Minint 100-ąsias Liongino Baliukevičiaus-Dzūko gimimo metines

Minint 100-ąsias Liongino Baliukevičiaus-Dzūko gimimo metines. Rita Pauliukaitienė, punskas.pl Apie šeimą Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštyje (3 dalis) Lionginas su tėvais Joana ir Konstantu Baliukevičiais savo namų kieme Alytuje 1943 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio įraše (1949 m. balandžio 26 d.) cituojami ištisai kitų sukurti tekstai. Tai partizanų eilėraščiai, kuriuose net devynis kartus įvairiais variantais pasikartoja žodis „mama“. Iš kur toks stiprus motinos ilgesys? Galbūt priežastis vakarykščiame įraše paminėtoje nuotrupoje: „Taip pat reikia parūpinti Rainiui pistoletą“...  Iš tiesų taip ir yra, balandžio 29 d. įrašytos eilutės: „Jau trečia diena kaip mano brolis Rainys (jį dar Tabaku vadina) partizanas. Antra diena kaip jis padeda kasti bunkerį. Sunkios, oi sunkios jam bus pirmos partizanavimo dienos. Iš pradžių, tiesa, linksma ir įdomu būna. Viskas nauja, neįprasta, viskas stebina. Bet praeina viena kita savaitė, ir kiekvienas naujokas pradeda galvoti. Aš irgi kadaise galvojau apie savo tolimesnį likimą, apie galimą mirtį. Bet paskui įsilieji į naują gyvenimą ir galvoji mažiau. Kas bus – tas bus.“ Brolio tapimas partizanu Dzūką priverčia tarsi iš naujo išgyventi savo partizaniško kelio pradžią. Pačias kontrastiškiausias mintis apie partizanų ir jų tėvų santykius sukelia bendražygio Audrūno delsimas išeiti į mišką: „Jeigu jis išeis, tėvus ištrems <...>. Kitaip sakant, pasidarai tas, kuris tėvų mirtį priartina. Aš toks jau tapau ir dėl to man sunku, pasiutusiai sunku kartais būna. Iš kitos pusės, aš jaučiu, kad mano meilė brangiai, nuvargintai smūtkelių Lietuvai diena iš dienos taip didėja, jog aš galbūt net per mažai apie tėvus pagalvoju. Gal aš sunkiai nusidedu, bet Dievas, kuris vienas mato mano vidų, gal nesmerks manęs, nes tai, ko aš siekiu, apima ne vien mano šeimą, bet daug lietuviškų šeimų, motinų, tėvų, brolių.“ Tai gegužės 3 d. įrašo fragmentas, po kurio prasideda partizanų kasdienybės aprašymas. Antenos radijui įsigijimas, ryšininkės perspėjimas saugotis priešo pasalos, dovanų iš kaimo „šlėktos“ (turtingesnio žmogaus) gautas parūdijęs automatas, kurį „Rainys, pasėdėjęs porą dienų, padarys jį baltą“. Gegužės 7 d. dienoraštyje atsiradusiose eilutėse vėl epizodas apie Rainį. Jis jau visai „įrašytas“ į partizanus, nes vyresnysis brolis Dzūkas netgi su švelnia šypsena, kalba apie tai, jog kasant bunkerį naujokui fizinis darbas sunkokai sekęsis. „Rainys <...> darbą paįvairina visokiom frazėm, moksliškais išsireiškimais, kurių per keletą savo studijavimo metų nemažai prisirinko.“ Dar linksmesnį šurmulį sukėlė tai, kad brolis sakytinį slapyvardį Tylius pasirinko iš žodyno. Vienas po kito pasipylė daugiau ar mažiau juoką sukeliantys bendražygių pasiūlyti slapyvardžiai. 1949 m. gegužės 16 d. įraše Dzūko dienoraštyje paskutinį kartą užsimenama apie Rainį. Čia jau emocijoms vietos nepalikta, tiesiog dalykiškai konstatuojama: „Šis mūsų sąskrydis, palyginus su 1947 m. įvykusiu sąskrydžiu, bus labai negausus. Tada posėdžiavo virš trisdešimt dalinių vadų, gi dabar – žymiai mažiau. Dzūkų rinktinę atstovaus Litas, Tigras ir Balandis, Kazimieraičio rinktinę – Šarūnas, Kregždė ir, jei atvyks, Girinis, Šarūno rinktinę – Diemedis ir Sakalas. Iš mūsų tarpo bus Vanagas, Vieversys, Rainys ir aš. Taigi, iš viso vos 12 žmonių. Rimvydas neatvyko...“ Tiesa, liko nepaminėtas dar vienas partizano Dzūko tekstas, susijęs su dienoraščiu. Tai 1949 m. balandžio 24 d. parašytas tarsi savotiškas Dzūko testamentas, kuriame asmuo, radęs dienoraštį, įpareigojamas jo neskaityti, o savininko žūties atveju perduoti „mielam broliui K o s t u i“. Mašinraščiu parašytame dienoraščio originale, saugomame Lietuvos ypatingajame archyve, šis tekstas išspausdintas prieš dienoraštį. Dėl prastos popieriaus kokybės galime pamatyti persišviečiantį, kitoje lapo pusėje išspausdintą tekstą – dienoraščio pradžią. Belieka atkreipti dėmesį, jog šis Dzūko savitas testamentas yra parašytas tuo laiku, kai brolis Kostas pradėjo partizano kelią. Straipsnyje minimi Liongino Baliukevičiaus-Dzūko artimieji ir bendražygiai: tėvai Konstantas Baliukevičius ir Joana Baliukevičienė (Petraškevičiūtė), dėdė Alfonsas Petraškevičius, brolis Konstantas (Kostas) Baliukevičius-Rainys, Tylius; bendražygiai: Vaclovas Voveris-Žaibas, Adomas Kamandulis-Nykštaitis, Ričardas Golšteinas-Lordas, Petras Plytnikas-Vytenis, Petras Šerpenskas-Bauras, Julius Karpis-Vieversys, Benediktas Labėnas-Kariūnas, Antanas Ivanauskas-Šturmas, Vincas Ivanauskas-Gegutis, Jonas Ivanauskas-Rugys, Pranas Ivanauskas-Bevardis, Mykolas Babrauskas-Audrūnas, Sergijus Staniškis-Litas, Stasys Raklevičius-Tigras, Mislinčius, Vincas Ambrazevičius-Balandis, Feliksas Daugirdas-Šarūnas, Petras Savickas-Kregždė, Bernardas Navickas-Girinis, Juozas Gegužis-Diemedis, Jurgis Jurelionis-Sakalas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. (Pabaiga) Literatūra Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis. In: https://epartizanai.archyvai.lt/dokumentai/3/p20/doc3925?sqid=f14d0f718e3a3581e0660342a34db93400371c8d [žiūrėta 2025-07-25]. „Partizano Dzūko dienoraštis“. Parengė Algis Kašėta. In: „Laisvės kovų archyvas“, Nr. 6. Kaunas: LPKTS, 1993. „Partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis“. Parengė Algis Kašėta. Vilnius: LGGRTC, 2019. Pauliukaitienė Rita. 2025. „Tyrinėjant Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštį“. In: „Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščio pėdsakais“. Sudarytoja Rita Pauliukaitienė. Punskas: „Aušros“ leidykla, 2025. Raškevičiūtė Jurgita Žana. 2016. „Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis – partizano sąmonės formavimosi dokumentas. In: „Prace Bałtystyczne“, Nr. 6. Red.: Marta Grzybowska, Monika Michaliszyn, Joanna Tabor. ISSN 2081-6839.   Rimkus Henrikas. 1999. „Dainavos apygardos partizanų sąrašas“. Rankraštis. Sheshi Antanas. 2018. „Į mano vidų įsismelkė lengvas nerimas“. In: https://literaturairmenas.lt/literatura/antanas-sheshi-i-mano-vidu-isismelke-lengvas-nerimas [žiūrėta 2025-01-07]. Terleckas Antanas. 2020. In: Ėmužis Marius, Terleckas Antanas. „Ko tyli istorikai? – E22 – Partizano L. Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis“, VU Naujosios istorijos fakulteto tinklalaidė,   https://www.youtube.com/watch?v=6E38DBVOGK8 [žiūrėta 2025-01-01]. Tūtlytė Rita. 2024. In: „Rita Tūtlytė: „Kūrinyje ieškau metafizinių dalykų“. Parengė Gediminas Mikelaitis ir Marius Šidlauskas. „Šiaurės Atėnai“, 2024-12-20, Nr. 24 (1448).

Autorius: Aušros

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama