Lietuvos žiniasklaida

Visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis, apmokestinamas cukrus („cukraus mokestis“), esantis saldžiuose gėrimuose, beveik visos draudimo sutartys, pelno mokesčio didinimas, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų naikinimas... Visa tai numatyta valdančiųjų mokesčių reformos pakete, siekiant surinkti papildomus milijardus gynybai, kai prezidentas Gitanas Nausėda JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos proga garsiai pareiškė, kad „2026–2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kad per šį laikotarpį būtų išlaikyta maždaug 5,5 proc. BVP finansavimo lygis“. O tai reiškia kasmet 5 mlrd. eurų krašto apsaugai. Įdomu, kad G. Nausėda akcentavo: „Manau, kad tikrai eisime ne šiuo keliu, kad štai, krašto apsaugos didesnis finansavimas būtų siejamas gyventojų su didėjančia mokesčių našta.“ Pažadėti lengviau, negu tai padaryti. Ekonomistai sakė, kad norėdami surinkti tokius pinigus, be mokesčių didinimo niekaip neišsisuksim.

Būta ir kitokių siūlymų, iš kur paimti papildomus milijardus: skolintis, panaudoti užsienio valiutos rezervą... Deja, valdantieji ieškodami milijardų pasirinko tai, ko prezidentas patarė nedaryti. Tikimasi, kad priėmus visus pasiūlymus į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet būtų papildomai surinkta 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų. Didžioji dalis šių lėšų būtų skiriama gynybai – atitinkamai 306 mln. ir 523,6 mln. eurų.

Nors visi mokesčių pakeitimai siūlyti dėl gynybos, tačiau kai Finansų ministerijos projektas buvo paviešintas, daugelis ekonomistų, verslininkų, nemaža dalis visuomenės buvo nustebinti ir sakė, kad tai yra tikrų tikriausia mokesčių reforma, kuria bus pasinaudota apskritai papildant biudžetą. O surinkti papildomi milijonai ne visi bus skirti gynybai, nors pirminė „mokesčių peržiūrėjimo“ idėja buvo būtent tokia.

Verslas, net koalicijos partneriai atkreipė dėmesį, jog siūlymų pakete atsirado kiti skaičiai nei tie, kurie buvo sutarti diskusijose. „Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad kai kurie Finansų ministerijos siūlomi mokesčių pakeitimai yra netikėti ir nebuvo aptarti“, – rašė portalas lrt.lt. „Viena kalbame darbo grupėse, antra – koalicijos taryboje, trečia gauname įstatymo projektus. Koalicijos taryboje buvo aptartos tos vietos, kur bus sudėtinga palaikyti ir susitarti, tame tarpe ir dėl NT, apie vadinamąsias grindis, bazę, tarifus tam tikrus. Šiandien jau turime priimtą, registruotą sprendimą. Atsirado 40 tūkst. eurų grindys (mažiausia NT vertė, nuo kurios būtų skaičiuojamas NT mokestis – red. past.), tarifai pasikeitė irgi ir tame tarpe ir maksimalūs, atsirado ketvirtas gyventojų pajamų mokesčio tarifas“, – žurnalistams sakė politikas.

Seimo Liberalų frakcijos vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė nepritarianti Finansų ministerijos registruoto mokesčių pakeitimo projekto siūlymams. „Dėl mokesčių paketo mus neramina tai, kad surinktos lėšos bus skiriamos daugiausiai socialdemokratų programos įgyvendinimui, o ne gynybai. Tai labai negerai, nes argumentuojama gynybos finansavimu, bet lėšos bus renkamos ne tam“, – V. Čmilytės-Nielsen žodžius perteikė portalas lrytas.lt.

„Tai, kas eis į gynybos biudžetą ir fondą, tikrai konstruktyviai vertinsime ir palaikysime. Tie mokesčiai, kurie neis į gynybą, bus vertinami skeptiškai. Nepritarsime NT ir taip pat gyventojų pajamų mokesčio variacijoms, kurios apmokestins konstruktyvius darbininkus“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų poziciją išsakė pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Verslo nuotaikos po mokesčių pakeitimų paskelbimo buvo niūrios. Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, portale lrt.lt prognozavo: mokesčių reformos pasekmės bus skaudžios, nes „pasirinktas reformos kelias – pelno mokesčio didinimas, progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai bei individualios veiklos apmokestinimo suvienodinimas su darbo santykiais – rodo akivaizdų trumparegiškumą, kuris lems ekonomikos lėtėjimą ir verslo traukimąsi iš Lietuvos. Planuojamas cukraus mokestis, verslą ir gyventojus bus siekiama apmokestinti nauju draudimo mokesčiu. Dėl šio sprendimo labiausiai nukentės atsakingi Lietuvos gyventojai, o verslui bus užkraunama dar viena neproporcinga mokestinė našta, mažinanti tarptautinį konkurencingumą. Šie pasiūlymai yra klaida, kuri valstybei kainuos brangiai. LVK nuomone, laikas mokesčių didinimui yra netinkamas ir gali duoti priešingas pasekmes – reikšmingai padidinę mokesčius ir paskatinę verslus kurti pridėtinę vertę svetur, į biudžetą gynybos reikmėms surinksime mažiau“.

Girdint, kiek kritikos strėlių Finansų ministerijos registruoto mokesčių pakeitimo projekto adresu skrieja iš visų pusių, sunku patikėti, jog jis parlamente „praeis“ be jokių pakeitimų.

Kaip seniai žinoma, žiniasklaidos priemonės visame pasaulyje yra pačios svarbiausios formuojant visuomenės nuomonę apie viską: ekonomiką, kultūrą, politiką ir politikus... Todėl nieko keisto, jog ir Lietuvoje partijos ir politikai nori, kad radijas, televizija, spauda, internetas apie juos kalbėtų tik teigiamai, o ir jie patys galėtų „gyvai“ kuo dažniau dalyvauti įvairiose laidose. Kad privačioms žiniasklaidos struktūroms politikai galėtų nurodyti, ką kada kviestis į savo laidas, kokią informaciją apie politiką ar jo partiją rašyti, net į galvą neateina. O štai Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, nacionalinis transliuotojas LRT, ne kartą per daugiau negu 30 metų kaltintas, jog ne visiems vienodai geras: palaiko kažkurią vieną politinę jėgą, nesilaiko nešališkumo ar politinio neutralumo principų.

2021–2024 m. valdžioje su koalicijos partneriais būnant konservatoriams, LRT sulaukdavo kritikos ne tik iš opozicijoje esančių partijų, tačiau ir iš dalies visuomenės, kad nacionalinis transliuotojas yra konservatorių lizdas, kuris nepagrįstai geras konservatoriams ir blogas opozicijai.

Dar prieš 2024 m. Seimo rinkimus partijos NA lyderis Remigijus Žemaitaitis susitikimuose su piliečiais žadėjo, kad jei NA pateks į parlamentą, bus atliktas LRT ir Krašto apsaugos ministerijos auditas. Tiesa, pats R. Žemaitaitis Seimo nariu buvo nuo 2009 m., tad politikų santykis su nacionaliniu transliuotoju jam buvęs žinomas. Po rinkimų valdantieji su NA ėmėsi pažadų įgyvendinimo. LRT audito iniciatyva Seimui buvo pateikta dar kovo mėnesį, siūlymą savo parašais parėmė 71 Seimo narys iš įvairių frakcijų. Nuo pat pradžių auditui nepritarė opozicijoje esantys liberalai ir konservatoriai. Savo ruožtu LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra teigusi, kad auditas gali turėti įtakos iš esmės keičiant visuomeninio transliuotojo veiklos kryptį.

Nepaisant aštrių diskusijų parlamento plenarinių posėdžių salėje, Seimas prieš kelias dienas nutarė Valstybės kontrolei (VK) pavesti atlikti LRT auditą. Kontrolė turėtų įvertinti, kaip LRT savo veikloje laikosi skaidrumo, efektyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo ir kitų principų. Tarp kita ko, LRT biudžetas 2025 m. yra 80 mln. eurų, o išliekant tokioms pačioms finansavimo sąlygoms, 2027 m. gali siekti ir 100 mln. Auditas apimtų 2021–2024 m. laikotarpį, kai šalį valdė konservatoriai.

Kaltinimų patikrinimo politizavimu iš opozicijos atsirado, kai paaiškėjo, jog jį atliks VK, kurios naująja vadove pasiūlyta Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. „Tai ne kas kita, kaip noras užčiaupti žiniasklaidą, politizuoti, kontroliuoti jos turinį ir užvaldyti nepriklausomą visuomeninį transliuotoją. Tai bandymas pačiu primityviausiu būdu – užsiundant Valstybės kontrolę – keisti LRT valdyseną ir galbūt finansavimo modelį. Tai ne planuotas ir ne valstybinis auditas. Tai auditas pagal politinį užsakymą“, – posėdžio metu kalbėjo konservatorė Daiva Ulbinaitė. „Mano galva, neadekvatus spaudimas, neadekvatus dėmesys ir neadekvačios pajėgos skiriamos siekiant suvedinėti kažkokias buvusias sąskaitas ir bandyti visaip kaip visuomeninį transliuotoją paversti savo įrankiu“, – sakė liberalas Simonas Kairys.

Priešingą nuomonę turėjo vienas iš audito iniciatorių R. Žemaitaitis: „Kai opozicija šitaip puola ir gina, kyla klausimas, ar viskas yra visiškai efektyvu. Manau, kad Lietuvos Seimas tikrai daro istorinį sprendimą – nori pavesti Valstybės kontrolei, kad LRT auditas būtų atliktas.“

Patys žurnalistai nerimavo, kad VK auditas, formaliai atliekamas dėl kitų dalykų, gali būti ir bandymas riboti žodžio laisvę, kištis į laidų turinį. Kaip rašė portalas lrt.lt, Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovei Birutei Davidonytei LRT audito istorijoje nerimą kėlė du dalykai: „Seimas siūlo, kaip suprantu, praplėsti LRT audito ir pavedimo valstybės kontrolei sąvoką, kad bus nagrinėjami nebe tik finansiniai dalykai, bet ir tam tikri LRT misijos dalykai, o tai apima ir LRT kuriamą turinį arba gali apimti žurnalistų darbą.“ Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius lrt.lt sakė manąs, jog politikai turi suprasti, kad „visuomeninis transliuotojas LRT yra gerokai aukščiau Seimo atskirų frakcijų, atskirų politikų palaikymo arba ypač kritikos dalyko. Tai yra Lietuvos demokratijos ir žiniasklaidos laisvės vienas iš svarbiausių kriterijų, kuris gali arba pakelti, arba gerokai nusmukdyti netgi Lietuvos prestižą Spaudos laisvės indekse, kurį sudaro „Reporteriai be sienų“. Praėję, užpraėję metai buvo labai sudėtingi, nes net LRT generalinio direktoriaus rinkimai buvo pripažinti ir viešai ne kartą išsakytos aiškios mintys, kad jie buvo politizuoti“.

Apie numatomą auditą „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Seimo Audito komiteto pirmininkas, NA partijos narys Artūras Skardžius ir LRT vadovė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Pasak A. Skardžiaus, pastarasis auditas LRT buvo atliktas gal tik 2013 ar 2011 metais. O mokesčių mokėtojai turi žinoti, kaip efektyviai naudojami jų pinigai. Už audito inicijavimą balsavo daugiau negu 70 parlamentarų, todėl, anot Seimo nario, niekas dėl to negali prisiimti nė nuopelnų, nė nuodėmių. O VK yra nepriklausoma audito institucija, veikia pagal tarptautinius standartus, todėl ją kaltinti politikavimu nederėtų.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė A. Skardžiaus dėmesį, jog auditas yra jo asmeninė ir partijos iniciatyva. Nes R. Žemaitaičio NA su šia mintimi ėjo į rinkimus. O tam tikrų sričių patikrinimus VK atliko 2019 m., vien pernai LRT buvo atlikti 4 išorės ir vidaus auditai, dalį iš jų užsako pati įstaiga. Kad Seimas duotų nurodymą VK tirti konkrečią instituciją – per 30 metų yra gal trečias kartas.

Autorius: Gintautas Viltrakas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama