Dusnyčia tarpukariu – sienos perkirsto kaimo likimas (antra dalis)

Pateiksiu visų gyventojų pavardes ir šiek tiek kitų duomenų, kuriuos dar atsiminė pateikėjas Jurgis Skripka. Jie surašyti tokia eilės tvarka, kaip buvo išsidėsčiusios sodybos, pradedant nuo gyvenančių arčiausiai ežero Dabulių (kurių pavardė išlikusi iki šiol) sodybos, kaip kadaise pažymėtos pirmuoju numeriu. Pagal pasakojimą popieriaus lape sužymėjau, kas kurioje kelio pusėje gyveno ir maždaug kokiu nuotoliu, bet tai tik netikslus, mėgėjiškas planas. Daugelio šeimų palikuonių nebelikę arba pavardės pasikeitusios. Jurgio Skripkos, kuris teikdamas informaciją buvo jau netoli 90 metų, atmintis stebėtinai šviesi, tačiau ir jis kai kurių vardų neatsiminė arba kai ko tiesiog nežinojo (ten įrašytas klaustukas laužtiniuose skliaustuose). Žemiau pateikiamame šeimų sąraše pirmiausia įrašyti tarpukariu buvusio namų šeimininko ir jo sutuoktinės(-io) vardai su moters mergautine pavarde, po to vaikų vardai (jei žinomi) ir pažymėta, kuris iš jų paveldėjo tėvų ūkį. Kartais, jei ūkis iki šiol esąs, pateikiami ir vėlesni paveldėtojai – šeimininkai, jau nepateikiant jų sutuoktinių ar vaikų vardų. Straipsnio užduotis – atskleisti tarpukario Dusnyčios kaimo vaizdą, nesigilinant į tolimesnę istoriją.

1. Vincas ir Vikta (Makaravičiūtė) Dabuliai. Jų vaikai Vladas, Vitas, Izabelė ir įpėdinis Juozas, kurio žmona Albina Bulevičiūtė. Vėlesnis paveldėtojas – jų sūnus Pranas.

2. Petras ir Justa Skripkai. Išeinant į kolonijas jiems paskirta žemė Lietuvoje esančioje Dusnyčios dalyje. Petras buvo Lietuvos savanoris [?]. Vaikai: Vitas ir kiti.

3. Antanas ir Agnieška (Kupstaitė) Žemaičiai. Išeinant į kolonijas jiems paskirta žemė Lietuvoje esančioje Dusnyčios dalyje.

4. Tamošius ir Katrė Kupstai (Tamošių vadindavo Raganiumi). Jų sūnūs: Antanas, Juozas ir įpėdinis Jonas, vėlesni paveldėtojai jo vaikai Algis, Anelė.

5. Juozas Sadauskas (užkurys pas Liaukevičių), vėlesni šeimininkai: Motiejus ir Rožė (Malinauskaitė iš Vidugirių) Liaukevičiai. Jų vaikai: Birutė, Vitas ir įpėdinis Vladas. Vėlesnis paveldėtojas jo sūnus Juozas.

6. Augustas (Raulo sūnus) ir pirmoji žmona [?] Skripkai, jų sūnus Antanas (buvo ir kiti vaikai, kurių vardai nežinomi), antroji žmona Ona (Vaznelytė iš Vidugirių). Jų vaikai: Jurgis (įpėdinis), Mikas (atsidalijęs žemės ir įsikūręs sodybą), Albinas (likęs Lietuvoje), Juozas (siuvėjas), Algirdas (administracinis darbuotojas), Ona (dirbusi Varšuvoje), dar 6 vaikai anksti mirę. Vėlesni paveldėtojai Jurgio sodyboje: Vitas, Stasys, Darius; Miko sodyboje: Juozas, Romas.

7. Jonas Skripka, jo žentas Juozas Liaukevičius (Karolio sūnus) – įsikūrė sodybą Lietuvos teritorijoje, pokariu dar ilgokai gyveno savo sodyboje, vėliau išsikėlė į Veisiejus. Trobos sunyko.

8. Karolis Liaukevičius, jo sūnus Vincas – įsikūrė sodybą Lietuvos teritorijoje, pokariu rusai sunaikino trobas.

9. Juozas ir Marija (Brindziūtė iš Nemunaičių) Slavėnai. Jų dukros Veronika, Stasė, Birutė, Vitalija, įpėdinis Aloyzas, vėlesnis paveldėtojas Juozas. Tarpukariu Juozas (senj.) išvyko į JAV, o Marija su vaikais 1941 m. repatrijavo į Lietuvą, po karo visi sugrįžo.

10. Raulas (Kajetono sūnus) ir Juzė (Jančiulytė iš Žagarių) Talandžiai. Jų vaikai: Juozas, Ona, Natalė, Anelė ir įpėdinis Vincas. Jo ir Anelės (Pinkevičiūtės) vaikai: Birutė, Ona ir įpėdinis Jonas.

11. Jonas ir Rožė Liaukevičiai. Jų sūnūs Jonas ir Kazys. Įsikūrė sodybą Lietuvos teritorijoje, pokariu rusai sunaikino trobas.

12. Andrius ir Veronika (iš Baltarusijos) Valukoniai. Turėjo 3 vaikus, sūnus Juozas. Įsikūrė sodybą Lietuvos teritorijoje, pokariu rusai sunaikino trobas.

13. Zigmas ir [?] (Karaliūnaitė) Sventickai. Zigmas, Lietuvos husaras, iš Papečkių atėjo į žentus pas Karaliūnus. Sūnus Jonas. Įsikūrė sodybą Lietuvos teritorijoje. Pokariu ji buvo sunaikinta.

14. Paulius ir Ona (Lipinskaitė iš Papečkių) Ramanauskai. Sūnus Jonas, jo žmona Izabelė Dabulytė, dukra Birutė. Paulius buvo išvežtas į Sibirą ir ten žuvo. Jonas, nusikaltęs lenkų valdžiai, turėjo bėgti palikdamas žmoną ir dar mažą dukrą (su žydaite pabėgo į Jeruzalę, vėliau į Australiją). Dukra Birutė sukūrė šeimą su Antanu Marcinkevičiumi iš Žagarių, jų įpėdinis Vitas Marcinkevičius.

15. Antanas ir Marija (Liaukevičiūtė, Kazio dukra) Skripkai. Jų sūnūs Juozas ir įpėdinis Vitas, kurio žmona Elena Jasinskaitė. Vėlesni paveldėtojai – Pranas ir kiti.

16. Andrius ir Ona (Lažaunykaitė iš Skarkiškių) Makauskai. Grįžęs po I pasaulinio karo iš JAV, Andrius pirko iš žydo nuo seniai veikusį Dusnyčioje vandens malūną. Iš pradžių turėjo pelningą verslą, tačiau kai demarkacijos linija atskyrė didesnę dalį klientų, malūnas didelio pelno nenešė. Dukros ir žmona persikėlė į JAV, įpėdinių neliko. Po savininko mirties sodyba sunyko, malūno įranga išvežta į muziejų.

17. Karolis ir Marcelė (Mikalonytė) Bulevičiai. Jų dukros: Stasė (vokiečių nužudyta), Albina (Dabulienė), Elžbieta (Liaukevičienė) ir įpėdinė Ona, susituokusi su Juozu Popeliu. Jų įpėdinis Vacius.

18. Liudvikas ir Liudvika (Zdanciūtė iš Vieštartų) Talandžiai. Įsikūrė sodybą Lietuvos teritorijoje, kuri pokariu buvo sovietų sunaikinta. Jų sūnūs – Juozas ir Vitas.

19. Chaimas ir Rivka Chmieliauskai – žydų tautybės. Jų sūnūs – Ziskė, Berkus, duktė. Per karą sudegė [?] pastatai. Šeimą vokiečiai išvarė į Lazdijus.

20. Konkė ir Rokė Rubinavičiai – žydų tautybės. Jų vaikai Tolius ir Felgičkė. Per karą sudegė pastatai. Šeimą vokiečiai išvarė į Lazdijus.

21. Antanas ir Vikta Česnakai. Jų vaikai Jonas ir Ona. 1941 m. repatrijavo į Lietuvą ir negrįžo.

22. Motiejus ir Marcelė Skripkai. Įpėdinė dukra Ona, žentas Jonas Rutkauskas, Onos dukra Anelė (Skripkaitė-Jakuvienė), sutuoktinių vaikai: Janina, Stasė ir įpėdinis Juozas, kurio žmona Marija Jonušonytė.

23. Stanas ir Zofija (nuo Lipsko) Vilkeliai. Įpėdinis Petras, žmona Ona Talandytė (Kajetų). Jų vaikai Juozas, Vitalija ir įpėdinis Vitas, kurio žmona Aldona Petruškevičiūtė. Vėlesnis paveldėtojas Algirdas.

24. Antanas ir Ieva (Sadauskaitė) Valukoniai. Jų sūnus Vladas. 1941 m. šeima repatrijavo į Lietuvą ir negrįžo.

25. Katrė Grimailiūtė (giedotoja – kantorka Lazdijų bažnyčioje). Gyveno viena, senatvėje kaimynai jai teikdavo pagalbą. Su kitais 1941 m. repatrijavo į Lietuvą ir negrįžo.

26. Andrius ir Agota [?] Būdavos. Jų sūnūs Juozas, Martynas ir Jonas pabėgo į Lietuvą. Įpėdinė Agota, žentas kapralas Juozas Klimasara. Jų vaikai: Stasys, Juozas, Manius, Stasė ir įpėdinis Jonas, kurio žmona Marija Petruškevičiūtė. Vėlesnis paveldėtojas Vladas.

27. Paulius ir Teresė (Ramanavičiūtė) Liaukevičiai. Jų vaikai: Anelė, Vincas, Ona, Stasė ir įpėdinis Pranas. Vėlesnis paveldėtojas jo sūnus Jonas. Liaukevičiai 1941 m. repatrijavo į Lietuvą ir karui baigiantis sugrįžo. (Vėliau pardavė ūkį ir persikėlė į Seinus.) Dabar čia gyvena Lukaševičiai.

28. Juozas ir Ona (Pinkevičiūtė) Mikaloniai. Įsikūrė sodybą Lietuvos teritorijoje. Pokariu ji buvo sovietų sunaikinta. Jų vaikai Aloyzas, Anelė.

29. Antanas ir Ona Drūčiai. Vyras mirė tarpukariu. Anelė su vaikais Alfonsu, Liudviku ir Ona 1941 m. repatrijavo į Lietuvą ir negrįžo. Dar karo metais vokiečiai jų trobas nugriovė.

30. Martynas ir [?] Valukoniai. Jų vaikai: Vladas, Veronika (Sojkienė) ir įpėdinis Juozas, kurio žmona Albina Būdavaitė. Vėlesnė įpėdinė dukra Birutė, žentas Vitas Bartnykas.

31. Vincas ir Anelė (Krijerytė) Valukoniai. Jų sūnus Vincas. Šeima repatrijavo 1941 m. į Lietuvą ir negrįžo.

32. Jonas ir Ona (Kupstaitė iš Navasodės) Markevičiai. Abu su vaikais išėjo į Ameriką. Ūkį perėmė Jono sesuo Apolonija (Paliusė) ir jos vyras Jonas Jasinskas. Jų dukros Ona, Adelė. Mirus Jasinskui, užkuriu atėjo Juozas Paškevičius. Vaikai iš antrosios santuokos: Stefanija, Irena ir įpėdinis Tadas (jo žmona Birutė Talandytė). Jie persikėlė į Radžiūčius. Dabar čia gyvena Macukoniai.

33. Jonas ir Ona [?] Mikaloniai, motina. Vaikai Jonas, Ona. Šeima repatrijavo 1941 m. į Lietuvą ir negrįžo. Namai sudegė.

34. Antanas Petruškevičius [našlys?]. Dukros Ieva ir Paulina. Šeima žemės neturėjo. Ieva žiemą mokė kaimo vaikus (tarp jų ir Jurgį Skripką). Paulina ištekėjo už ukrainiečio ir išvyko.

35. Krisia [pavardė nežinoma]. Žemės neturėjo, buvo skerdžiumi. Dukra Ieva ir žentas, vadinamas Pirzarauliu. Jų sūnūs Antanas ir Juozas. Šeima dar prieš repatriaciją išėjo į Lietuvą ir negrįžo.

36. Antanas ir Veronika (Kričianaitė iš Žagarių) Verkevičiai. Jų dukros: Anelė, Marija, Ona, Janina ir sūnus, įpėdinis, Jonas. Vėlesnis įpėdinis taip pat Jonas.

Šių gyventojų sodybos sutilpo abipus anksčiau minėto tiesaus kelio. Dabar ten jų belikusios aštuonios. Sunku įsivaizduoti, kaip tarpukariu ir anksčiau atrodė ta gatvė. Tai buvęs tikrasis kaimo centras. Prie sodybų buvo daržų ir bulvių ežios, o siauri laukų ruožai, esantys trijuose plotuose, tęsėsi gana toli nuo namų. Po keletą sodybų buvo įsikūrę ir kituose Dusnyčios plotuose, vadinamosiose Tarnaukose. Ten buvo priskirta žemė kažkada tarnavusiųjų caro kariuomenėje šeimoms. Dabartiniam kaimo centre (maždaug ten dabar gyvena kaimo seniūnas) buvusios trys sodybos. Čia gyveno:

37. Martynas ir Elena ([?] iš Padliaskų) Pacukoniai. Įpėdinis Martynas, jo žmona Marija Petronaitė iš Žagarių. Jų įpėdinis Vitas.

38. Adomas ir Liudvika (Raudonavičiūtė) Petruškevičiai. Jų vaikai: Marija (Klimasarienė), Anelė (Skripkienė) ir įpėdinis Jonas. Jo žmona Ona Jakubauskaitė iš Žagarių. Jų dukra Aldona (Dabulienė).

39. Marijona Rėkuvienė [našlė?]. Sūnus Albinas, jo žmona [?] iš Vilkapėdžių, dukra Veronika, jos vyras [?] Skutnikas (kareivis). 1941 m. visi repatrijavo į Lietuvą. Sugrįžo tik Skutnikas su žmona į savo tėvo gimtinę prie Vroclavo.

Dar dvi sodybos, kurias atsiminė Jurgis Skripka, buvo kitoje Tarnaukoje, esančioje prie Krasnagrūdos ir Galadusio ežero. Ten anuomet gyveno:

40. Antanas Pinkevičius. Pirmoji žmona Veronika Jakubauskaitė, jų sūnus Jonas, antroji žmona Anelė Muliarčikaitė, jų vaikai Juozas ir Anelė, trečioji žmona Agota Komičiūtė, jų vaikai Leokadija ir Česius, kurio įpėdinis Vitas Pinkevičius.

41. Adomas ir [?] (iš Bubelių) Jasinskai. Vaikai: Jonas, Veronika, Vincas. Šeima 1941 m. repatrijavo į Lietuvą. Sugrįžo tik Jonas.

Dar viena Tarnauka, matyt, buvo Dusnyčios laukuose Lietuvos pusėje. Apie tai bylotų dabar Lietuvoje, prie pat sienos, esantis kaimas tokiu pavadinimu, bet tai dar reiktų ištirti.

Dabar prie Dusnyčios kaimo priskirti ir Kalviškiai, kuriuos demarkacijos linija taip pat padalijo. Čia šiuo metu gyvena keletas šeimų, o iš tarpukariu gyvenusiųjų Jurgis Skripka išvardijo dvi:

1. Kazimieras ir Veronika (Petrauskaitė) Vilkeliai. Jų vaikai: Emilija, Julija, Jurgis, Jonas ir įpėdinis Kazimieras.

2. Paulius ir Bronė (Marteckaitė iš Didžiulių) Margevičiai.

Jeigu pateiktuose šeimų duomenyse įsivėlė klaidų (nors ir ne dėl mano kaltės), atsiprašau jų artimuosius.

Apie tarpukario Dusnyčios kaimą ir jame gyvenusius žydus išliko Marijos Klimasarienės pasakojimai, kuriuos „Aušroje“ skelbė Genutė Pakutkienė, o „Suvalkietyje“ šia tema rašė Kostas Leončikas. Archyvus išanalizavęs Kostas pateikė labai daug medžiagos apie Dusnyčios seniausius laikus, kai kaimiečiai dar ėjo baudžiavą, o Dusnyčios palivarkas priklausė Dumblio dvarui ir valsčiui. 2014–2015 metų „Suvalkietyje“ rasime net 8 išsamius straipsnius  apie Dumblio ir Dusnyčios palivarko, o vėliau dvaro valdų savininkų kaitą, tų žmonių biografinių duomenų ir teismo dokumentų, įdomių detalių apie baudžiauninkų prievoles ir žmonių tarpusavio santykius. Kosto Leončiko pateikti archyviniai dokumentai – nuo 1743 metų, kai pirmą kartą buvo paminėtas Dusnyčios palivarkas, iki pokario laikų (dvaro parceliavimo ir socialistinės Lenkijos potvarkiai). Tai tikrai gera medžiaga šio kaimo monografijai, kurią kada nors galėtų parašyti mūsų kaimo išsilavinę žmonės (o dabar turėtų bent su ja susipažinti). Išsamiam Dusnyčios istorijos atskleidimui dar, žinoma, medžiagų reiktų ir nemažai paieškoti.

Autorius: Janina Macukonienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama