1565 M. DOKUMENTO GARDINO BAJORŲ VĖLIAVOS PUOLAMOJI GINKLUOTĖ

Šis straipsnis yra 2024 m. istorijos paveldo metraštyje „Terra Jatwezenorum“ išspausdinto autorės straipsnio apie 1565 m. LDK kariuomenės surašymo Gardino bajorų vėliavos žirgus ir ginkluotę (Čirūnaitė 2024: 60–87) tyrimo tąsa. 2023 m. minimame leidinyje taip pat buvo publikuotas autorės straipsnis apie tų pačių metų LDK kariuomenės surašymo Gardino totorių vėliavos žirgus, ginkluotę ir vardyną (Čirūnaitė 2023: 68–78). Rašant apie ginkluotę, straipsnyje remiamasi karo istorikų Vidmanto Airini (Airini 2013), Pauliaus Bugio (Bugys 2016), Edvardo Gudavičiaus (Gudavičius 1992), Stanislovo Lazutkos ir Edvardo Gudavičiaus (Lazutka, Gudavičius 1982/1983) ir kitų darbais.

Šio tyrimo atskaitos tašku laikoma puolamoji ginkluotė. 1565 m. LDK kariuomenės surašymo Gardino pavieto vėliavoje raiteliai turėjo 14 skirtingų puolamosios ginkluotės komplektų, o pėstininkai, kurių buvo mažiau, – 3 skirtingus puolamosios ginkluotės komplektus. Šiame tyrime kiekvienas puolamosios ginkluotės komplektas aprašomas jį siejant su apsaugine ginkluote: dalis karių turėjo tik puolamąją ginkluotę, dalis – dar ir apsauginę ginkluotę. Iš pastarųjų karių dalis turėjo vienos dalies apsauginę ginkluotę, dalis – dviejų dalių apsauginę ginkluotę, dalis – trijų dalių apsauginę ginkluotę. Galima spėti, kad apsauginės ginkluotės turėjimas ir jos kiekis buvo susijęs su bajorų, vykusių į kariuomenę arba išruošusių raitelius ar pėstininkus, geresne materialine padėtimi.

 

RAITELIŲ PUOLAMOJI GINKLUOTĖ

 

Gardino vėliavoje buvo 256 raiteliai. Iš jų 254 (99,2 proc.) turėjo puolamosios ginkluotės, kurią galima suskirstyti į 14 skirtingų komplektų: šešis – vieno ginklo ir aštuonis – dviejų ginklų komplektus. Du raiteliai (0,8 proc.) neturėjo jokios ginkluotės – nei puolamosios, nei apsauginės. Galima spėti, kad šie raiteliai neturėjo ginkluotės tik per surašymą, o vėliau į karo veiksmų teatrą jie jau vyko su vienokia ar kitokia ginkluote. Vien tik puolamąją ginkluotę (be apsauginės) turėjo 101 raitelis. Tai sudaro net 39,5 proc. visų raitelių.

 

Raitelių vienos dalies puolamosios ginkluotės komplektai

 

Su vienos dalies puolamąja ginkluote į kariuomenę vyko 226 raiteliai. Tai 88,3 proc. visų raitelių. Buvo šeši skirtingi šios ginkluotės ginklai. 

Trumpoji ietis (ощепъ). Trumpąją ietį su apsaugine ginkluote arba be jos turėjo 184 raiteliai. Tai 71,9 proc. visų raitelių. Apsauginės ginkluotės neturėjo 82 raiteliai. Tai beveik pusė iš jų (44,6 proc.). Apsauginę ginkluotę turėjo 102 raiteliai (55,4 proc.). Su vienos dalies apsaugine ginkluote užrašyta mažiau nei pusė šių raitelių – 44. Buvo trys trumposios ieties ir vienos dalies apsauginės ginkluotės komplektai.

Kaftanas + trumpoji ietis (кафтанъ + ощепъ) – 31 raitelis.

Lankstieji šarvai + trumpoji ietis (панцеръ + ощепъ) – 9 raiteliai.

3. Šalmas + trumpoji ietis (прылбица + ощепъ) – 4 raiteliai.

Su trumpąja ietimi ir dviejų dalių puolamąja ginkluote užrašyti 58 raiteliai. Tai daugiau nei pusė raitelių, užrašytų su trumpąja ietimi. Buvo trys trumposios ieties ir dviejų dalių apsauginės ginkluotės komplektai.

Lankstieji šarvai + šalmas + trumpoji ietis (панцеръ + прылбица + ощепъ) – 47 raiteliai.

Kaftanas + šalmas + trumpoji ietis (кафтанъ + прылбица + ощепъ) – 10 raitelių.

Lankstieji šarvai + skydas + trumpoji ietis (панцеръ + тарча + ощепъ) – 1 raitelis. 

Ilgoji ietis (древо). Ilgąją ietį su apsaugine ginkluote turėjo 27 raiteliai. Tai 10,5 proc. visų raitelių. Raitelių su ilgąja ietimi, kurie būtų neturėję apsauginės ginkluotės, nebuvo. Su vienos dalies apsaugine ginkluote užrašytas vienas raitelis. Jo turimą komplektą sudarė skydas + ilgoji ietis (тарча + древо).

Su dviejų dalių apsaugine ginkluote nebuvo užrašytas nė vienas raitelis. Su trijų dalių apsaugine ginkluote buvo užrašyti 26 raiteliai. Šie raiteliai – tai karių elitas – husarai. Jų ginkluotės komplektą sudarė lankstieji šarvai + šalmas + skydas + ilgoji ietis (панцеръ + прылбица + тарча + древо).

Kardokšnis (кордъ). Kardokšnį su apsaugine ginkluote arba be jos turėjo 8 raiteliai. Tai 3,1 proc. visų raitelių. Apsauginės ginkluotės neturėjo dauguma iš jų (5; 62,5 proc.). Apsauginę ginkluotę turėjo trys raiteliai (37,5 proc.). Iš jų du turėjo vienos dalies apsauginę ginkluotę. Jų turimų komplektų buvo du.

1. Lankstieji šarvai + kardokšnis (панцеръ + кордъ) – 1 raitelis. 

2. Kaftanas + kardokšnis (кафтанъ + кордъ) – 1 raitelis.

Dviejų dalių apsauginę ginkluotę turėjo vienas raitelis. Jo ginkluotės komplektą sudarė lankstieji šarvai + šalmas + kardokšnis (панцеръ + прылбица + кордъ). 

Saidokas arba lankas su lankine ir strėlės su strėline (сагайдакъ). Saidoką su apsaugine ginkluote arba be jos turėjo 4 raiteliai. Tai 1,6 proc. visų raitelių. Apsauginės ginkluotės neturėjo vienas raitelis (25 proc.). Apsauginę ginkluotę turėjo trys raiteliai (75 proc.). Su vienos dalies apsaugine ginkluote vyko du raiteliai. Jų ginkluotės komplektą sudarė kaftanas + saidokas (кафтанъ + сагайдакъ).

Su dviejų dalių apsaugine ginkluote vyko vienas raitelis. Jo ginkluotės komplektą sudarė lankstieji šarvai + šalmas + saidokas (панцеръ + прылбица + сагайдакъ).

Kardas (шабля). Kardą su apsaugine ginkluote arba be jos turėjo 2 raiteliai. Tai 0,8 proc. visų raitelių. Apsauginės ginkluotės neturėjo vienas raitelis. Apsauginę vienos dalies ginkluotę taip pat turėjo vienas raitelis. Jo ginkluotės komplektą sudarė lankstieji šarvai + kardas (панцеръ + шабля).

Mažesnio kalibro arkebuza (аркабузъ). Mažesnio kalibro arkebuzą su dviejų dalių apsaugine ginkluote turėjo vienas raitelis. Tai 0,4 proc. visų raitelių. Jo ginkluotės komplektą sudarė lankstieji šarvai + šalmas + mažesnio kalibro arkebuza (панцеръ + прылбица + аркабузъ).

 

Raitelių dviejų dalių puolamosios ginkluotės komplektai

 

Su dviejų dalių puolamąja ginkluote į kariuomenę vyko 28 raiteliai. Tai 10,9 proc. visų raitelių. Buvo 8 dviejų dalių puolamosios ginkluotės komplektai. 

Saidokas arba lankas su lankine ir strėlės su strėline + trumpoji ietis (сагайдакъ + ощепъ). Saidoką ir trumpąją ietį su apsaugine ginkluote arba be jos turėjo 18 raitelių. Tai 7 proc. visų raitelių. Apsauginės ginkluotės neturėjo iš jų trys raiteliai (16,7 proc.). Apsauginę ginkluotę turėjo 15 raitelių (83,3 proc.). Su vienos dalies apsaugine ginkluote vyko 5 raiteliai. Visų jų ginkluotės komplektą sudarė kaftanas + saidokas + trumpoji ietis (кафтанъ + сагайдакъ + ощепъ).

Su dviejų dalių apsaugine ginkluote vyko 10 raitelių. Visų jų ginkluotės komplektą sudarė lankstieji šarvai + šalmas + saidokas + trumpoji ietis (панцеръ + прылбица + сагайдакъ + ощепъ).

Kardokšnis + trumpoji ietis (кордъ + ощепъ). Kardokšnį ir trumpąją ietį be apsauginės ginkluotės turėjo 3 raiteliai. Tai 1,2 proc. visų raitelių. 

Kardas + trumpoji ietis (шабля + ощепъ). Kardą ir trumpąją ietį be apsauginės ginkluotės turėjo 2 raiteliai. Tai 0,8 proc. visų raitelių. 

Trumpoji ietis + ilgoji ietis (ощепъ + древо). Trumpąją ir ilgąją ietį be apsauginės ginkluotės turėjo vienas raitelis. Tai 0,4 proc. visų raitelių.

Saidokas arba lankas su lankine ir strėlės su strėline + kardokšnis (сагайдакъ + кордъ). Saidoką ir kardokšnį su vienos dalies apsaugine ginkluote turėjo vienas raitelis. Tai 0,4 proc. visų raitelių. Jo ginkluotės komplektą sudarė kaftanas + saidokas + kardokšnis (кафтанъ + сагайдакъ + кордъ).

Kirvis + mažesnio kalibro arkebuza (секерка + аркабузъ). Kirvį ir mažesnio kalibro arkebuzą su dviejų dalių apsaugine ginkluote turėjo vienas raitelis. Tai 0,4 proc. visų raitelių. Jo ginkluotės komplektą sudarė lankstieji šarvai + šalmas + kirvis + mažesnio kalibro arkebuza (панцеръ + прылбица + секерка + аркабузъ).

Saidokas arba lankas su lankine ir strėlės su strėline + kardas (сагайдакъ + шабля). Saidoką ir kardą su dviejų dalių apsaugine ginkluote turėjo vienas raitelis. Tai 0,4 proc. visų raitelių. Jo ginkluotės komplektą sudarė lankstieji šarvai + šalmas + saidokas + kardas (панцеръ + прылбица + сагайдакъ + шабля).

Kardokšnis + kalavijas (кордъ + мечь). Kardokšnį ir kalaviją be apsauginės ginkluotės turėjo vienas raitelis. Tai 0,4 proc. visų raitelių.

 

PĖSTININKŲ PUOLAMOJI GINKLUOTĖ

 

Gardino vėliavoje buvo 13 pėstininkų. Buvo trys pėstininkų puolamosios ginkluotės komplektai: du – vieno ginklo ir vienas – dviejų ginklų. Vien tik puolamąją ginkluotę (be apsauginės) turėjo 8 pėstininkai. Tai 61,5 proc. visų pėstininkų.

Pėstininkų vienos dalies puolamosios ginkluotės komplektai

Su vienos dalies puolamąja ginkluote į kariuomenę vyko 12 pėstininkų. Tai 92,3 proc. visų pėstininkų.

Trumpoji ietis (ощепъ). Trumpąją ietį su apsaugine ginkluote arba be jos turėjo 10 pėstininkų. Tai 76,9 proc. visų pėstininkų. Apsauginės ginkluotės neturėjo pusė šių pėstininkų (5; 50 proc.). Apsauginę ginkluotę turėjo taip pat pusė (5; 50 proc.). Vienos dalies apsauginės ginkluotės neturėjo nė vienas iš šių pėstininkų. Buvo du trumposios ieties ir dviejų dalių apsauginės ginkluotės komplektai.

Lankstieji šarvai + šalmas + trumpoji ietis (панцеръ + прылбица + ощепъ) – 4 pėstininkai.

Kaftanas + šalmas + trumpoji ietis (кафтанъ + прылбица + ощепъ) – 1 pėstininkas.

Didesnio kalibro arkebuza (ручница). Didesnio kalibro arkebuzą be apsauginės ginkluotės turėjo 2 pėstininkai.

 

Pėstininkų dviejų dalių puolamosios ginkluotės komplektas

 

Su dviejų dalių puolamosios ginkluotės komplektu be apsauginės ginkluotės į kariuomenę vyko vienas pėstininkas. Tai 7,7 proc. visų pėstininkų. Jo ginkluotės komplektą sudarė kirvis + kalavijas (секерка + мечъ).

 

IŠVADOS

 

Puolamąją ginkluotę sudarė šių tipų ginklai: 1) šaunamieji ginklai (didesnio ir mažesnio kalibro arkebuzos), 2) templiniai ginklai (saidokai), 3) šaltieji ginklai – kertamieji ginklai (kirviai), kertamieji-duriamieji ginklai (kardai, kardokšniai, kalavijai), ilgakočiai duriamieji ginklai (trumposios ir ilgosios ietys).

Apsauginę ginkluotę sudarė lankstieji šarvai, kaftanai, šalmai, skydai.

Raiteliai buvo ginkluoti 12 rūšių ginklais: puolamąja ginkluote – trumposiomis ir ilgosiomis ietimis, saidokais, kardokšniais, kardais, mažesnio kalibro arkebuzomis, kirviais, kalavijais, apsaugine ginkluote – šalmais, lanksčiaisiais šarvais, kaftanais, skydais. 

Pėstininkai buvo ginkluoti 7 rūšių ginklais: puolamąja ginkluote – trumposiomis ietimis, didesnio kalibro arkebuzomis, kalavijais, kirviais, apsaugine ginkluote – šalmais, lanksčiaisiais šarvais, kaftanais.

Raiteliai turėjo 14 skirtingų puolamosios ginkluotės komplektų: šešis – vieno ginklo, aštuonis – dviejų ginklų. Pėstininkai turėjo 3 skirtingus puolamosios ginkluotės komplektus: du – vieno ginklo, vieną – dviejų ginklų. Vien tik puolamąją ginkluotę (be apsauginės) turėjo 39,5 proc. raitelių ir santykinai daugiau – 61,5 proc. pėstininkų. 

Galima spėti, kad apsauginės ginkluotės turėjimas ir jos kiekis buvo susijęs su bajorų, vykusių į kariuomenę arba išruošusių raitelius ar pėstininkus, geresne materialine padėtimi. Kadangi bajorai į karo tarnybą paprastai vykdavo kaip raiteliai, o ne kaip pėstininkai, tai ir jų, turinčių apsauginės ginkluotės (jos turėjo 60,5 proc. raitelių), buvo santykinai gerokai daugiau nei tokios ginkluotės turinčių pėstininkų (38,5 proc. pėstininkų). Bajorai raiteliai į savo apsaugą investavo daugiau negu į savo siunčiamų nelaisvųjų pavaldinių, t. y. pėstininkų, apsaugą.

 

Šaltinis

 

 Литовская Метрика, ч. III: Книги Публичныхъ Делъ. Переписи войска литовскаго. Петроградъ, 1915.

 

Literatūra

 

Airini, V. 2013. Pro Deo et Patria: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės husarai 1500–1673. Abiejų Tautų Respublikos husarų ginkluotė Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose. Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras.

Bugys, P. 2016. „XV–XVII a. ilgieji kovos peiliai  iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus“, in: Vytauto Didžiojo karo muziejus 2015 metais (almanachas). Kaunas.

Čirūnaitė, J. 2023. „1565 metų LDK kariuomenės surašymo Gardino totorių vėliava: ginkluotė, žirgai, vardynas“, in: Terra Jatwezenorum, I d., p. 68–77.

Čirūnaitė, J. 2024. „Gardino bajorų nelingvistiniai įvardijimo elementai  

1565 m. dokumente“, in: Terra Jatwezenorum, I d., p. 61–87.

Gudavičius, E. 1992. „Lietuvių pašauktinės kariuomenės organizacijos bruožai“, in: Karo archyvas, t. XIII, p. 43–118.

Lazutka, S., Gudavičius, E. „1982–1983. Kardas“, in: Lietuvos istorijos metraštis, 1982 metai. Vilnius.

 

 

 

SANTRAUKA

 

Puolamąją ginkluotę sudarė šių tipų ginklai: 1) šaunamieji ginklai (didesnio ir mažesnio kalibro arkebuzos, 2) templiniai ginklai (saidokai), 3) šaltieji ginklai – kertamieji ginklai (kirviai), kertamieji-duriamieji ginklai (kardai, kardokšniai, kalavijai), ilgakočiai duriamieji ginklai (trumposios ir ilgosios ietys). Apsauginę ginkluotę sudarė lankstieji šarvai, kaftanai, šalmai, skydai.

Raiteliai buvo ginkluoti 12 rūšių ginklais: puolamąja ginkluote – trumposiomis ir ilgosiomis ietimis, saidokais, kardokšniais, kardais, mažesnio kalibro arkebuzomis, kirviais, kalavijais, apsaugine ginkluote – šalmais, lanksčiaisiais šarvais, kaftanais, skydais. Pėstininkai buvo ginkluoti 7 rūšių ginklais: puolamąja ginkluote – trumposiomis ietimis, didesnio kalibro arkebuzomis, kalavijais, kirviais, apsaugine ginkluote – šalmais, lanksčiaisiais šarvais, kaftanais.

Raiteliai turėjo 14 skirtingų puolamosios ginkluotės komplektų: šešis – vieno ginklo, aštuonis – dviejų ginklų. Pėstininkai turėjo 3 skirtingus puolamosios ginkluotės komplektus: du – vieno ginklo, vieną – dviejų ginklų. Vien tik puolamąją ginkluotę (be apsauginės) turėjo 39,5 proc. raitelių ir santykinai daugiau – 61,5 proc. pėstininkų. 

Galima spėti, kad apsauginės ginkluotės turėjimas ir jos kiekis buvo susijęs su bajorų, vykusių į kariuomenę arba išruošusių raitelius ar pėstininkus, geresne materialine padėtimi. Kadangi bajorai į karo tarnybą paprastai vykdavo kaip raiteliai, o ne kaip pėstininkai, tai ir jų, turinčių apsauginės ginkluotės (jos turėjo 60,5 proc. raitelių), buvo santykinai gerokai daugiau nei tokios ginkluotės turinčių pėstininkų (38,5 proc. pėstininkų). Bajorai raiteliai į savo apsaugą investavo daugiau negu į savo siunčiamų nelaisvųjų pavaldinių, t. y. pėstininkų, apsaugą.