Gižai – parapijos lopšys, dvaras ir buvusi Seinų kunigų seminarija

Gižai – parapijos lopšys, dvaras ir buvusi Seinų kunigų seminarija. (Iš neprivalomų kelionių po Lietuvą) Sigitas Birgelis, punskas.pl Su lenkų rašytoja ir keliautoja Katarzyna Węglicka tęsiame keliones po Lietuvą ir jos dvarus. Aplankę Marijampolę ratais pasiekiame Gižus. Miestelis nedidelis, įsikūręs tarp kalvotų laukų, arti Šeimenos upės intakų. Apylinkėse tikriausiai buvo kasama balų rūda, iš kurios lydyta geležis (tai leidžia spėti vietovardžiai Gižų Rūda, Rūdos ežeras). Per Gižus teka Rausvės upelis. 2 km į vakarus nuo Gižų yra Rūdos ežeras. Netoliese įsikūrę Naujieji Gižai. Sustojame prie neogotikinės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios. Apžiūrime ją iš išorės. Šventovė mūrinė, pastatyta apie 1850 m. pagal italų architekto Henriko Markonio projektą. Sienos sumūrytos iš lauko akmenų, su raudonų plytų dekoratyvinėmis juostomis. Bokšto ir korpuso kampai puošti smulkiais bokšteliais. Šventoriuje stovi du vietos kalvių kalti XIX a. geležiniai kryžiai. Jie puošia rytinių vartų stulpus. Viename – įrašas „Misijų atminimui 1940 IV 2“ – atminti misijoms Gižuose. Mūsų džiaugsmui, bažnyčia atidaryta. Einame į vidų. Ji trijų navų, stačiakampio plano. Interjerą puošia neogotikinio stiliaus altoriai, vargonai virš įėjimo bei sakykla. Šventovėje kabo du vertingi paveikslai: XIX a. vidurio tapybos kūriniai – „Šv. Juozapas“ ir „Nukryžiuotasis“. Mūsų dėmesį patraukia „Nukryžiuotojo“ kryžius, kur akcentuojama ne Kristaus kančia, o kontempliacija.   Bažnyčios kompleksas (šventovė, klebonija, šventoriaus tvora bei vartai) įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Gižų istorija yra susijusi ir su Seinais. Po Pirmojo pasaulinio karo, 1922 m., į Gižų dvarą buvo perkelta Seinų kunigų seminarija. Čia ji veikė iki 1930 m., kai 59 klierikai persikėlė į naujai pastatytą pastatą Vilkaviškyje. Seminarijos atkėlimas į Gižus buvo svarbus istorinis momentas. Ši vieta tapo dvasinės formacijos centru. Iš čia išėjo nemažai kunigų, tarnavusių Sūduvos krašte. Šiandien tą laikotarpį primena paminklas, pastatytas seminarijos 90-mečio proga. Aplankę šventovę, ieškome informacijos apie vietovės istoriją. Gižų vardas istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas 1613 metais. Vilniaus vyskupijos parapijų sąrašuose Gižai įvardijami 1744 m. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1774 m. Ji stovėjo iki 1834 m. gaisro, kuris pasiglemžė ir šventovę, ir parapijos dokumentus. Po gaisro parapijiečiai ėmė statyti mūrinę šventovę. 1847–1850 m. iškilo neogotikinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Ši šventovė iki šiol yra pagrindinis Gižų architektūrinis akcentas. Ji garsėja trimis titulais: Šv. Kazimiero, Šv. Antano Paduviečio ir Angelų Sargų atlaidais, kurie kasmet suburia tikinčiuosius iš Sūduvos. Mums svarbu aplankyti Gižų dvaro liekanas. Dvaro ištakos siekia XVIII amžiaus antrąją pusę. Pirmasis žinomas savininkas – Minsko vaivada Adomas Chmara. Jis pastatė pirmąją bažnyčią. Vėliau dvaras tapo ne tik žemės ūkio, bet ir pramonės centru: čia veikė plytinė, spirito varykla, alaus darykla, vėjo malūnas. XIX a. dvarui priklausė Gižų ir Marijanavo palivarkai bei 8 kaimai (apie 1600 ha žemės). Panaikinus baudžiavą, dvaras tapo svarbia kultūrinės ir ūkinės veiklos vieta. Šiandien iš dvaro ansamblio išliko dviaukštis mūrinis pastatas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Tai vienas vertingiausių privačių ūkinės paskirties pastatų Sūduvoje. Draudžiamąją lietuvių spaudą Gižų apylinkėse platino knygnešys Orumas. Gižuose savo knygrišyklą turėjo knygnešys Juozas Rimša. 1941 m. birželio 14 d. iš Gižų ištremtos 3 šeimos (13 žmonių). Po Antrojo pasaulinio karo Gižų apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės Lietuvos partizanai. Keletas svarbių Gižų istorijos datų: 1784–1947 m. veikė pradžios mokykla, 1947–1952 m. progimnazija, 1996–2002 m. vidurinė, nuo 2002 m. Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinė mokykla; 1907 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos Gižų skyrius; 1922–1930 m. dvare veikė Seinų kunigų seminarija; 1939 m. įsteigtas paštas; 1940 m. biblioteka; 1955 m. medicinos punktas; 1964 m. kultūros namai; 1950–1993 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė; 2003 m. spalį įkurta kaimo bendruomenė; 2012 m. patvirtintas Gižų herbas. Gižuose, Liepų gatvėje, stovi originalios architektūros „Amerikono“ namas. Yra 1993 m. pastatytas paminklas 6 sušaudytiems Lietuvos partizanams, veikia paštas, Gižų kaimo bendruomenė. Gižai – tai ne tik bažnyčia ir istorija. Tai gyva bendruomenė, kuri saugo paveldą ir prisimena savo šaknis. Šiuo metu čia gyvena apie 450–500 gyventojų. Tai mažas, bet glaudus bendruomenės centras, kurio pagrindiniai gyventojai – lietuviai katalikai. Gyventojų amžiaus struktūra – gana įvairi: nuo jaunų šeimų iki senjorų, tačiau pastebimas jaunimo mažėjimas dėl migracijos į didesnius miestus.

Autorius: Aušros

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama