Lietuvos žiniasklaida

Ne tik mūsų šalies, bet ir daugelio valstybių žiniasklaidoje keletą dienų viena svarbesniųjų temų buvo keturių JAV kareivių žūtis Pabradės poligone, kai jie dėl nežinomų priežasčių su vikšrine šarvuota evakavimo mašina M88 „Hercules“ prasmego pelkėje. Paaiškėjus, kad dingo apie 60 t sveriantis šarvuotis, pirmiausia reikėjo surasti, kur jis. Tada nustatyti, kokiame mašina gylyje, ar joje yra kareiviai. O gal jie bandė iš skęstančio šarvuočio išsigelbėti ir yra pačioje pelkėje... Ir – svarbiausia – kodėl visa tai įvyko.

Iš pradžių buvo ir viltingų pasvarstymų, kad gal įgula dar gyva, gal mašinos viduje susidarė deguonies ertmės... Jei šarvuotis būtų ištrauktas per valandą kitą, gal tokios viltys ir būtų pagrįstos, tačiau praėjo daug laiko.

Nuo pat pradžių į šarvuočio paieškas įsijungė Lietuvos kariuomenė, JAV dislokuotų dalinių kariai. Vėliau į nelaimės vietą atvyko pagalba: kas su šunimis, kas su specialia įranga, galinčia „matyti“ pelkės purve, iš kitų šalių. Lenkija atsiuntė į Lietuvą grupę karių ir inžinerinės technikos. Apie tai socialiniame tinkle parašė ir Lenkijos gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamišas (Władysław Kosiniak-Kamysz): „Į Lietuvą padėti surasti amerikiečių karius ir atgauti kovinę mašiną skubiai vyksta kelių dešimčių karių specialioji grupė su sunkiąja technika. Atsiliepiame į mūsų sąjungininkų prašymą.“

Mašina rasta 5 metrų gylyje. Po sunkių ir sudėtingų kasimo, dumblo siurbimo ir kitų darbų JAV narams pavyko pritvirtinti trosus prie šarvuočio ir jis buvo iškeltas iš pelkės. Deja, pasirodė, kad viduje tik trys žuvę kariai. Po tolesnių paieškų padedant Estijos kinologams ir naudojant georadarą buvo surastas ir ketvirtas įgulos narys. Po kelių dienų už žuvusiuosius aukotos šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje, jie iškilminga procesija palydėti į oro uostą.

Nors gelbėjimo operacijos metu Lietuva sulaukė padėkų ir gražių atsiliepimų iš amerikiečių, vis pasigirstant JAV prezidento Donaldo Trumpo pasvarstymams apie NATO pajėgų ateitį Europoje, Lietuvos politikai svarsto, kokia šalyje  dislokuotų JAV karinių pajėgų ateitis. Jų išvedimą (jei taip įvyktų) iš šalies ne vienas politikas ir karybos specialistas vertina kaip labai blogą sprendimą, pašalinantį pagrindinį V. Putino atgrasymo faktorių. Lietuva, norėdama pademonstruoti, kad ji yra rimta JAV partnerė, D. Trumpo inauguracijos metu pirmoji iš visų NATO šalių paskelbė, jog savo karinį biudžetą per ateinančius kelerius metus pasiruošusi padidinti iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tačiau nelaimė su amerikiečių kareiviais daugeliui Lietuvos politikų ir politologų sukėlė nerimą: kaip D. Trumpas, ne kartą kritiškai kalbėjęs apie NATO ateitį, reaguos į keturių savo piliečių žūtį taikos metu kažkur Europos miškų pelkėje. „Visas dėmesys – į karių paieškas: neeilinė operacija ir baimė dėl to, ką darys JAV“ – taip pavadintame straipsnyje portale delfi.lt rašyta: „Buvo nuogąstaujančių, kad, dingus kariams, JAV imsis politinių priemonių prieš Lietuvą, pavyzdžiui, mažins savo pajėgas mūsų šalyje arba išves karius. Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sakė: „Labai tikimės, kad visa tai nepakenks Amerikos kariniam buvimui Lietuvoje.“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog nemato pagrindo dabar kalbėti apie rizikas, kad dėl šio įvykio JAV kariai galėtų trauktis iš Lietuvos. „Akivaizdu, kad drauge dirba amerikiečiai ir Lietuvos kariai, ir tas solidarumas, kurį galime parodyti ir rodome šio incidento akivaizdoje, ir yra tai, ką turime daryti“, – sakė politikė. Anot portalo tv3.lt, geopolitikos analitikas Marius Laurinavičius feisbuke rašė matantis „gerokai per daug dramos ir dėl to, kad neva šis įvykis gali tapti pretekstu D. Trumpui išvesti JAV karius iš Lietuvos. Galit būti ramūs, jei D. Trumpas norės išvesti JAV karius, jis tai padarys be tokio preteksto. Nėra to pagrindo net, kai aš pats neketinu neigti, kad pasitikėjimo dabartine JAV administracija mažėja kone kasdien.“

Dar vykstant gelbėjimo operacijai, matydama Lietuvos pastangas surasti šarvuotį ir dingusius karius, padėką išreiškė JAV kariuomenė. Ji socialiniame tinkle „X“ rašė: „Mūsų sąjungininkai Lietuvoje pasiryžę padėti mums surasti dingusius karius – geresnių draugų negalima ir tikėtis.“ Tv3.lt perteikė JAV kariuomenės 1-osios šarvuotosios divizijos vado generolo majoro Curtiso Tayloro padėką prisidėjusiems prie operacijos. „Esame be galo dėkingi Lietuvos, Lenkijos ir Estijos ­žmonėms už jų milžiniškas pastangas sugrąžinti mūsų karius namo“, – rašyta JAV kariuomenės pajėgų Europoje ir Afrikoje „Facebook“ paskyroje. „Gedime kartu su žuvusių didvyrių šeimomis, artimaisiais ir kolegomis 3-iosios pėstininkų divizijos kariais, tačiau mus stiprina sąjungininkų, kurie tiek daug paaukojo, kad jie grįžtų namo, užuojauta, parama ir drąsa. Tai niekada nebus pamiršta“, – rašė generolas. „Noriu padėkoti Lietuvos Vyriausybei, valdžios institucijoms ir visiems, kurie yra čia ir padeda paieškose. Jų parama yra absoliučiai būtina ir reikalinga. Esame labai dėkingi. Lietuva yra pavyzdinė sąjungininkė ir esame labai dėkingi už pagalbą“, – sakė ir poligone apsilankiusi JAV ambasadorė Kara C. McDonald.

Nepaisant gražių JAV generolų ir politikų žodžių Lietuvai, jos žmonėms, politinei ir karinei valdžiai už pastangas iškeliant žuvusius kareivius ir ištraukiant nuskendusią techniką, neaišku, kokį įspūdį tai padarys netikėtais ir dažnai nesuprantamais sprendimais pasižyminčiam D. Trumpui. Kaip portalui lrt.lt sakė amerikiečių ekspertas Richardas D. Hookeris iš „Atlantic Council“, kuris Vilniuje dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos ir Generolo Jono Žemaičio Karo akademijos surengtoje konferencijoje „Baltic Military Conference“, esanti tikimybė, kad JAV vis dėlto išves karius iš Europos. „Manau, jog klausimas vis tiek lieka atviras, ar JAV pajėgos liks Europoje dabartiniu lygiu. Įtarčiau, kad egzistuoja galimybė, jog JAV pajėgos bus patrauktos iš Europos arba visiškai, arba iš dalies. Tokia galimybė yra reali“, – teigė ekspertas.

Portalas lrt.lt išspausdino didelį analitinį straipsnį apie šiandienius Lietuvos ir Lenkijos santykius. „Ar Vilnius tebematomas iš Varšuvos: simpatijas ir pragmatiškumą pakeitė abipusis šaltukas?“ Autorė Anna Grigoit rašė: „Vis dažniau pastebima, kad šalių bendradarbiavimas susiduria su tam tikrais sunkumais tiek dėl skirtingo požiūrio į užsienio politiką, tiek dėl aiškių asmeninių ryšių tarp politikų nebuvimo. Ekspertai pastebi, Lenkija tikisi glaudesnių santykių su Šiaurės šalimis, kita vertus, Lietuva, nepaisant solidarumo deklaracijų, šiuo metu neatrodo pasirengusi glaudžiam bendradarbiavimui.“ Portalo kalbintas žurnalistas Rimvydas Valatka sakė, kad „šiandien Donaldas Tuskas ir „Pilietinė platforma“ naujojoje koalicijoje nesipyksta nei su Berlynu, nei su Paryžiumi, todėl Lenkijai nebereikia Lietuvos“. „O Vilnius jau norėtų kalbėti su Varšuva, bet neturi su kuo kalbėti. Ar kas nors iš lietuvių politikų gali pasigirti draugiškais ryšiais su R. Sikorskiu, su D. Tusku, su daugybe kitų politikų? Užsienio politika tai yra santykiai tarp politikų. Ir ne tokie, kad tiesiog taurėmis susidaužti, arba nutiesus kokį nors kabelį, pasėdėti prie vieno stalo, kalbu apie paprastus žmogiškuosius santykius, kad galėtum paskambinti D. Tuskui ir pasakyti: „Donaldai, kaip čia mums dabar padaryti“, – kalbėjo R. Valatka.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas dr. Mariuszas Antonowiczius kalbėdamas su žurnaliste atkreipė dėmesį, jog ankstesnė „Teisės ir teisingumo“ vyriausybė akcentavo dvišalius santykius, jai reikėjo sąjungininkų, kurie Lenkiją paremtų Europos Sąjungos Taryboje. O dabartinė valdančioji koalicija į mūsų šalių santykius žvelgia per vadinamosios „Šiaurės politikos“ prizmę. Tai apima ir bendravimą su Skandinavijos valstybėmis. „Ankstesnė vyriausybė tai matė Trijų jūrų iniciatyvos kontekste, o dabartinė vyriausybė – Šiaurės šalių formate“, – sakė politologas. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad iki šiol ne tik neįvyko premjero Gintauto Palucko susitikimas su D. Tusku, tačiau ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nemini Lenkijos kaip strateginės partnerės. K. Budrys anksčiau yra nurodęs, kad Lietuvos artimiausios kaimynės yra Šiaurės Europos šalys ir Vokietija. „Akivaizdu, kad jie gana sistemingai nenori minėti Lenkijos. Tai reiškia, kad nenorą bendradarbiauti išreiškia abi pusės“, – teigė politologas. Viešojoje erdvėje diskutuojant, ar Lenkija dabar galėtų visapusiškai įsitraukti į Lietuvos gynybą, M. Antonowiczius sako: atsakymas yra neigiamas. „Lenkijai NATO 5-asis straipsnis visada buvo labai svarbus. Priešingai nei mano Lietuva, Lenkija nėra pajėgi pati apsiginti nuo Rusijos. Niekas neneigia Varšuvos pasirengimo ginti Suvalkų koridorių. Tačiau kai kurie stebėtojai norėtų, kad Lenkijos kariuomenė jau dalyvautų pačios Lietuvos teritorijoje. Tačiau šalis negali taip elgtis.“

Nors prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) vienu metu tikino, kad Lenkija gintų Lietuvą, tačiau, pasak R. Valatkos, šiuo metu, keičiantis geopolitinei situacijai, NATO de facto tapo politine organizacija, kurioje 5-asis straipsnis nebėra visiškai veiksmingas.

„Šioje naujoje realybėje Lenkija, nepaisant gerų ketinimų, jau neturi gebėjimų ginti Lietuvą. Pagrindinė Lenkijos užduotis yra savo teritorijos apsauga, o patys lenkai pripažįsta, kad jų galimybės yra ribotos. Be to, galbūt Lenkija netgi būtų pasirengusi aukotis dėl brolių lietuvių, jei per pastaruosius 35 metus broliai lietuviai elgtųsi deramai. Tačiau tik dėl „W“ raidės lietuvių broliai kovėsi 30 metų, kad jos nebūtų Lietuvos lenkų pase. Raidės „Ł“ nėra iki šiol. Tai smulkmenos, o kiek buvo kitų, didesnių problemų“, – sakė R. Valatka.

Autorius: Gintautas Viltrakas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama