LIETUVOS ŽINIASKLAIDA

Jau seniai Lietuvos žiniasklaidos pagrindinis herojus yra partijos „Nemuno aušra“ vadovas Remigijus Žemaitaitis. Tai jis nepaprastai tiesiai sukritikavo Prezidento Gitano Nausėdos paskelbtą milžinišką gynybos biudžetą, tai – demokratiją kaip blogiausią valdymo formą, tai – Prezidento siūlymą „nacionalizuoti“ indėlininkų pinigus... Ir nors jau net koalicijos partneriai sako, kad jo kalbos dažnai neatitinka tikrovės, politikas į tai nekreipia dėmesio ir teigia, kad savo retorikos nekeis – gimė toks, koks gimė.

Iš politinių naujienų šįkart – nuo 2020 iki 2024 m. Seimo rinkimų šalį valdžiusios koalicijos didžiausios frakcijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko rinkimai. Priminsime, kad po nesėkmingų 2024 m. Seimo rinkimų iš pareigų atsistatydino tuometis partijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Pagal TS-LKD įstatus jis kandidatuoti dar vienai kadencijai negalėjo.

Pirmiausia savo kandidatūras, vertas, jų nuomone, tapti konservatorių vadu, siūlė partijos skyriai. Čia daugiausiai – 69 skyrių – kandidate į TS-LKD pirmininkus siūlyta ekspremjerė Ingrida Šimonytė. Artimiausias konkurentas su 65 skyrių parama – Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Iš viso partijos skyriai paminėjo 20 pavardžių.

Tikėtina, kad I. Šimonytė ir būtų išrinkta partijos vadove. Tačiau per šv. Kalėdas ji feisbuke pareiškė nedalyvausianti rinkimuose, nes nori, kad pirmininko rinkimuose „nugalėtų tinkamesnė vizija, o ne tiesiog autoritetas ar gebėjimas mobilizuoti „prieš“. Pasak buvusios premjerės, dabartinis metas yra geras momentas diskutuoti, koks yra partijos tolesnio veikimo kartu tikslas.

Galų gale varžytis dėl TS-LKD partijos pirmininko pareigų liko penki politikai. Tačiau politologai prognozavo, kad rimčiausi kandidatai – jau minėtas L. Kasčiūnas ir dabartinė Seimo pirmininko pavaduotoja, taip pat po G. Landsbergio pasitraukimo iš partijos vadovo pareigų laikinai konservatoriams vadovavusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kurios kandidatūrą buvo pasiūlę 29 skyriai.

Politologai sakė, kad nors abu kandidatai iš vienos partijos, tačiau kai kuriomis savo pažiūromis skiriasi. Kalbėta, kad laimėjus L. Kasčiūnui galėtų pasikeisti ir partijos ideologinė kryptis. Akcentuota, jog politikas atstovauja vadinamajam krikdemiškajam sparnui. Tačiau kandidatui buvo reiškiami priekaištai, kad praeityje priklausė Lietuvos nacionaldemokratų partijai, buvo šios politinės jėgos lyderio Mindaugo Gervaldo-Murzos pavaduotojas, pasisakė prieš Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą (ES). L. Kasčiūnas visa tai vadino „jaunatviško entuziazmo“ klaida.

Kaip rašė portalas tv3.lt, agituodamas už R. Morkūnaitę-Mikulėnienę apie tai užsiminė ir partijos senbuvis Andrius Kubilius. „Buvęs vienas kandidatas(-ė) pasižymi Pastovumu, Padorumu, Patikimumu. Tai Radvilė. Kitas kandidatas – jaunystėje buvo radikalas ir euroskeptikas, dabar – keičiasi į geresnę pusę. Tai Laurynas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė buvęs partijos pirmininkas.

Vienoje portalo lrytas.lt laidoje L. Kasčiūnui buvo priminta jo praeitis: laidos vedėja pasiteiravo, kodėl kai kuriuose jo asmeniniuose duomenyse vis dar yra nacistų naudojamų simbolių. „Ką jūs turite galvoje?“ – susidomėjo L. Kasčiūnas. Žurnalistė paminėjo politiko telefono numerį. Paskutiniai skaičiai jo telefono numeryje yra 88, o „88“ neonaciai naudoja kaip savo simbolį, nes aštuntoji angliškos abėcėlės raidė yra H, tad šių skaičių kombinacija šifruojasi kaip HH arba „Šlovė Hitleriui“. L. Kasčiūnas teigė, jog tai yra atsitiktinis dalykas. „Nemanau, kad tai yra atsitiktinis dalykas“, – abejojo laidos vedėja. Ši istorija persikėlė ir į socialinius tinklus. Ten vieni sakė, kad žurnalistė be reikalo „kabinėjasi“, tačiau nemažai buvo tokių, kurių nuomone, kvailų klausimų, tuo labiau politikui, nebūna.

Kaip rašė portalas lrytas.lt, remdamasis naujienų agentūra ELTA, didelę partijos elito dalį suvienijo R. Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūra. Ją remią pareiškė minėtas eurokomisaras A. Kubilius ir I. Šimonytė. „Kartu kalbama, kad L. Kasčiūną konservatorių lyderio poste norėtų matyti ne tik paprasti partiečiai“, – pažymėjo portalas.

Pasak lrytas.lt, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad konkurentą remia radikalesnių pažiūrų žmonės, tačiau kiti įžvelgė gerokai didesnį L. Kasčiūno potencialą teigdami, jog jis yra vienas iš nuosaikių Lietuvos politikų, savo energija ir charizma prilygstantis R. Žemaitaičiui, taigi, geba įtikinti neutralius rinkėjus. O tai gal net užkirstų kelią tolesniam R. Žemaitaičio populiarėjimui.

Tiesa, pasirodo, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės praeitis irgi ne be nuodėmės. Prieš keliolika metų, kai buvo Europos Parlamento narė, ji skeptiškai pasisakė dėl didesnių teisių LGBT nariams: „Aš pasisakau už tradicinį šeimos modelį. Manau, kad tos pačios lyties sąjungos ar santuokos yra ėjimas prieš gamtą.“

Straipsnyje „Konservatoriams sprendžiant dėl savo ateities – politologo M. Jastramskio žvilgsnis: liberalai nori L. Kasčiūno?“ portale lrytas.lt rašyta: „L. Kasčiūnas pasisako prieš tos pačios lyties partnerystę ir griežčiau žiūri į imigraciją, ypač iš Baltarusijos. nereikėtų nustebti, jeigu L. Kasčiūnui tapus konservatorių lyderiu, liberalų rinkėjų gretos šiek tiek pagausėtų. Kita vertus, svarbios yra ir asmeninės lyderio savybės. Pagal įvairias apklausas, pasitikėjimas L. Kasčiūnu lenkia kitus Tėvynės sąjungos politikus. Žinoma, tai nereikš balsų antplūdžio. Naujas konservatorių lyderis nepakeis to, kad dauguma rinkėjų šios partijos – ir apskritai partijų – Lietuvoje nemėgsta. Tačiau tam, kad kompensuotų jaunų liberalų praradimus – užteks. Konservatorių lyderiu tapęs L. Kasčiūnas gali išeiti į naudą visai dešinei.“

Paaiškėjo, jog partijos vadovo rinkimus ryškia persvara ir laimėjo L. Kasčiūnas – jis gavo 78 proc. partijos narių ir rėmėjų (pirmininką rinkti galėjo ir iš anksto užsiregistravę nepartiniai partijos gerbėjai) balsų ir labai smarkiai aplenkė antroje vietoje likusią R. Morkūnaitę-Mikulėnienę.

„Būsime šalia žmonių, o ne virš. Per daug metų yra daug etikečių priklijuota, bet mes galėjome būti energingesni ir nuoširdesni bendraujant su žmonėmis, kalbantis apie jų rūpesčius“, – po rinkimų žurnalistams kalbėjo naujasis partijos vadovas. Jis žadėjo susigrąžinti Kauną: be pergalių Kaune negali būti pergalių Lietuvoje. „Kauno mero postas bus labai svarbus uždavinys. Tačiau kalbame apie visą Lietuvą, Vilniaus mero postą ir partijos atstovavimo didinimą visose Lietuvos vietose“, – sakė L. Kasčiūnas. O siekiant stiprinti bendradarbiavimą Seimo opozicijoje, jis pirmiausia susitiks su Liberalų sąjūdžio lydere Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Lietuviai ne pirmi metai pakilus kainoms Lietuvoje apsidairę ir paskaičiavę rinkdavosi kaimynines šalis, kur tos prekės kainuoja mažiau. Pagrindinė tokių „komercinių“ išvykų kryptis buvo Lenkija. Tiesa, šiaurinių Lietuvos rajonų gyventojai tam tikru laiku traukdavo į Latviją, ypač pigesnio alkoholio, tačiau pastaraisiais metais ten specialiai važiuoti nėra prasmės.

Lenkija iki šiol išsilaikydavo kaip pagrindinė lietuvių pirkėjų kryptis. Tačiau panašu, kad kaimyninės šalies parduotuvių magiška trauka tarp lietuvių ima mažėti. „Iš Lenkijos grįžo nusivylę: „Ten irgi brangsta sviestas, kiaušiniai, daržovės“. Taip pavadintame straipsnyje portale tv3.lt rašyta: „Vis daugiau lietuvių pastebi, kad ir Lenkijoje prekės brangsta. Socialiniame tinkle gyventojai diskutavo apie apsipirkimą Lenkijoje, klausinėjo vieni kitų, ar ten dar verta važiuoti apsipirkti?

„Seniau dažnai vykdavau apsipirkti į Lenkiją. Tačiau dabar nuvykau ir supratau, kad ten nėra taip pigu. Ten kainos irgi kyla. Todėl reikia labai žiūrėti ir lyginti kainas“, – rašė komentatorė.

Kita moteris tikino, kad Lenkijoje apsimoka apsipirkti tik tiems, kurie gyvena pasienyje. „Jeigu gyvenate toliau nei Marijampolė, tikrai neapsimoka taip toli važiuoti vien dėl parduotuvių. Neapsimoka Lenkijoje apsipirkti.“

„Kainos ten tikrai auga. Nuvažiavau po metų pertraukos ir nustebau, kad pabrango sviestas, kiaušiniai, daržovės. Nors mėsos ar pieno produktų, išskyrus sviestą, ten galima rasti pigesnių. Reikia prieš vykstant parduotuvių kainų leidinius peržiūrėti. Tada kažkiek pavyks sutaupyti“, – pritarė kita iš Lenkijos grįžusi moteris.

Tačiau viena komentatorė atkreipė dėmesį, jog Lenkijoje apsimoka atostogauti, nes ten pigesni viešbučiai ir maistas kavinėse, restoranuose. Ir patarė: tuo pačiu ir apsipirkti galima, tokiu atveju išeis ir sutaupyti.

Tiesa, buvo užkietėjusių Lenkijos parduotuvių gerbėjų, kritikuojančių prekijus Lietuvoje: „Iš principo nenoriu apsipirkti Lietuvoje. Čia prekybininkai tik ir sugeba kelti kainas, jiems pirkėjai nerūpi. Patys pigiausi produktai yra nekokybiški. Tuo metu Lenkijoje visai kitokia situacija, dar niekada neteko nusivilti maisto prekių kokybe ir šviežumu.“

Tuo tarpu dėl per brangių degalų Lenkijoje po akcizo jiems pakėlimo Lietuvoje iš tautiečių nusiskundimų girdėti neteko. O važiuoti iki Lenkijos artimiausios degalinės, atrodo, pasiryžę visi, kas gyvena iki Kauno. Apie Marijampolę, Alytų ar Lazdijus nė kalbėti neverta. „Akcizų padidėjimas smogė degalinėms: gerokai krito degalų pardavimai, daugėja vykstančių lietuvių į Lenkiją“, – rašė portalas lrytas.lt. „Pardavimai pakito, ypač pasienyje įsikūrusiose degalinėse – pagal naujausius duomenis matome, kad jose apyvarta krito iki penkių kartų. Tai nestebina, nes apie grėsmes Lietuvos ekonomikai dėl akcizų kėlimo viešojoje erdvėje kalbėta jau praėjusių metų viduryje“, – portalas perteikė degalinių tinklo „Viada“ generalinio direktoriaus Lino Vytauto Karlavičiaus žodžius. Šis kritimas, anot pašnekovo, gali būti aiškinamas ne tik padidėjusiomis kainomis, tačiau ir pablogėjusia atmosfera, kurią skatina augantis gyventojų nerimas dėl padidėjusių išlaidų bei kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių. „Be abejo, gyventojai mato, kad brangsta ne tik degalai, bet ir kitos prekės, todėl nenuostabu, kad ieškoma įvairiausių būdų sutaupyti“, – teigė pašnekovas.

Tiesa, degalinių tinklus vienijančios Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė sakė, kad per pirmąsias tris šių metų savaites pasienio degalinėse pardavimai sumažėjo 50 proc.

Kad tarptautinius pervežimus vykdančios Lietuvos transporto kompanijos pigesnių degalų irgi ieško kaimyninėse šalyse, rašė portalas alfa.lt. „Šiuo metu daugelis degalus pilasi Lenkijoje arba kitose šalyse. Įmonės, kurios aptarnauja Skandinavijos regioną, Lietuvą jau irgi aplenkia, nes kainos susilygino su skandinaviškomis. Matematiškai labiau verta pilti kurą netgi Švedijoje“, – sakė Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas.

Skaičiuojama, kad pilną baką degalų Lietuvoje šiuo metu įsipylęs vilkiko vairuotojas išleidžia maždaug 100 eurų daugiau nei degalus pildamasis kaimyninėje Lenkijoje.

Jau minėtos K. Čeredničenkaitės nuomone, siekiant spręsti šią problemą būtina ieškoti kompromisų su kaimyninėmis šalimis ir tartis dėl bendrų sprendimų, kurie padėtų sumažinti konkurenciją tarp valstybių ir apsaugotų šalies ekonomiką. Lietuva esą galėtų inicijuoti diskusijas su kitomis ES šalimis dėl vienodo iškastinio kuro apmokestinimo visoje ES. „Bent jau būtų naudinga pasiekti susitarimą su Lenkija, kad abi šalys galėtų vykdyti tolygią transporto dekarbonizaciją, nesiremdamos skirtingais mokestiniais principais“, – siūlė LIEPA vadovė.

Autorius: Gintautas Viltrakas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama