MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Lietuvių išeivija (diaspora) • 2025.06.16 13:11

Šimonas Holovnia: tautų įvairovė stiprina Lenkiją

Stowarzyszenie Litwinów w Polsce
Stowarzyszenie Litwinów w Polsce

Turinį įkėlė

Šimonas Holovnia: tautų įvairovė stiprina Lenkiją
Your browser does not support the audio element.

Vasario 4 d. Lenkijos Seime paminėtas Tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatymo 20-metis. Ta proga Lenkijos Seimo maršalka Šimonas Holovnia atidarė parodą apie tautines mažumas (Parlamento rūmuose ji pasiliks dar dvi savaites, vėliau keliaus po visą Lenkiją) bei globojo konferenciją „20 metų Tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatymui – istorija, gyvavimas ir ateitis“, kurią organizavo jo patarėjas tautinių ir etninių mažumų klausimais Rišardas Gallia.

Valdžios atstovai apie mažumas

Konferenciją atidarė Seimo maršalka Š. Holovnia. Jis informavo susirinkusius, kad šiuo metu Lenkijos Seime nėra nei vieno tautinių mažumų atstovo. Tai neįtikėtina, nes ankstesnėse kadencijose būdavo pora arba bent vienas Seimo narys, atstovaujantis kuriai nors tautinei mažumai. Dėl šios priežasties Š. Holovnia įsteigė pareigybę – savo patarėją tautinių mažumų klausimais, kuriuo tapo vokiečių mažumos atstovas R. Gallia. Seimo maršalka taip pat informavo, kad Lenkijos Seime planuojama skirti tautinėms mažumoms patalpas, kur galėtų įsikurti biuras. Juo galėtų naudotis Bendrosios vyriausybės ir tautinių bei etninių mažumų komisijos (BVTEMK) tautinių mažumų atstovai, čia būtų užtikrintas ir etatas, taigi BVTEMK pagaliau turėtų profesionalų aptarnavimą. Anot Š. Holovnios, po 20 metų pats laikas atnaujinti ir Tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatymą.

Seimo maršalka priminė Abiejų Tautų Respublikoje gyvenusių paskirų tautų tarpusavio sugyvenimo tradiciją, kurios pavyzdžiu galbūt kūrėsi šiuolaikinė Europa. Pabrėžė, kad jokiu būdu tautinių mažumų nederėtų painioti su naujai atvykstančiais kitataučiais. Mat tautinės mažumos čia gyvena tradiciškai, yra lojalios savo valstybei, puikiai moka šalies kalbą ir pažįsta kultūrą bei prisideda savo veikla prie valstybės kūrimo.

Pats maršalka pasisakė esąs kilęs iš Palenkės, todėl pažįstąs tautines mažumas. Šis regionas – tai „vieta, kuri moko tautinės įvairovės“.

Vidaus reikalų ir administracijos ministras Tomašas Siemoniakas (Tomasz Siemoniak) priminė, kad didžiulis įdirbis Tautinių ir etninių mažumų įstatymo atsiradimui buvo tokios ypatingos asmenybės kaip Jacekas Kuronis (Jacek Kuroń). Ne vienas pamename, kad prieš priimant įstatymą Seime vyko karštos diskusijos. Dėl tautinių mažumų gyvenimo teisinio sureguliavimo čia buvę labai įvairių, net kraštutinių, nuomonių. „Turėjome pereiti labai daug posūkių, – kalbėjo ministras, – tačiau šiandien galime pasakyti, kad tautinės mažumos įneša labai daug į šalies gyvenimą. Už tai joms esame labai dėkingi.“

Pats ministras deklaravo, kad asmeniškai prisidės prie tautinių mažumų gyvenimo sąlygų gerinimo. Jis turįs patirtį, nes vienu metu buvo BVTEMK pirmininkas. Anot ministro, dabar būtinas dialogas bei įstatymo atnaujinimas. Pasaulis keičiasi, reikia prie jo prisiderinti. Tačiau paragino neįtraukti tautinių mažumų į prezidento rinkimų kampaniją. Įstatymo atnaujinimu reikėtų užsiimti po prezidento rinkimų. O šiais jubiliejiniais metais yra proga atkreipti visuomenės dėmesį į tautines mažumas.

Seimo Tautinių mažumų komisijos pirmininkė Vanda Novicka pastebėjo, kad tautinių mažumų yra vis mažiau. Atnaujintas įstatymas turėtų prisidėti prie to, kad tautinių mažumų atstovai pajustų, jog jais rūpinamasi, kad jie jaustųsi esą namuose ir kad jų indėlis į šalies gyvenimą būtų toks, kaip iki šiol. Komisijos pirmininkė taip pat kalbėjo apie poreikį praplėsti tautinių ir etninių mažumų sąrašą. Šiuo metu yra 9 tautinės (vokiečių, ukrainiečių, baltarusių, lietuvių, rusų, čekų, slovakų, armėnų ir žydų), 4 etninės (totorių, lemkų, romų ir karaimų) mažumos bei viena regioninė kalba (kašubų).

Mažumos apie save ir politiką jų atžvilgiu

Po svečių pasisakymų vyko viešos diskusijos, kurios pagal temas buvo padalintos į tris dalis. Jose dalyvavo Lenkijos mokslininkai ir tautinių mažumų atstovai. Taip pat į konferenciją pakviesti buvę Seimo nariai, atstovaujantys mažumoms, kuriems buvo tekę dalyvauti įstatymo rengimo darbuose. Pirmoji diskusijų dalis pavadinta „Tautinių ir etninių mažumų bei ­regioninės kalbos įstatymas – istorija bei Seimo Tautinių ir etninių mažumų komisijos svarba“, antroji „Tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatymo funkcionavimas“, trečioji – „Tautinių ir etninių mažumų bei ­regioninės kalbos įstatymo nepavykusios pataisos ir pasiūlymai ateičiai“.

Diskusijų metu galima buvo susidaryti įspūdį, kad valdžios atstovai kalba visai apie kitą realybę nei tautinės mažumos. Beje, dabartinis įstatymas nevisiškai tenkina jų poreikius, o kai kurie klausimai pasilieka tik pageidavimų lygmeny ir netampa gyvenimo dalimi. Tam tikri šiandien keliami klausimai buvo aktualūs ir prieš 20 metų, t. y. prieš priimant įstatymą.

Štai keletas problemų, kurias konferencijoje kėlė tautinių mažumų atstovai:

Radijo ir televizijos laidos transliuojamos tik regioninėse radijo ir televizijos programose. Taigi didžiosios dalies Lenkijos klausytojų/žiūrovų jos nepasiekia, tautinės mažumos verda savo sultyse – pačios rengia laidas, pačios klauso ir žiūri. Tos laidos neatlieka tautinės daugumos edukavimo apie mažumas funkcijos.

Tautinės mažumos turi labai ribotą galimybę puoselėti savo kultūrą – tik tiek, kiek ir kokiam renginiui būna skirta iš Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos pagal paruoštus projektus. Būtų tikslingiau, jeigu tautinių mažumų kultūra būtų finansuojama skiriant subsidijas kultūrinei veiklai. Būtina padidinti kultūrinei veiklai skiriamų lėšų sumą bent dvigubai. Siekiamybė – kad tautinės mažumos turėtų panašų prieinamumą prie savo kultūros kaip patys lenkai. (Vokiečių mažumos atstovas Rafal Bartek)

Stebint Hainuvkos licėjaus problemą, iškyla būtinybė, kad mažumos turėtų savo tautinių mažumų mokyklas. Šiuo metu tai teisiškai neapibrėžta, todėl kartais kyla visai netikėtų problemų.

Vadovėliai. Hab. dr. Eva Michna atkreipė dėmesį, kad vadovėlių tautinių mažumų vaikams kūrimas permestas ant pačių mažumų pečių. Valstybė privalėtų ne tik finansiškai remti šį procesą, bet ir dalykiškai. Juk labai svarbu, kad tie vadovėliai būtų aukšto lygio. Paradoksas yra tai, kad valstybė teisiškai užtikrina tam tikrų kalbų mokymą, bet neužtikrina mokytojų paruošimo ir didžiąja dalimi mokymo priemonių (tarp jų ir vadovėlių).

Slovakų atstovas Liudomir Molitoris siūlė, kad tautinių mažumų reikalai būtų perkelti į Kultūros ministeriją. Anot jo, „nenorime būti ministerijoje, kur į mus žiūrima kaip į priešus“.

R. Barteko (vokiečių tautinės mažumos atstovo) nuomone, valstybė sukūrė tautinių mažumų apsaugos sistemą, o dabar stebi, kaip tautinės mažumos ją įgyvendina.

BVTEMK pirmininkas Gžegožas Kuprianovičius (ukrainiečių tautinės mažumos atstovas) pasisakė, kad yra rimtas poreikis keisti Tautinių mažumų įstatymą. Pasak jo, tautinių mažumų finansavimas privalo būti stabilus ir joms palankus, turėtų būti suvienodinta teisė visose savivaldybėse, kur gyvena tautinės mažumos (o ne priklausyti nuo to, ar tautinė mažuma sudaro daugumą, ar mažumą), turėtų būti reformuojama BVTEMK (kaip įmanoma dirbti, kai tautinės mažumos atstovai neturi jokios darbo bazės – patalpų, etatinio darbuotojo), pritarė nuomonei, kad įstatymas privalėtų numatyti, jog mažumos turėtų savo tautinių mažumų mokyklas, ir tai būtų teisiškai reglamentuota.

Trečiojoje diskusijų dalyje prof. Tomašas Vicherkievičius iškėlė klausimą: „Ar dabartinis Tautinių mažumų įstatymas pakankamai saugo tautines mažumas ir sudaro joms plėtros galimybę?“ Taip pat informavo, kad jau keletą mėnesių Lenkijoje veikia Kalbų įvairovės institutas. Pabrėžė, kad kalbos ir kultūros išlikimui svarbus yra jų prestižas visuomenėje. Anot karaimų atstovės prof. Mariannos Abkovič, svarbu edukuoti daugumą apie tautines mažumas ir tuo laimėti jų pripažinimą, palankumą.

Lenkijos lietuviams šioje konferencijoje atstovavo: BVTEMK atstovai Aldona Jurkūnaitė ir Algirdas Vaicekauskas, Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos atstovai Jonas Vydra, Rita Vainaitė ir straipsnio autorė, Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos mokytoja Irena Vaicekauskienė, savivaldybininkai Vytautas Liškauskas ir Antanas Baudys.

 

 

Autorius: Irena Gasperavičiūtė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-06-29

„Kūrybiniai etiudai“ Punske

„Kūrybiniai etiudai“ Punske
2025-06-29

Petro ir Povilo atlaidų procesija

Petro ir Povilo atlaidų procesija
2025-06-28

Mokslo metų pabaiga Seinų „Žiburio“ mokykloje

Mokslo metų pabaiga Seinų „Žiburio“ mokykloje
2025-06-28

Konfliktas Punsko parapijoje. Elko vyskupas lankėsi Punske

Konfliktas Punsko parapijoje. Elko vyskupas lankėsi Punske
2025-06-27

pabaiga

pabaiga
Dalintis straipsniu
Šimonas Holovnia: tautų įvairovė stiprina Lenkiją