Herkus KUNČIUS. SKRYDIS SU NUOTYKIAIS Radijo pjesė (2)

Herkus KUNČIUS. SKRYDIS SU NUOTYKIAIS Radijo pjesė (2)...KELEIVIS. Visa, kas mus supa, yra turtas. Tik reikia jį laiku pasiimti. Juk turto kaupimas – tai dorybė. Kas turto neturi, neturi nei valios, nei galios, nei vaizduotės. Ar pritartumėt minčiai, kad elgetas reikėtų statyti prie gėdos stulpo, plakti, luošinti, deginti žymes ant kaktų? Tada nekiltų abejonių, kas ko vertas. Pasaulis taptų aiškesnis. Sumanūs turčiai asocijuotųsi su šventaisiais, o skurdžiai – su nusidėjėliais. Pasvarstykim, kaip derėtų su jais elgtis. Visų pirma, reikėtų visus atsakingai sužymėti. Skurdžiai turėtų nešioti baltą trikampio antsiuvą, nevykėliai geltoną, praradusieji turtus mėlyną, žiopliai žalią, prasilošusieji oranžinį, liurbiai violetinį. Žinoma, dėl spalvų ir antsiuvo formos galima ginčytis. Taip veikia demokratija. KELEIVĖ. Aš jūsų kliedesių nesuprantu. KELEIVIS. Žinau, ką kalbu. Įvedus tvarką, skurdžiai mažiau skųstųsi, kad jiems nesiseka. O mes žinotume, ko reikia šalintis, kad gatvėje sutiktas „trikampis“ neužknistų savo įsikalbėtomis bėdomis. KELEIVĖ. Malonėkit praleisti, man reikia į tualetą. V SCENA Pilotų kabina. Skrydžio palydovė orlaivio įgulai skundžiasi dėl patiriamų neteisybių. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Mineralinis. Kava. Kapitonui arbata. Sumuštiniai. ORLAIVIO KAPITONAS. Patrauk nuo manęs tą jovalą! ANTRASIS PILOTAS. Kapitonas šiandien suirzęs. Apimtas nerimo. Gal ištiks net panikos priepuolis. Apie save nenori girdėti tiesos. Grasino, kad mane išmes iš lėktuvo. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Aš irgi turiu bėdų, bet esu priversta šypsotis keleiviams. Vakar mamai norėjau nuvežti moliūgų. Tačiau jie buvo smėlėti, kai kurie apipuvę. Susinervinau. Išgėriau viskio stiklinę. Sėdau į automobilį. Perėjoj partrenkiau pėsčiąjį. Pripūčiau promilių. Turbūt prarasiu teises, atims mano auto... Tėvas niekada manęs nemylėjo. Mama visada buvo perdėtai reikli. Iki šiol gyvenu tobulos sesers šešėlyje. Kasdien patiriu patyčias. Norėdama atsipalaiduoti, lošiu kazino. Turiu didžiulių skolų. Nesugebu išmokėti kredito. Į antstolio aprašytus namus sugrįžtu kaip į kalėjimą. Mano sąskaita tuščia. Nepamenu, kada jodinėjau žirgyne, keliavau po pasaulį, ilsėjausi po palme ar pakrantėj rinkau kriaukleles. Valgau vien kruopas. Neturiu už ką nupirkt pieno. Vaikai alkani, apiplyšę, jiems gėda lankyti mokyklą. Bijau, kad iš manęs visus atims. Vyras seniausiai paliko, gyvena svetur. Ieškojau pagalbos bažnyčioj. Kunigams mano bėdos nė motais. ANTRASIS PILOTAS. Kas dėl to visko kaltas? SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Yra vienas žmogus. Kai pamatau jį ekrane, skubu gerti raminamuosius. Jis kasdien šaiposi iš mūsų. Sugriovė mano gyvenimą. Tai jis atsakingas už netvarką. Tai jo pikta valia viską, kas mums šventa, išniekino, sutrypė, sunaikino. ANTRASIS PILOTAS. Tu teisi, taip gyventi nebegalima. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Vaikystėje kasdien buvau mušama. Dabar viskas brangsta. Turtuoliai kraunasi turtus, o varguoliai skursta. ORLAIVIO KAPITONAS. Grįžkit į keleivių saloną. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. O jeigu ne? Ir ką jūs man padarysit? Už grašius, kuriuos čia gaunu, neverta stengtis. ANTRASIS PILOTAS. Gardus sumuštinis. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Nėra teisingumo. Tik mokesčiai, baudos. Skurdas veja mane uždarbiauti į gatvę. Šįryt važiavau autobusu. Norėjau apšilti, pasibūti tarp žmonių. Iš kur galėjau žinoti, kaip elgtis? Seniai toje smarvėje važiavau. Nesuprantu, kodėl aprėkė, atseit neturiu teisės čia būti. Kodėl, panaudoję smurtą, mane išlaipino? Kodėl kontrolieriai sulaikė? Lyg nusikaltėlę tardė? Kodėl visam pasauliui turėjau atskleisti savo tapatybę? Kodėl išrašė protu nesuvokiamą baudą? Ir kaip man ją sumokėti, jei grynųjų niekada neturiu? Namie išjungta elektra, tualetas lauke, vandenį semiu kibirais iš senkančio šulinio. Mano vaikai šąla. Kodėl jie turi kentėti? ANTRASIS PILOTAS. Nepasižymėjai bilieto? SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Niekada jo neturėjau. Ir neketinu įsigyti. O ką, jei žmogus gyvena be bilieto, tai galima jį žeminti, kaltinti, bausti? Visus paduosiu į teismą. ORLAIVIO KAPITONAS. Grįžk pas keleivius. SKRYDŽIO PALYDOVĖ (užtrenkdama pilotų kabinos duris). Niekas nenori manęs išklausyti, nenori suprasti. VI SCENA Lėktuvo salonas. Keleivis, siekdamas prakalbinti Keleivę, kad užmegztų su ja pašnekesį, vis labiau karščiuojasi. KELEIVIS. Būkit tokia maloni, atneškit dar vieną stiklinę. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Lėktuve uždrausta vartoti alkoholį. KELEIVIS. Čia vaistai. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Taisyklės visiems vienodos. Atleiskit, man reikia dirbti. KELEIVIS. Dirbkite... (Keleivei). O koks jūsų požiūris į darbą? Ar dirbdama esate laiminga? Bet gal tampat laiminga tik tada, kai baigiate triūsti? KELEIVĖ. Dirbu namuose. Nuotoliniu būdu. KELEIVIS. Tai komunalinė vergovė! Net nepastebėjote, kaip jus įkalino tarp keturių sienų, atskyrė nuo žmonių, suvaržė judėjimo laisvę. Ar pamenate, kada paskutinį kartą akis į akį kalbėjotės su žmonėmis? Tylite. Jums baugu šalia manęs sėdėti, jaučiatės nejaukiai, nes jums svetimas artumas. Jei dabar jus paliesčiau, paleistumėt gerklę, šauktumėtės pagalbos, o vėliau paduotumėt mane į teismą dėl priekabiavimo. Pabandom... KELEIVĖ. Nedrįskit! KELEIVIS. Jūs nebesugebat žiūrėti į akis, tik į ekraną. Į jį nukreipti visų prigesę jausmai, dirbtinės šypsenos, apsimestiniai rūpesčiai. Galiu lažintis, kad verkiat irgi nuotoliniu būdu. Saugiai. Kad tik neišgirstumėte gyvai pareikštos paguodos. Jūs bijote. Tai apmaudu. KELEIVĖ. Nebijau. KELEIVIS. Vieni bijo mamos, kiti aukščio, treti bijo būti pasmerkti, nesuprasti ar nužudyti. Tai žmogiška baimė. Jos nereikia gėdytis. Lengvabūdžiai teigia, kad nieko nebijo, nedrįsta prisipažinti, jei vieną dieną dings elektra, jie šiame pasaulyje taps bejėgiai. Juk nemoka įkurti ugnies, išlieti žvakės, susirasti maisto. Nesugebėtumėt savimi pasirūpinti, nes nieko nemokat. Slepiatės netikrame pasaulyje, pati esat irgi netikra. Niekas, tuščia vieta, jūs neverta nešioti nei rombo, nei trikampio antsiuvo. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Madam, ar jums viskas gerai? KELEIVĖ. Šiek tiek trūksta oro. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Atnešiu vandens. KELEIVIS. Taip, skausminga pripažinti, kad nieko nesugebi, o tavo įsivaizduojamas garbingas darbas vieną dieną pasirodys beprasmis. Tačiau tai ne tragedija. Šiandien daug į jus panašių. Vieni bando slopinti beprasmybės jausmą, įsivaikindami papūgėlių porelę, kiti pamokslauja žuvelėms akvariume ar kaitinasi po antidepresinėm lempom. Šiuo atžvilgiu nesate išskirtinė. Nesigailėkite savęs. VII SCENA Pilotų kabina. Orlaivio kapitonas, susitelkęs į skrydį, nenori nieko girdėti apie salone vis labiau įsikarščiuojantį Keleivį. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Turime neadekvatų misterį. Paprašė stiklinės. Nedaviau. Geria iš butelio. ORLAIVIO KAPITONAS. Siautėja? SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Kol kas ne. Tiesiog plepa. Įžeidinėja kaimynę. ORLAIVIO KAPITONAS. Tai nepavojinga. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Kaip man elgtis? ORLAIVIO KAPITONAS. Stebėkite jį. ANTRASIS PILOTAS. Didelės bėdos kyla iš nekaltų žodžių. Žodžiai suteikia postūmį veiksmui. Jie – realaus pavojaus pranašai. Neapsimeskim, kad negirdim. Kai žodžiai virs kūnu, bus per vėlu. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Tai ką daryti? Aš viena jo neįveiksiu. ORLAIVIO KAPITONAS. Nusiramink. Nematau čia grėsmės. Ar maža ką prikalbame vieni kitiems? Jei kiekvieną keleivį bandysim užčiaupti... ANTRASIS PILOTAS. Kapitone, jūs įgulos vadas, nedelsiant užkimškit tam rėksniui burną. Aš jus pakeisiu. VIII SCENA Lėktuvo salonas. Orlaivio kapitonas įsivelia į diskusiją su Keleiviu. Su kai kuriomis Keleivio mintimis Orlaivio kapitonas yra priverstas sutikti. ORLAIVIO KAPITONAS. Atiduokit butelį. KELEIVIS. Tai mano nuosavybė, o ją gina Konstitucija. Nuosavybės iš nieko negalima savavališkai atimti. Supratai? Laisvas, gali eiti. ORLAIVIO KAPITONAS. Po skrydžio butelį grąžinsim. KELEIVIS. Pažadais esam sotūs: žemė valstiečiams, fabrikai darbininkams, taika tautoms, tik valdžia sovietams. ORLAIVIO KAPITONAS. Pažeidžiate skrydžio taisykles. KELEIVIS. Nori pasakyti, kad tavo taisyklės yra aukščiau už Konstituciją ar Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją? Skraidau aibę metų. Žinau, ką sakau. Jūs prisigalvojate kvailiausių draudimų. Ir nuolatos juos keičiat. Iš pradžių atėmėt cigarus ir pypkes, palikot cigaretes. Nebeleidžiat keleiviams apžiūrėti pilotų kabinos. Uždraudėt įsinešti benzininius žiebtuvėlius, nors dujinius leidot. Vėliau sumanėt rūkalius ištremti į paskutines eiles. Po to salone iš viso uždraudėte rūkyti, nors duodavot nemokamai gerti. O dabar man aiškini, kad nebeturiu teisės atsikimšt savo butelio. Ką dar sugalvosi? ORLAIVIO KAPITONAS. Aš jus įspėju. KELEIVIS. Nekišk nagų prie mano ugninių lašų! SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Kapitone, tegul geria. Greičiau užmigs. KELEIVĖ. Tai nepakenčiama. KELEIVIS. Kas tau nepatinka? Sėdėk ir tylėk. ORLAIVIO KAPITONAS. Sutinku. Jūsų žodžiuose daug tiesos. Man pačiam daug kas nepatinka. KELEIVIS. Čia jau kita kalba. ORLAIVIO KAPITONAS. Nepatikėsit, esu ties nervinio išsekimo riba, priverstas ne tik vadovauti, bet ir mokytis naujų žodžių, lankyti kursus, seminarus, kelti kvalifikaciją, laikyti egzaminus, domėtis naujovėmis, rengti metodikas, rašyti ataskaitas, vykdyti potvarkius, tikrintis sveikatą. Krūviai nežmoniški. Nebelieka laiko atsikvėpti. Šeima manęs nebemato. Dėl vadovų tarybos posėdžio praleidau dukters vestuves. Ilgai neištempsiu. Aš juk ne antžmogis. KELEIVIS. Maktelk, kapitone. Atsipalaiduok. Nebūk susireikšminęs. ORLAIVIO KAPITONAS. Negaliu piktnaudžiauti – pilotuoju lėktuvą. KELEIVIS. Nesivaržyk. Oro uoste gyvybės vandens prisipirkau apsčiai. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Jei kapitonas leistų, aš irgi mielai nuraminčiau pakrikusius nervus. ORLAIVIO KAPITONAS. Jie dabar sumanė pakeisti skaitliukus. Įvedė kitą apskaitos metodiką. Kažkoks žolės apsirūkęs liurbis nusprendė, kad nuo šiol viską skaičiuosime sieksniais. O kas yra sieksnis? Tai trys uolekčiai – atstumas nuo alkūnės iki pirštų galų. Kurių pirštų, leiskite paklausti? Kieno alkūnės? Nesunku apskaičiuoti, kokia atsiranda paklaida, jei uolektis yra maždaug 60–65,5 centimetro. Tai kaip saugiai nutupdysiu lėktuvą, jei kaskart man pakiša vis kitokią sieksnio apskaičiavimo metodiką? KELEIVIS. Einu parūkyt į tualetą. ORLAIVIO KAPITONAS. Rūkyk čia. KELEIVĖ. Aš prieštarauju. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Man dūmai netrukdo. KELEIVIS. Daugumos nuomonę būtina gerbti. ORLAIVIO KAPITONAS. Šiandien, matyt, neturėdami kuo daugiau užsiimti, vėl siūlo sugrįžti prie lietuviškų birkanų. Sako, bus patogiau. Parašė projektą. Pateikė paraišką. Birkanas lygus 5 akmenims arba 73 kilogramams. Registruotas bagažas turės sverti ne daugiau kaip ketvirtadalį birkano. O rankinis bagažas neturės būti didesnis nei trys ketvirtadaliai pūro, nes pūras prilygsta vienam šeštadaliui statinės arba dvylikai gorčių. Be to, oro uoste jau kuris laikas sklinda gandai, kad už antsvorį netrukus teks atsiskaityti grynaisiais – visi mokės lietuviškais ilgaisiais, t. y. kapomis. KELEIVIS. Kur užgesinti cigaretę? ORLAIVIO KAPITONAS. Mesk ant grindų. (Skrydžio palydovei). Suorganizuok mums užkandos. IX SCENA Pilotų kabina. Antrasis pilotas su Skrydžio palydove dalijasi įspūdžiais apie telefone ką tik perskaitytą straipsnį žmonijos ateities tema. ANTRASIS PILOTAS. Kas naujo? SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Klausiate apie tarptautinę padėtį? ANTRASIS PILOTAS. Nemanyk, kad neužuodžiu. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Keleivis nurimo. Kalbasi su kapitonu, o jis mane pasiuntė užkandos. ANTRASIS PILOTAS. Užkandos... SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Neliūdit? Ką veikiat? Ką žiūrit? Ką skaitot? ANTRASIS PILOTAS. Panaršiau telefone ir aptikau labai įdomų straipsnį. Mūsų vietinis mokslininkas rašo, jei dirbtiniam intelektui įsodintume vištos geną ir šį reikalą prijungtume prie +D spausdintuvo, tokia dedeklė padėtų begalę išmaniųjų kiaušinių. Valgydami tokius kiaušinius, taptume visažiniais. Tokiu būdu būtų patenkintas ne tik amžinas žinių alkis, bet ir išspręsta maisto stygiaus problema. Tiesa, visažiniai po kurio laiko virstų ovum sapiens, tačiau iš jų išsiristų aukščiausio intelekto viščiukai. Jiems reikėtų jau kito maisto. Tada, dirbtiniam intelektui įskiepijus grūdų bei sėklų genus, +D spausdintuvas visažiniams viščiukams parūpintų jiems tinkamo lesalo, o protingi naminiai paukščiai netrukus virstų visažiniais grūdais ar sėklomis, kurioms gyvybiškai reikėtų mineralų. Naujausiomis žiniomis apdovanotų mineralų irgi prigamintų +D spausdintuvas. Tad visažinė sėkla po kurio laiko virstų visažiniu mineralu. Šioje virsmų grandinėje visažiniai mineralai netrukus virstų visažinėmis bakterijomis, kurios būtų geros ir blogos. O žmonijai sugrįžus į savo pirminį pavidalą – mokslininkas teigia, kad tai atsitiks greičiau, negu tikimės, – prasidėtų bekraujė kova tarp gėrio ir blogio. Ką apie tai galvoji? SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Labai neramu. ANTRASIS PILOTAS. Atsisėdai man ant kelių. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Aš galiu, esu skrydžio palydovė. ANTRASIS PILOTAS. Nulipk. SKRYDŽIO PALYDOVĖ. Neįjungei autopiloto. ANTRASIS PILOTAS. Pamiršau. Ačiū, kad priminei.

Autorius: Kultūros barai

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama