MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Lietuvių išeivija (diaspora) • 2026.05.16 15:03

Lietuvos vėliavos diena

Aušros
Aušros

Turinį įkėlė

Lietuvos vėliavos diena
Your browser does not support the audio element.
Lietuvos vėliavos diena. Pirmąją 2026-ųjų metų dieną tradiciškai buvo švenčiama Lietuvos vėliavos diena ir iškilmingai paminėta jos iškėlimo Gedimino pilies bokšte 107-osios metinės. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę jau nebe pirmą kartą dalyvauti šioje šventėje. Nors tai yra žiemos metas, šalta, bet tikrai verta tokiuose patriotiniuose renginiuose dalyvauti gyvai. Lietuvos vėliavos dienos šventinė ceremonija prasidėjo 14 val. ir vyko Katedros aikštėje, prie Gedimino paminklo, Gedimino kalno papėdėje. Prieš tai 13.30 val. Vilniaus arkikatedroje buvo iškilmingos pamaldos už Lietuvą ir taiką pasaulyje, kurias atnašavo arkivyskupas Gintaras Grušas. Ceremonijos pradžioje apie šios dienos svarbą kalbėjo LR Seimo pirmininkas Juozas Olekas, Vilniaus miesto savivaldybės meras Valdas Benkunskas, krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas. Iškilmėms vadovavo žurnalistas Juozas Šalkauskas. Vėliavos pakėlimo šventėje dalyvavo jaunimo ir visuomeninių organizacijų atstovai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, institucijų vadovai, vilniečiai ir miesto svečiai. Lietuvos vėliavos dienos šventinės ceremonijos metu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai iškilmingai nuleido 2025 metais plevėsavusią trispalvę ir iškėlė naują. Šventės metu skambėjo Lietuvos himnas bei patriotinės Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choro „Aidas“ atliekamos dainos. Tai gerai žinomas ansamblis, kurio didžiausias nuopelnas – lietuvių chorinės muzikos puoselėjimas ir populiarinimas Lietuvoje ir už valstybės ribų. Tradiciškai nuleistoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį ir stiprios bendruomenės kūrimu. Šį kartą „Vėliava mokyklai“ konkursas vyko pagal atnaujintą tvarką – už mokyklų pateiktas kūrybines užduotis galėjo balsuoti visi šalies gyventojai. Balsavimas vyko naujienų portale „Delfi“ ir sulaukė net 7 228 balsų. Tai rodo, kad visuomenei iš tiesų svarbu, kuriai mokyklai bus patikėta saugoti Lietuvos trispalvę. Iniciatyva perduoti Gedimino pilies bokšto Lietuvos trispalves saugoti mokykloms kilo 2005 metais. Šį konkursą organizuoja Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Taip siekiama pagerbti ir paskatinti mokyklas, aktyviai ugdančias vaikų ir jaunimo pilietiškumą, visuomeninį aktyvumą, skatinančias domėjimąsi Lietuvos istorija, kultūra ir kariuomene. Iki 2005 metų vėliava buvo perduodama saugoti Lietuvos nacionalinio muziejaus fondams. 2025 metais Gedimino pilies bokšte plevėsavusi Lietuvos valstybės vėliava patikėta Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijai. Labai įspūdingas šis šventės momentas – iškilmingas vėliavos perdavimas jos nusipelniusiems. Su jauduliu visi stebi kiekvieną Garbės sargybos kuopos karių judesį – kai jie su didele pagarba atnešę vėliavą gražiai sulanksto ir tik tada perduoda į krašto apsaugos ministro rankas. Tik vėliau vėliava keliauja į 2025 metais nusipelniusiųjų rankas. Pirmą kartą Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą 1919 m. sausio 1 d. iškėlė dešimties Lietuvos savanorių būrys: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus. Tarpukariu gimusi vėliava sovietinės okupacijos metais tapo svarbiu neginkluoto pasipriešinimo reiškiniu – ji buvo saugoma, o atmintinų dienų proga iškeliama plevėsuoti. Pokariu, esant sudėtingoms sąlygoms, tiek ankštuose bunkeriuose, tiek plačiose miestelių aikštėse slapta buvo kabinamos trispalvės. Po penkias dešimtis metų trukusių okupacijų, prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bokšte Lietuvos vėliava iškelta 1988 m. spalio 7 d. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sausio 1-oji tapo valstybine švente – Lietuvos vėliavos diena (1991 m. birželio 26 d. buvo įtvirtinta priimtame įstatyme „Dėl Lietuvos valstybės vėliavos“), tą dieną kasmet rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija. Pagal tradiciją senoji vėliava kasmet perduodama saugoti vienai iš Lietuvos mokyklų, pasižymėjusių ugdant pilietiškumą, puoselėjant istorinę atmintį. Lietuvos valstybės vėliava privalėtų būti iškeliama keliolika kartų per metus – valstybinių švenčių ir kitų atmintinų dienų proga. Valstybės vėliavos iškėlimo ir naudojimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1649 „Dėl Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo“. Lietuvos valstybės vėliava iškeliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų pastatų, taip pat gyvenamųjų namų šiomis dienomis: - vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; - kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; - liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Pagal teisės aktuose nustatytą tvarką Lietuvos valstybės vėliava prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų iškeliama šiomis atmintinomis dienomis:- sausio 1-ąją – Lietuvos vėliavos dieną; - sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną; - vasario 24-ąją – Estijos nepriklausomybės dieną; - kovo 29-ąją – Lietuvos įstojimo į NATO dieną; - gegužės 1-ąją – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dieną; - gegužės 9-ąją – Europos dieną; - birželio 14-ąją – Gedulo ir vilties dieną (su gedulo ženklu); - birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu); - liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną; - rugpjūčio 23-iąją – Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną; - rugpjūčio 31-ąją – Laisvės dieną; - rugsėjo 23-iąją – Lietuvos žydų genocido atminimo dieną (su gedulo ženklu); - spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną; - lapkričio 18-ąją – Latvijos nepriklausomybės dieną; - lapkričio 23-iąją – Lietuvos kariuomenės dieną. Vėliava iškeliama 7 valandą ir nuleidžiama 22 valandą. Vėliava turi būti tvarkinga, nenublukusi ir atitikti Lietuvos valstybės vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą. Smagu buvo kartu švęsti Vilniuje Lietuvos vėliavos dieną ir dalyvauti šventinėje ceremonijoje, kurią puikiai suorganizavo Krašto apsaugos ministerija, Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Onutė Virbylienė, punskas.pl O. Virbylienės nuotr.

Autorius: Aušros

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-05-16

Verbų sekmadienis Punske 2026

Verbų sekmadienis Punske 2026
2026-05-16

Punsko licėjaus mokinė Lena Leončikaitė – Lenkijos čempionė

Punsko licėjaus mokinė Lena Leončikaitė – Lenkijos čempionė
2026-05-16

„Melpomenės drugelio“ apdovanojimai 2026

„Melpomenės drugelio“ apdovanojimai 2026
2026-05-16

Abiejų tautų pasienio respublika (4 dalis)

Abiejų tautų pasienio respublika (4 dalis)
2026-05-16

Abiejų tautų pasienio respublika (3 dalis)

Abiejų tautų pasienio respublika (3 dalis)
Dalintis straipsniu
Lietuvos vėliavos diena