos į G. Palucko gautą paskolą: „Įdomu ir kokį standartą premjero istorijai su ILTE paskola taikys Prezidentas? Labai nesinorėtų, kad tikrai būtų tiek grįžtama „prie ištakų“ ir viską uždengti „vsio zakonno“ burtažodžiu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė politikė. O ką Prezidentas? „Prezidentas kalbėjosi su ponu Palucku. Išklausė jo situacijos vertinimo ir aplinkybių. Prezidentas visų pirma išreiškė tokį pageidavimą, kad politikai – ypač prieš eidami į atsakingiausias valstybėje pareigas – turėtų išspręsti su verslu susijusius klausimus taip, kad jie ateityje nekeltų visuomenei nei klausimų, nei abejonių“, – Prezidento vyriausiąjį patarėją Frederiką Jansoną citavo portalas lrt.lt. „Antras dalykas, kurį pabrėžė Prezidentas – tai, kad ponas Paluckas pats turėtų inicijuoti kreipimąsi į VTEK, kuri įvertintų, ar aiški situacija“, – pridūrė jis.

Tačiau saviems, valdančiojoje koalicijoje esantiems politikams toks Vyriausybės vadovo poelgis neatrodė neprideramas. Kaip rašė portalas lrytas.lt, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigė įsitikinęs, kad į skandalą įsivėlusio G. Palucko istorijoje teisinių pažeidimų nėra. O šia situacija siekia pasinaudoti valdančiąją koaliciją sugriauti norintys konservatoriai ir liberalai. „Labai puikiai suprantu premjerą, nes mane patį konservatoriai tampė po įvairias institucijas – Specialiųjų tyrimų tarnybą, Valstybės saugumo departamentą, prokuratūrą“, – „Žinių radijui“ teigė R. Žemaitaitis. „Kalbame apie VTEK. Kas ją skiria? Buvusi valdžia. Tai tie politiniai sprendimai, kurie gali būti padaryti, yra paskirti buvusios valdžios“, – sakė jis.

Valdančiajai koalicijai priklausančių demokratų atstovė Agnė Širinskienė žurnalistams Seime teigė, jog klausimas apie G. Palucko atsistatydinimą pernelyg ankstyvas. „Visų pirma, turime turėti atsakymus iš teisėsaugos institucijų – jeigu būtų pradėtas ne tik aplinkybių vertinimas, bet ir ikiteisminis tyrimas, manau, klausimų dėl atsakomybės prisiėmimo tikrai kiltų“, – sakė parlamentarė.

Nors paskola gauta socialdemokratų vadovui jau einant premjero pareigas, G. Paluckas žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato. Nors, anot portalo tv3.lt, vasarį ir kovą Vyriausybė, dalyvaujant G. Paluckui, priiminėjo su ILTE susijusius sprendimus – Seimui pateikė nacionalinio plėtros banko veiklą tiesiogiai reglamentuojančio įstatymo pataisas, taip pat patvirtino centrinės valdžios subjektų skolinimosi limitus, tarp jų – ir ILTE bankui.

„Visgi, reaguodamas į Prezidento G. Nausėdos raginimus, premjeras kreipėsi į VTEK, prašydamas įvertinti, ar šioje situacijoje nebuvo supainioti vieši ir privatūs interesai. Į VTEK kreipėsi ir Seimo opozicinės jėgos“, – rašė portalas lrytas.lt. Kaip pranešė žiniasklaida, paskolos aplinkybių tyrimo imsis ir rimtesnės – teisėsaugos – struktūros. Informaciją dėl premjero įmonės vertins Specialiųjų tyrimų tarnyba. TS-LKD frakcijos nariai kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, vertindamas situaciją tinklalaidėje politika.lt, sakė, jog „Palucko atveju problema yra ne pinigai. Problema yra tai, kad kuo mes patikėsime krizės atveju? Užduokime klausimą – ar kilus krizei pasitikėsime tais, kurie už uždarų durų mumis manipuliuoja? Ar mes pakankamai patikėsime, kad jie tą patį vakarą nepabėgs palikę čia mus vienus, kad bus pakankamai herojiški? Aš nematau pagrindo pasitikėti Vyriausybe krizės atveju“.

Politologas Saulius Spurga portale lrt.lt prognozavo, kad ši istorija greit nesibaigs, ir klausė, ar socialdemokratai sugebės priimti ryžtingus sprendimus. „Atrodo, kad artėja momentas, kai socialdemokratai daugiau laimėtų priėmę tegul ir skausmingą, rizikingą sprendimą – atstatydinę vyriausybę bei pakeitę premjerą, nei vis giliau grimzdami į skandalo verpetą. Tiesa, matant tai, kad partija akivaizdžiai stokoja ryžto, energijos ir yra pametusi moralinius orientyrus, galima prognozuoti, kad ji praleis momentą, kai dar galima su mažiausiais nuostoliais valstybės interesams ir pačiai partijai parodyti principingumą, imtis ryžtingų veiksmų ir pradėti valdyti situaciją“, – rašė autorius.

Nors politika supa mus nuo ryto iki vakaro, vis dėlto daugeliui svarbiausi – ekonomikos klausimai, nuo kurių nepabėgsi: ką valgys, gers, kokios bus kainos. O visa tai, anot žinovų, priklauso nuo gaunamo derliaus. Ūkininkams ekonomikos klausimai nepalyginamai aktualesni: daugiatūkstantinės investicijos į techniką, infrastruktūrą, technologijas – ne vienų metų rūpestis. Tačiau jei šiandien viena ar kita žemės ūkio veiklos sritis pelninga, po metų kitų tai gali tapti visai nerentabilu. O kur dar neprognozuojami orai su galingomis liūtimis, nepakeliamais karščiais ar nelauktomis šalnomis.

Šis pavasaris Lietuvos ūkininkams buvo kaip reta negailestingas. Kaip rašė portalas tv3.lt, šalnos pridarė jiems milžiniškų nuostolių, Žemės ūkio ministerijos skaičiavimu, jos nukando 70–80 proc. būsimo vaisių ir uogų derliaus, o kai kur net ir 100 proc. Todėl lietuviai, galima sakyti, liks be lietuviškų uogų ir vaisių, o jų augintojai – be pajamų. Be abejo, didės ir kainos.

Kaip portalui pasakojo vienas Marijampolės rajono ūkininkas, 50 hektarų plote auginantis įvairias daržoves, grūdus, uogas ir vaisius, šįmet daug kas nušalo. Visiškai nušalo hektaras ankstyvųjų bulvių. Nors jos atauginėja, bet derlius bus beveik mėnesiu vėlesnis ir mažesnis. O bulvių lauke pridarytų šalnos nuostolių neatpirks ir obuoliai – nušalo beveik visi žiedai.

„Balandžio vidury šalnos labai paveikė Alytaus, Kaišiadorių ir Šiaulių rajonus. O gegužės pirmas dvi savaites pribaigė ir Aukštaitijos regionus – Panevėžio, Pasvalio, Biržų rajonus“, – portalui sakė Verslinių sodų asociacijos prezidentė Vitalija Kuliešienė. Nors tikrieji nuostoliai dar tik pasimatys, sodininkai sako, kad lietuviškų obuolių bus mažai. O būsimą uogų derlių šalnos ne nukando, bet, galima sakyti, visai suvalgė. „Vyšnios, trešnės – nieko nebus visiškai, viena kita uogytė jeigu tiktai dar įsivystys, nes pajuodusios visos užuomazgos. Braškės pirmutinės nušalo visur“, – tv3.lt sakė V. Kuliešienė.

Gegužę kone savaitę naktimis buvo iki 9 laipsnių šalčio. Bet braškės, regis, nušalo ne visur. Jos jau parduodamos turguose. Tiesa, kol kas tik tos, kurios augintos šiltnamiuose. Kaip sako patys prekiautojai, uogų perpus mažiau nei įprastai. Jie su nerimu stebi prognozes, kad liūtys ir krušos nepribaigtų lauko derliaus. Kai uogų nedaug, tai ir jų kaina atitinkama. Kai kur Vilniaus turguose už lietuviškų braškių kilogramą prašoma 8–12 eurų. Pačios ankstyviausios kainavo ir 15 eurų. O atvežtų iš kaimynų lenkų galima įsigyti už 6 ar 7 eurus.

Autorius: Gintautas Viltrakas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama