Ką galvoja dantukų fėja, žiūrėdama į vaikų dantukus?

Ką galvoja dantukų fėja, žiūrėdama į vaikų dantukus?. Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė, punskas.pl Vienoje pasakoje rašoma, kad gražius ir sveikus iškritusius vaikų pieninius dantukus pasiima dantukų fėjos, o nešvarių ir skylėtų neima niekas... Nežinia, ką pasakytų ta fėja apžiūrinėdama vaikų dantukus, tačiau tikriausiai verta pasitikrinti, ką mes, tėvai, apie tai žinome. Kaip reikėtų prižiūrėti vaikų dantis, kad jie būtų švarūs, gražūs ir gerai augtų? Apie tai ir įvairias prekybininkų pinkles kalbamės su Punsko odontologe Dalia Vaina. Kalbina Agnė Karčiauskaitė-Jankauskienė. – Vaikų dantų priežiūra – neišsemiama tema. Vis sužinai ką nors naujo. Apskritai, norisi kalbėti apie jau išaugusių dantų priežiūrą, tačiau  vaikų dantų priežiūra greičiausiai prasideda kur kas anksčiau, negu išdygsta pirmieji dantys. Tai labai įdomi tema. Mažų vaikų burnos sveikata reikia pradėti rūpintis jau tada, kai mama sužino, kad laukiasi. Iš tikrųjų čia yra visų pradžių pradžia. Moteris turėtų užtikrinti, kad gemalas gautų visas reikalingas maistines medžiagas dantų užuomazgoms susidaryti. Kai kūdikis gimsta, jis jau turi visų dantų užuomazgas. Labai svarbu, kad jos irgi būtų prisotintos visko, ko joms reikia, kad dantys būtų sveiki. Tik vėliau atsiranda tas sąmoningas, apčiuopiamas etapas, kai vaikas auga ir jam išdygsta pirmieji dantys. Iš tikrųjų priežiūrą galima pradėti ir anksčiau, kol dar nėra dantų. Dabar rinkoje labai daug visokių priemonių, kuriomis galime tai atlikti. Paprasčiausias būdas – paprasta sudrėkinta merlytė, kuria tiesiog masažuojame dantenas, kad vaikas priprastų, kad kažkas kažką daro ir kad jis ateityje nebijotų dantų priežiūros. Yra tokie dantenų voleliai naujagimiams, kuriais galime jas masažuoti. Kitas dabar populiarus dalykas yra silikoniniai pirštukai su spygliukais. Tai irgi yra skirta dantenų masažui, o ne dantų valymui, kaip kartais tėvai klaidingai galvoja. Pirmą dantų šepetėlį turime įsigyti, kai atsiranda pirmas dantukas. Jį valyti iš pradžių galime ir be pastos, tiesiog su vandeniu nuvalome apnašas ir pratiname vaiką, kad kažkas lenda į jo burną. – Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, perkant pirmuosius dantų šepetėlius vaikui? Jų tiek daug visokių yra prekyboje. Yra tokie vieno danties šepetėliai, jie labai tinkami mažiems vaikams. Tarkim, pusės – vienerių metų vaikučiams galima nupirkti vieno danties šepetėlius. Arba įprastinį, tik reikėtų atkreipti dėmesį, kad šereliai būtų gana tankūs. Tokiu šepetėliu galima lengviau ir efektyviau nuvalyti apnašas. Ir tikrai nereikia stengtis tas dvi minutes vieną dantį valyti, turėkime proto. Vieną dantį valome tiek, kad būtume tikri, kad išvalėme tiksliai ir gerai. – Pakalbėkime dabar apie dantų pastą vaikams. Jų pasirinkimas yra didžiulis. Dar ir fluoro klausimas. Tai ką rinktis? Šiaip fluoras yra tokia medžiaga, kuri sustiprina dantų emalį, kuris, tarkime, dėl rūgščių poveikio buvo mineralizuotas, susilpnėjęs. Fluoras susijungia su emaliu ir padaro tokį stipresnį, atsparesnį junginį. Fluoras, kaip medžiaga burnos ligų profilaktikai, yra labai gerai. Dėl to aš rekomenduoju ir mažiausiems vaikams valyti dantis su pasta, turinčia fluoro. Tik, žinoma, reikia atkreipti dėmesį į kiekį. Tokiam mažam vaikui pakanka vos vos suvilgyti šerelius tokia pasta. –  Kodėl apskritai tokios skirtingos nuomonės dėl fluoro vaikų dantų pastose? Kas su juo yra negerai? Didžiausia baimė yra dėl fluoro kiekio, kad vaikas jos neprisivalgytų, nemokėdamas išspjauti pastos. Pats fluoras yra laikomas nuodais. Internete kažkada buvo toks judėjimas prieš fluorą (kaip ir prieš skiepus). Fluoras yra toksinė medžiaga, bet kad jis taptų nuodais, reikia didelės dozės. Jei mes fluorą vartojame atitinkamomis dozėmis, tai jis veikia kaip vaistas. Perdozavus – gali būti nuodingas. Jeigu vaikas suvalgys 7 tūbeles pastos su fluoru, tai blogai, bet jeigu jis kas vakarą nuris grūdelį pastos, tikrai nieko neatsitiks. – O kur dar maiste yra fluoro? Fluoro iš tikrųjų yra daug kur. Pavyzdžiui, daug jo yra arbatoje. Juodojoje ir žaliojoje. O arbatą geriame visi ir kai kas net nemažai. Todėl mes to fluoro visi esame prisigėrę. Jo yra ir žuvyje, mėsoje, kiaušiniuose, javuose, daržovėse, riešutuose. Taip pat ir vandenyje. Tačiau nedideli kiekiai. Todėl fluoro dantų pastose nereikėtų bijoti. – Kaip ilgai tėvai turi valyti vaikams dantis, o kada jie jau patys gali tai daryti? Aš galiu pasakyti, kad savo dukrai, kuriai dabar jau beveik aštuoneri metai, vis dar pati valau dantis. Literatūroje rašoma, kad vaikas gali valytis dantis savarankiškai, kai jau sugeba rašytinėmis raidėmis parašyti tekstą. Tada jo manualiniai sugebėjimai yra tiek išlavinti, kad jis sugebės efektyviai ir pakankamai gražiai išvalyti apnašas. Na, mes visi žinome, kaip vaikas valo dantis pats – greitai, greitai ir tik iš priekio, o iš galo dantų neišvalo. Iš tikrųjų už tai, kas yra vaiko burnoje, atsakingi – tėvai. Ypatingai pirmaisiais gyvenimo metais. Mes esame atsakingi už tai, kaip išvalome vaikų dantis. – O kada tėvai turi pirmą kartą atvesti vaiką pas odontologą? Literatūroje rašoma, kad pirmas vizitas turėtų būti maždaug tada, kai atsiranda pirmas dantis vaiko burnos ertmėje. Man atrodo, tas vizitas yra labiau tėvams – dėl informacijos, kad žinotų, kaip prižiūrėti, į ką kreipti dėmesį, kaip parinkti priemones. Tai yra labiau informacinis susitikimas. O vaiko pirmas vizitas, toks sąmoningas, turėtų būti apie kokius 3–4 metus, kada vaikas jau suvokia, kur jis ateina. Dar norisi, kad tas pirmas apsilankymas pas gydytoją būtų ir malonus, kad tai nebūtų kažkokia su skausmu susijusi patirtis. Odontologo kabinete nei garsai, nei procedūros nėra maloniausios. Todėl norisi, kad tas pirmas vizitas būtų draugiškas, kad vaikas susipažintų su įranga, pasėdėtų kėdėje. – Ar nuo pieninių dantų priežiūros priklauso ir nuolatinių dantų kokybė? Kažkiek priklauso. Yra tokių atvejų, kada, tarkime, yra stiprus pieninio danties uždegimas, kuris apjungia ir aplinkinius audinius, ir kaulą, tada jis gali turėti įtakos nuolatinio danties užuomazgos kokybei (gali būti pažeista užuomazga). Po to nuolatinis dantis išdygsta su pažeistu emaliu, su kažkokiomis geltonomis dėmėmis arba net ir tokiais įdubimais. Todėl jeigu yra uždegimai, juos būtina gydyti. – O nuo ko labiausiai priklauso dantų kokybė? Genetikos, mamos mitybos? Taip, genetika, mamos mityba, tačiau stipriausias faktorius yra mūsų pačių mityba. O paskui, kaip mes juos prižiūrime. Deja, negalime suversti savo tėvams visos kaltės dėl dantų.

Autorius: Aušros

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama