Suvalkų parapijos dvasininkai XIX a. – XX a. pradžioje
Aušros
Turinį įkėlė
Suvalkų miestas kūrėsi Vygrių kamaldulių vienuolynui priklausančiose valdose. Suvalkuose Šv. Kryžiaus medinė bažnyčia pradėta statyti 1714 metais. Pirmiausia bažnyčią aptarnavo Vygrių kamaldulių vienuoliai. 1817 m. Vilniaus vyskupas leido įsteigti Suvalkų kapelioniją. Parapija įkurta 1788 metais. Bažnyčią iš pradžių aptarnavo dieceziniai kunigai ir vienuoliai, o vėliau tik vienuoliai pijorai ir bernardinai. Nuo 1802 m. aptarnavo tik dieceziniai kunigai. Pirmas toks kunigas nuo 1802 m. buvo Motiejus Zaleskis (1761–1820). Suvalkų parapija buvo vidutinio dydžio. 1801 m. Komuniją priėmė 3486 tikintieji (Suvalkuose – 745), gimė 284 vaikai (Suvalkuose – 64), mirė 150 asmenų (Suvalkuose – 40), santuokų buvo 49 (Suvalkuose – 16). Kamalduliai šalia bažnyčios įkūrė mokyklą, kurioje mokėsi miestiečių, valstiečių iš aplinkinių kaimų, net iš Vygrių, ir bajorų vaikai. Ta mokykla veikė iki 1794 metų. 1791–1794 m. mokykloje buvo mokoma skaityti, rašyti, aritmetikos ir lotynų kalbos pradmenų. Taip pat veikė prieglauda (špitolė) aštuoniems seneliams ir invalidams. Prieglauda išsilaikė iš parapijiečių aukų ir vienuolyno ordinarijos. Įsteigus Seinų (Augustavo) vyskupiją, vyskupijos centru tapo Seinai. Tačiau netrukus civilinės valdžios sluoksniuose kilo sumanymas vyskupijos sostinę perkelti į Suvalkus, nes Suvalkai buvo Augustavo vaivadijos centru. Taip norėta laikytis principo – Lenkijos karalystėje vaivadijų centrai buvo ir vyskupijų centrai. 1820 m. Suvalkuose pradėta statyti mūrinė
Šv. Aleksandro bažnyčia, kuri turėjo tapti Seinų (Augustavo) vyskupijos katedra. Tačiau vyskupijos centras iš Seinų į Suvalkus nebuvo perkeltas, nors popiežius Pijus VII pasirašė bulę, kurioje vyskupijos pavadinimas jau buvo pakeistas į Augustavo arba Suvalkų. Šv. Aleksandro bažnyčia tapo parapine. Didėjant parapijiečių skaičiui, bažnyčia pora kartų buvo perstatyta, XIX a. devintajame dešimtmetyje pristatytos dvi koplyčios. XX a. pradžioje parapijiečių skaičius pasiekė penkiolika tūkstančių. Dėl to bažnyčioje, be klebono, dirbo keli kunigai, įskaitant ir gimnazijų kapelionus. Publikacijoje, daugiausia remiantis vyskupijos elenchais, pateikiami duomenys apie Suvalkuose dirbusius kunigus nuo XIX a. pradžios iki 1915 m.
Florijonas Alaburda (Haraburda) (1880 09 24–?) – Varšuvoje baigė 4 gimnazijos klases, Seinų kunigų seminariją 1901 m., kunigu įšventintas 1906 m. birželio 24 d. Buvo Barglovo (Bargłów, Augustavo dek.), Suvalkų vikaru. 1923–1930 m. buvo Lapų (Łapy), 1930–
1936 m. Puchalų (Puchały, Lomžos dek.) parapijos klebonu.
Lit.: Regina Laukaitytė, Florijonas Alaburda, prieiga internete:
lkma.lt/lddb/israsas.php?id=1128
Jonas Bacevičius (Bacewicz) (1880 06 23–1907 12 29) – gimė Plokščių parapijoje. Varšuvoje baigė 4 klases. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1899 m. Kunigu įšventintas 1904 m. liepos 10 d. 1907 m. buvo Suvalkų parapijos vikaru.
Lit.: Elenchus 1907.
Motiejus Baliūnas (Balun) (1848 01 09–1912 05 16) – gimė Vilkaviškio gminoje (Kalvarijos aps.). Marijampolėje baigė 4 klases.
Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1866 m. spalio 5 d. Kunigu įšventintas 1871 m. sausio 29 d. Po seminarijos baigimo paskirtas į Daukšių parapiją. Seinų vyskupijos administratoriaus 1872 m. sausio 12/24 d. raštas Suvalkų gubernatoriui, kad paskyrė M. Baliūną Liškiavos parapijos vikaru ir juo buvo iki 1874 m. Seinų vyskupo 1874 m. gegužės 1/13 d. raštas Suvalkų gubernatoriui, kad paskyrė Pilypavo parapijos vikaru ir juo buvo iki 1884 m. 1884 m. paskirtas Silvanovcų parapijos administratoriumi (klebonu) ir juo buvo iki 1887 m. 1887–
1890 m. Punsko parapijos vikaras. 1890–1895 m. Suvalkų parapijos vikaras. 1895–1907 m. Plutiškių filijos vikaras rektorius. Seinų vyskupijos administratoriaus 1907 m. birželio 28/liepos 11 d. raštas Suvalkų gubernatoriui, kad paskyrė kun. M. Baliūną Plokščių parapijos administratoriumi (klebonu) ir juo buvo iki 1912 m. Būdamas Hožos arba Silvanovcų parapijos klebonu kun. M. Baliūnas ne kartą išklausė išpažinties buvusius unitus ir davė Komuniją bei savo vikarui kun. Vincentui Kravčinskiui leido laikyti šv. Mišias, kurių prašė buvęs unitas. Už tai 1887 m. balandžio 21 d. Varšuvos generalgubernatorius nurodė Seinų vyskupui, kad perkeltų kun. M. Baliūną vikaru į parapiją, kurioje nėra buvusių unitų. Mirė Varšuvoje, kur buvo išvykęs gydytis. Visą savo kilnojamąjį turtą Plokščiuose už 1000 rb pardavė vikarui Mykolui Brundzai.
Archyvai: Lomžos vyskupijos archyvas, II 105, 218; Apie turtą likusį po Plokščių parapijos administratoriaus Motiejaus Baliūno mirties, 1912, LVIA, f. 1009, ap. 7, b. 592; Apie Silvanovcų parapijos administratoriaus Motiejaus Baliūno veiklą, 1885, LVIA, f. 1010, ap. 1, b. 2504; LVIA, f. 1010, ap. 1, b. 1905, l. 120.
Lit.: Elenchai 1872–1912; Bojownicy kapłani za sprawę Kościoła i Ojczyzny
w latach 1861–1915. Opracował Paweł Kubicki, część pierwsza, t. 3,
Sandomierz, 1933, p. 241.
Pranciškus Baltrušaitis (Baltruszaitis) (1879 09 26–1944
07 07) – gimė Griškabūdžio parapijoje, Bliuviškių kaime. Marijampolės gimnazijoje baigė 5 klases. 1898 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, kunigu įšventintas 1903 m. liepos 12 d. Buvo Grabovo parapijos Ščiutino dekanate vikaru. Iki 1905 m. buvo Novonikolajevsko parapijos Sibire vikaru, grįžęs po 1 m. ėjo Vygrių ir Seirijų, 8 m. – Suvalkų vikaro pareigas. Pirmojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Oriolą, nuo
1918 m. visu tarpukariu ėjo Alytaus klebono pareigas, nuo 1940 m. – Pakuonio. Ten mirė, palaidotas Pakuonio kapinėse.
Lit.: Regina Laukaitytė, Pranas Baltrušaitis, prieiga internete:
lkma.lt/lddb/israsas.php?id=1165
Mykolas Batauskas (Batowski) (1842 09 28–1900 06 05) – gimė Zyplių gminoje (Marijampolės aps.). Marijampolės apskrities mokykloje baigė 4 klases. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1861 m. rugsėjo 20 d. Kunigu įšventintas 1865 m. kovo 5 d. 1866 m. Rudaminos parapijos vikaras. 1869 m. Punsko parapijos vikaras ir tų pačių metų rugsėjo mėnesį Seinų vyskupijos administratorius paskyrė Suvalkų parapijos vikaru. Suvalkų parapijos vikaru buvo iki 1873 m. Seinų vyskupo
1873 m. spalio 1/13 d. raštas Suvalkų gubernatoriui, kad paskirtas Alvito vikaru ir juo buvo iki 1876 m. Seinų vyskupo P. P. Vežbovskio 1876 m. gruodžio 17/29 d. raštas Varšuvos generalgubernatoriui, kad paskirtas Seinų katedros vikaru ir juo buvo iki 1881 m. 1881–
1900 m. Kaimelio filijos vikaras rektorius. Varšuvos generalgubernatorius 1880 m. balandžio 19/gegužės 1 d. nubaudė Seinų katedros vikarą M. Batauską 10 rb bauda už tai, kad katedroje slapta pakrikštijo buvusių unitų vaikus ir neįrašė į metrikų knygas. Varšuvos generalgubernatorius 1880 m. birželio 21 d. nubaudė 25 rb bauda ir davė griežtą papeikimą už tai, kad katedroje slaptai suteikė religinius patarnavimus buvusiems unitams. Varšuvos generalgubernatorius nubaudė Kaimelio filijos vikarą rektorių M. Batauską 12 rb bauda už tai, kad be leidimo vyko į atlaidus į kitą parapiją. Antrą kartą už išvykimą be leidimo
į kaimyninėje parapijoje vykusius atlaidus Varšuvos generalgubernatorius 1884 m. birželio 9 d. nubaudė 50 rb bauda. Mirė Kaimelyje.
Archyvai: Lomžos vyskupijos archyvas, sign. II 89, 218; Seinų vyskupijos kunigų sąrašas, 1866, LVIA, f. 1073, ap. 1, b. 548, l. 38–55; LVIA, f. 1013,
ap. 2, b. 28, l. 13, 15, 25.
Lit.: Elenchai 1870–1901; Bojownicy kapłani za sprawę Kościoła i Ojczyzny
w latach 1861–1915. Opracował Paweł Kubicki, część pierwsza, t. 3, Sandomierz, 1933, p. 242.
Benediktas Beneševičius (Beniaszewicz) (?–1829 06 30). Kun.
B. Beneševičius 1818 m. buvo Suvalkų parapijos kamendoriumi, 1821–1829 m. Punsko parapijos kuratu. Mirė būdamas Punsko kuratu.
Archyvai: Lomžos vyskupijos archyvas, sign. II 212, l. 60
(pranešimas apie mirtį).
Lit.: Elenchai 1818–1829.
Henrikas Beto (Betto) (1886 11 07) – kilęs iš Janovo parapijos Gardino gubernijoje. Gardino gimnazijoje baigė 4 kl., mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. 1909–1912 m. mokėsi Sankt Peterburgo Romos katalikų dvasinėje akademijoje. Kunigu įšventintas 1912 m. kovo
3 d., paskirtas Tikocino parapijos vikaru. 1913–1915 m. Seinų kunigų seminarijos profesorius. 1915 m. Suvalkų komercijos mokyklos tikybos mokytojas. 1919–1944 m. Lomžos dvasinės seminarijos rektorius, kanauninkas, 1944–1952 m. buvo Lomžos katedros klebonu. 1952–
1965 m. Čyževo (Czyżew) parapijos klebonas.
Lit.: Regina Laukaitytė, Henrikas Beto/Betto, prieiga internete:
lkma.lt/lddb/israsas.php?id=1891
Stanislovas Jonas Bučinskis (Buczyński) (1868 10 23–1941 06) – gimė Suvalkų mieste. Suvalkų gimnazijoje baigė 5 klases. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1886 m. liepos 5 d. Kunigu įšventintas
1891 m. spalio 15 d. Po diakono šventimų 1891 m. paskirtas į Grajevo parapiją. 1892 m. laikinai Grajevo parapijoje. 1892–1893 m. Jedvabno parapijos vikaras. 1893–1897 m. generalinės konsistorijos sekretorius. 1897–1902 m. generalinės konsistorijos regentas ir notaras.
1898–1903 m. Vižainio parapijos administratorius (klebonas). 1903–
1910 m. Bialaševo parapijos administratorius (klebonas). 1910–
1924 m. Adomavičių parapijos administratorius ir klebonas. 1924–
1931 m. Krasnibūro parapijos klebonas. 1933 m. Suvalkuose emeritas ir juo buvo 1939 m.
Archyvai: Lomžos vyskupijos archyvas, sign. II 106.
Lit.: Elenchai 1892–1943.
Bonaventūra Butkevičius (Butkiewicz) (1794 07 16–1871 09 08) – mokėsi Kretingos parapinėje mokykloje, Seinų licėjuje. 1817 m. įstojo į Tikocino kunigų seminariją, 1818 m. į Varšuvos universitetą, 1821 m. gavo teologijos magistro laipsnį. Kunigu įšventintas 1819 m. gruodžio 19 d. Buvo Seinų vyskupų Jono Klemenso Golaševskio ir Ignoto Stanislovo Čiževskio sekretoriumi. 1822 m. paskirtas naujai įsteigtos Seinų katedros kapitulos kanauninku. 1823 m. tapo valdinės religijos reikalų ir švietimo komisijos Varšuvoje referentu. 1825 m. paskirtas Lomžos parapijos klebonu, 1826 m. Suvalkų klebonu ir juo buvo iki 1833 m., vėliau dar buvo Naumiesčio, Vilkaviškio ir Prienų klebonu. 1829 m. Seinų (Augustavo) vyskupijos oficiolas. 1842–
1861 m. Varšuvos dvasinės akademijos rektorius, 1843 m. be disertacijos suteiktas jam teologijos daktaro laipsnis. 1848 m. pristatytas kandidatu į Seinų vyskupus, bet popiežius jo nepatvirtino dėl per didelio palankumo civilinei valdžiai. 1850–1853 m. lankėsi Romoje, aiškinosi dėl galimybių tapti vyskupu. 1851–1856 m. buvo Seinų (Augustavo) vyskupijos administratoriumi, bet faktiškai vyskupiją valdė nuo
1853 m. Po 1863–1864 m. sukilimo numalšinimo savavališkai paliko Vilkaviškio parapiją ir išvyko į Varšuvą, kur civilinės valdžios institucijoms patarinėjo Bažnyčios sutvarkymo klausimais. Mirė Prienuose.
Lit.: Elenchai 1821–1872; P. A. [Pranciškus Augustaitis], Seinų dijecezijos
bažnyčių monografija, Vadovas, 1911, Nr. 34, p. 166; Lietuvių enciklopedija,
t. 3, p. 382–383.
Pranciškus Butrimavičius (Butrimowicz) (1791 10 04–1865 07 29). Kunigu įšventintas 1821 m. kovo 4 d. Kun. P. Butrimavičius
1823 m. buvo Berznyko parapijos vikaru. 1824 m. ėjo Jeleniavo parapijos vikaro pareigas. 1828 m. Suvalkų vikaras. 1829 m. santuokos ryšio gynėjas, Suvalkų vikaras. 1830–1848 m. Kalvarijos parapijos kuratas. Buvo Kalvarijos dekanato dekanu. 1853 m. rezidentas Naumiesčio bažnyčioje. 1854–1856 m. buvo rezidentu Kalvarijos bažnyčioje. Mirė Trempinių palivarke Liubavo parapijoje. Palaidotas Liubavo parapijos kapinėse.
Archyvai: Lomžos vyskupijos archyvas, sign. II 212, l. 305
(pranešimas apie mirtį).
Lit.: Elenchai 1823–1856.
Autorius: Algimantas Katilius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
