Būdviečio parapijos istorija
Aušros
Turinį įkėlė
Jonas Reitelaitis gimė 1884 m. Navasodų kaime (Sasnavos vlsč.). Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Kunigavo Šventežeryje, Seirijuose. 1927 m. paskirtas Krikštonių parapijos klebonu. Buvo Lietuvių mokslo draugijos narys (nuo
1914 m.), Lietuvių konferencijos (1917) dalyvis.
Bendradarbiavo spaudoje: leidiniuose „Lietuvių tauta“, „Šaltinis“ paskelbė straipsnių apie K. Donelaitį, S. Rapolionį, M. S. Slavočinskį, M. Daukšą, A. Kulvietį. 1912 metais „Vadove“ publikavo straipsnį apie Biblijos vertimo į lietuvių kalbą istoriją.
Daug jėgų skyrė kraštotyrai, parašė keturių parapijų monografijas. Išleido konspektą „Trumpa lietuvių raštijos istorija“, kraštotyrinių apybraižų – „Gudelių parapijos monografija“ (1914), „Kalvarija“ (išleista 1968 m.).
Rankraščiais paliko „Lietuvių raštijos istoriją“, literatūros kritiko P. Gerulio-Krago biografiją, apybraižas „Radvilų Seirijai“, „Leipalingio parapijos bažnyčia ir kunigai“, „Kapčiamiesčio praeities bruožai“. Surinko daug duomenų kitų Sūduvos vietų monografijoms ir apybraižoms, parašė straipsnių tautosakos klausimais, pamokslų, atsiminimų (rankraščiai saugomi Lietuvos mokslų akademijos, Vilniaus universiteto, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekose).
Jonas Reitelaitis lankėsi Būdvietyje ir parašė Būdviečio parapijos istoriją. Rankraščio kopija yra saugoma Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje, J. Reitelaičio fonde.
Publikuojame ją neredaguotą, palikdami originalią kalbą ir rašybą, su Benjamino Kaluškevičiaus komentaru pabaigoje.
Jonas Reitelaitis. Būdvietis parapija
1823 metų Seinų vyskupijos elenche Būdvietyje koplyčia neįrašyta.
1831 m. elenche įrašyta vieša koplyčia, tai yra tokia koplyčia, kurioje visi tikintieji gali mišių klausyti šventadieniais ir visus tikybinius reikalus atlikti. Įrašyta, kad koplyčia yra „iuris privati“, taigi privačiuose turtuose, ne valstybiniuose. Atseit jau 1831 metais B. buvo ne valstybinis dvaras, bet kažkurio pono savininko dvaras. Kitoje šio rašinio vietoje yra išryškėję, kad tasai savininkas buvo Antanas Sperskis (o gal ir Karolis Hertikas). Trūksta dokumentų apie tos koplyčios pastatymą ir apie jos apturtinimą. Bet 1831 m. prie koplyčios nuolatos gyveno kunigas Jonas PIENIARSKIS. Jisai pavadintas kapelionu. Ir matyt kunigui pragyvenimas tvirtai buvo užtikrintas, kad nuo 1831 m. kunigas Būdvietyje nuolatos gyvena. Pats Būdvietis buvo Rudam. parapijos gyvenvietė ligi 1920 metų.
1833 metų elenche įrašytas kapelionas Silverijus MARINKE-VIČIUS, vienuolis marijonas.
1837–1942 metais inimtinai – kapelionas kunigas Ambrozijus GLOVACKIS, gimęs 1804 m., kunigu įšventintas 1828 metais.
1846–1853 m. – kapelionas kun. Elizejus BARTOŠEVIČIUS, gimęs 1811 m. lapkr. 11 d., kunigu įšventintas 1836 m. liep. 3 d.
1861 m. prie koplyčios gyveno rezidentas kun. Tomas DAINAUSKAS, gimęs 1789 m. lapkr. 19 d., kun. įšventintas 1825 m. sausio 4 d.
1863 m. prie koplyčios jokio kunigo nėra įrašyta.
Gretimų metų elenchų neturim.
1871–1879 m. inimtinai gyveno kun. rezidentas – emeritas Jonas Glovackis, gimęs 1804 m. liepos 24 d., kun. įšventintas 1834 m. liepos 14 d. Mirė ir palaidotas Būdviečio kapinyne 19 dieną gruodžio 1879 m.
1880–1885 m. kunigo nėra įrašyta.
1886–1894 m. inimtinai gyveno prie koplyčios kun. Tomas Žubris, gimęs 2 d. rugsėjo 1843 m., kunigu įšventintas 5 d. liepos 1868 m. 1894 m. buvo iškeltas klebonu į Smalėnus.
Į Būdvietį atėjo Bartninkų vikaras, kun. Vladas PALUKAITIS, gimęs 1852 m. spalių 10 d., kun. įšventintas 1883 m. birželio 28 d. 1899 m. kun. Palukaitis išėjo klebonauti į Krasnopolį, o į B. atėjo iš Gižų vikaras Matas Rušinskas, gimęs 1854 m. rugsėjo 28 d., kunigu įšventintas 1877 m. 30 d. rugsėjo. Jisai B. gyveno ligi 1906 m. rudens ir išsikėlė rezidentu į Didvyžių koplyčią, Vilkaviškio parapijoje.
1906 m. į B. atėjo Garliavos vikaras, kun. Jonas GRAJAUSKAS, gimęs 1861 m. spalio 9 d., kunigu įšventintas 1888 m. rugsėjo 21 d.
B. koplyčia buvo pastatyta Jėzaus Nazariečio Garbei medinė
1820 m. Ji daug kartų buvo mažai taisoma ir ilgainiui visai supuvo ir sukrito.
Kun. Jonas Gr. savo ir aplinkinių gyventojų lėšomis ją 1906 m. naujai perstatė ir padidino.
Žinią apie bažnyčios senumą patiekė pats kun. Gr. Toki daviniai esą koplyčios dokumentuose. Taigi atpuola Šventežerio žmonėse besanti pasaka, esą Hertikas iš Prapuntų į Būdv. perkėlęs koplyčią. Karolis Hertikas Prapuntus nupirko 1825 m. 12 lapkričio.
1914–1918 m. karą kun. Gr. pergyveno B. 1920 m. kreipėsi jisai į vyskūpą Karosą ir tasai sutiko įsteigti B. parapiją su 2.000 žmonių. Kun. Grajauskas gavo vardą ir teises klebono. Ligtol B. kunigai buvo tik Rud. klebono kampininkai – talkininkai. Būd. dvaro ponas duodavo nenustatytą, bet pakankamą kunigui išlaikymą, tai vyskūpijos valdžia ir skirdavo čion atoilsininką.
1924 m. gruodžio 24 d. neilgai pasirgęs, Kūčių dienoje numirė kun. J. Gr., pirmasis B. parapijos klebonas. Palaidojo jį B. kapinėse.
1925 m. klebonu į B. buvo atkeltas Kapčiamiesčio vikaras, kun. Matas PLAUŠINAITIS, gimęs 1867 m. vas. 25 d., kunigu įšventintas 1890 m. sausio 24 d. 1929 m. liepos 25 d. kun. Plaušinaitis mirė ir palaidotas B. kapinėse šalia klebono Grajausko.
1929 m. klebonu į B. vyskūpas atsiuntė Lazdijų vikarą, kun. Jurgį GRINIŲ, gimusį 1888 m. liepos 20 d., kunigu įšventintą 1914 m. spalio 15 d. 1937 m. kun. Jurgis Grinius buvo iškeltas klebonauti į Slavikus.
Į B. klebonu atėjo Aleksoto vikaras kun. Juozas JOSIUKAS, gim. 1893 m. sausio 28 d., kunigu įšventintas 1917 m. bal. 23 d.
Kun. Jos., paprašytas, davė raštu apie save ir B. štai kurių žinių. Gimiau 28 vasario 1893 m. netoli Marijampolės Triobiškių km. Mano tėvai buvo Jonas ir Veronika Bujauskaitė sutuokti Josiukai. Mane pakrikštijo vardu Juozapas-Vladislovas. Mokiausi Mar. pr. m-loje ir gimnazijoje. Į kunigų seminariją Seinuose įstojau 1 rugsėjo 1912 m. Seminarijoje užklupo pirmasis pasaulinis karas. 1915 m. seminarija buvo iškelta į Rus. gilumą. Dar Seinuose vysk. Karosas suteikė subdijakono šventimus, kad nebūtume paimti karan. Rusijoje teko klieriku būti Mogiliove ir kitur. Galop Petrapilyje 23 bal. 1917 m. buvau įšventintas kunigu. Patekau dirbti lietuvių pabėgėlių kolionijoje Odesoje. Tai buvo nemaža kolionija. Po to dirbau trijose vietose Ukrainoje. Buvau areštuotas ir padėtas į kalėjimą Jaroslavlyje. Po trejų metų paleistas dirbau Maskvoje. Grįžęs 1937 m.
į Lietuvą trumpai dirbau Aleksote ir, kun. Griniui išsikėlus į Slavikus, buvau pasiųstas klebonauti
į Būdvietį. Čion atvykau liepos mėn. 1937 m. Ilgai nelaukęs čia visų pirmiausiai ėmiausi aptverti parapijos kapines Būdvietyje. Kapinės yra maždaug už kilometro nuo bažnyčios prie vieškelio iš Punsko
į Lazdijus, dabartinės Lenkijos pasieniu, gana gražioje miškingoje vietoje. Paraginti parapijiečiai greit ir noriai suvežė akmenų ir viena vasara visą kapinių tvorą, apie 450 metrų akmenine siena aptvėrėme.
Pirmoji B. bažn. buvo medinė, labai maža, apie 30 kvadr. metrų, statyta šešių kampų. Ji virto dabartine presbiterija. Prie jos gyveno daug metų dvaro išlaikomas kunigas, be pastovaus pragyvenimui fondo. Kai atėjo
į B. jaunas, gana energingas, kun. Jonas Gr., jisai išrūpino bažnyčiai parapijos teises ir suorganizavo pačios parapijos gyventojų kiekį. Tai buvo 1920 m. Ligtol B. buvo vieša koplyčia Rud. parapijoje. Tais metais kun. Gr. padidino pačią bažnyčią, pristatydamas prie jos
į ilgį apie 12 metrų medinių rąstų sienas. Kai atėjo į B. klebonu kun. Plaušinaitis, tai jisai pastatė vidutinio didumo su salkomis kleboniją (su balkonu ir veranda). Po kun. Plauš. ligi liepos 18 d. 1937 m.
B. klebonavo kun. Jurgis Grinius. Jisai prie bažnytėlės pristatė iš lentų (dviguba siena) zakristiją apie 20 kvadr. metrų, o iš kito galo pristatė prieangį su dviem mediniais bokštais (keturkampiais) po 20 m. aukščio. Tokiu būdu B. koplyčia tada jau buvo visai panaši į bažnyčią, kuri šventomis dienomis esti prikimšta tikinčiųjų, į ją sutilpdavo ligi 800 žmonių. Be to kun. Grinius aptvėrė bažn. šventorių geležinių virbų tvora. Tvoros pagrindas ir stulpeliai buvo padaryti iš akmens cemento betono, o tarpstulpiai išbraukti geležiniais pinučiais. 1939 m. klebonas kun. Josiukas sumanė pačią bažnyčią kiek pagražinti. Sienos yra apkaltos lentomis, bet jau buvo apkerpėjusios. Jisai tas lentas davė nuskusti, nugramdyti ir visas išorės sienas nudažydavo šviesiai žalsva spalva. Įsigijo vėjo sukamą dinamą ir įtaisė bažnyčioje elektros šviesą. Aptvėrė ligi tol neaptvertą klebonijos sodą (apie pusės hektaro ploto). Apsodino eglėmis ir naujais skiepais. Atnaujino klebonijos ūkio pastatus. Tvartą 20 ant 10 metrų grindų ploto naują pastatė. Kai rusai vijo vokiečių kariuomenę 1944 m., ties B. ištiko didelis susirėmimas. Vienas sviedinys įlėkė į bažnyčios vidurį ir padarė stoge ir lubose atvirą skylę apie 24 kvadratinių metrų. Kitas sviedinys pataikė
į kleboniją ir sutriuškino vieną salkos kambarį. Trečias sviedinys pataikė į klebonijos kluoną ir nugriovė visą pusę kluono. Ketvirtas pataikė į tvartą. Užmušė keletą klebono gyvulių. Buvo imtasi greitai taisyti ir ligi žiemos buvo viskas sutaisyta. Ir jei nebūtų buvę sviedinių nukapotų ligi pusei liemens medelių, tai po kelių mėnesių B. karo pėdsakų nebūtų buvę matyti.
Dar pastebėtina, kad begriūnančią parke mūrintą koplytėlę, kun. Jos. atremontavo jos sienas, sudėjo išpuvusias lubas ir uždengė stogą. Dabar toji koplytėlė jau vėl reikalinga taisyti. Ten parke bažnytinių iškilmių dienose susirenka visuomenė, žmonių begalės. Jie ten užkandžiauja, geria ir dainuoja. Vasaros mėnesiais jaunimas ten šventadienių vakarais dainuoja ligi vėlybų vidurnakčių.
Lapkrityje 1947 m. kun. Josiukas išėjo klebonauti į Skriaudžius, o B. pusantrų metų klebonavo kun. J. MARČIUKONIS. Politinių aplinkybių spaudžiamas kun. Marč. pabėgo į pogrindį ir apsirgęs plaučių uždegimu, mirė bunkeryje. Po jo per pusantrų metų
B. nebuvo jokio kunigo. Po to buvo čion atkeltas kun. VAIČELIŪNAS iš Paštavos, o nuo 1956 m. B. klebonauja kun. Jonas SURVILA. Kun. Josiukas 1949 m. perėjo iš Skriaudžių į Kauną ir dirbo Karmelituose ir šv. Antano bažnyčioje. 1952 m. buvo perkeltas į Šiaulius. 1956 m. geg.
5 d. vėl grįžo Kaunan prie šv. Antano bažnyčios rezidentu, gyvendamas apysavame name.
Autorius: Benjaminas Kaluškevičius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
