Fredrik LÖJDQUIST. NUO HELSINKIO IKI PLATAUS MASTO INVAZIJOS (3)

Fredrik LÖJDQUIST. NUO HELSINKIO IKI PLATAUS MASTO INVAZIJOS (3)...ESBO kontekste vienas Rusijos argumentas sulaukė išskirtinio dėmesio – tai saugumo nedalomumas. Šis tarptautinių santykių principas teigia, kad jokia valstybė negali stiprinti savo saugumo kitų sąskaita. Šį argumentą Rusijos atstovai pateikia kaskart, kai tik išgirsta kaltinimus dėl pagrindinių ESBO principų pažeidimo. Šis principas naudojamas įtakos sferoms įteisinti kartu su įsitikinimu, kad „Rusija iš dalies teisi“. Maskva norėtų turėti veto teisę, pavyzdžiui, dėl to, ar kaimyninė šalis gali tapti ES, NATO nare, esą tai keltų grėsmę Rusijos saugumui. Teigiama, kad tarp įvairių ESBO principų reikia rasti „pusiausvyrą“. Tai leidžia daryti išvadą, kad Rusijos laikyseną galima pagrįsti saugumo nedalomumu ir tautų apsisprendimo teise (Krymo referendumas): „Jūs teisūs dėl vienų principų, o mes – dėl kitų, taigi turime juos subalansuoti.“ Ši argumentacija sulaukė palaikymo įvairiose ESBO pirmininkaujančiose valstybėse, kai kuriose Europos sostinėse. Tačiau saugumo nedalomumo principas gali ir turėtų būti interpretuojamas kaip visapusiško saugumo sampratos patvirtinimas. Tai pabrėžtų visų ESBO principų ir įsipareigojimų svarbą. Kremlių erzina ne tik visapusiško saugumo samprata, bet ir pagrindinis Paryžiaus chartijoje įtvirtintas principas – tai kiekvienos šalies teisė savarankiškai pasirinkti savo saugumo partnerius. Tai vienodai taikoma visoms ESBO valstybėms narėms, todėl negali būti jokių įtakos sferų. Ir Europos saugumo tvarkos gynėjai (kurie ją laiko būtinu saugumo pagrindu), ir kritikai (kurie atmeta kaip idealistinę, todėl pavojingą) linkę normatyvinę tvarką iš esmės atsieti nuo gynybos pajėgumų ir karinio atgrasymo, net vadina jų priešybe. Kitaip tariant, vyrauja bendras įsitikinimas, kad svarbiausia pripažinti realpolitik. Tačiau galima ir būtina pateikti atvirkštinį argumentą – tvarkos palaikymas priklauso nuo (karinės) jėgos, o pažeidimai turi būti atskleisti, kaltininkus patraukiant baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kas vyksta nuo 2022 m., galima klausti, kodėl visos pastangos, kurias pagrindinės ES ir NATO sostinės laikė deeskaluojančiomis ir prisidedančiomis prie įtampos mažinimo, iš tikrųjų eskalavo situaciją ir sudarė sąlygas Rusijai pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą. Kad įvyktų tikras Zeitenwende, reikės savikritiškiau išnagrinėti išankstines prielaidas, kuriomis grindžiama Vakarų politika RF atžvilgiu. ES ir NATO valstybėms tenka skinti karčius vaisius, subrandintus kolektyvinio nesugebėjimo patraukti Rusiją atsakomybėn už ESBO principų ir visapusiško saugumo koncepcijos laužymą. Prisidėjo ir ignoravimas represijų, didėjančių RF viduje, nes realistinės geopolitikos mokyklos šalininkai laiko jas išvis nereikšmingomis. Prisitaikant prie įšaldyto konflikto logikos, buvo išpurenta dirva ne tik pripažinti, bet ir įteisinti Minsko susitarimuose numatytus visiško, lygiateisio suvereniteto ir teritorinio vientisumo principų pažeidimus. Čia konfliktuoja du skirtingi politiniai imperatyvai. Viena vertus, norima išvengti tolesnio kraujo liejimo, nutraukti jėgos naudojimą, net jeigu tai reikštų susitaikymą su tuo, kad pažeidžiami ESBO principai ir įsipareigojimai arba net visiškai jų nepaisoma. Antra vertus, šie principai ir įsipareigojimai ginami kaip būtina sąlyga ilgalaikiam Europos saugumo užtikrinimui. Ukraina tapo mūsų trumparegiškumo, vaizduotės stokos ir pragmatiškų kompromisų auka. Išmoktos pamokos? Tai, kas prasidėjo 2022 m. vasario 24 d., yra nuosekli procesų, evoliucionavusių mažiausiai 15 metų, baigtis. Karas yra žiauriausia latentinės Rusijos krizės, kuri dabar tapo akivaizdi, išraiška. Tai ilgalaikė struktūrinė ir sisteminė krizė. Esame istorinio lūžio taške (Zeitenwende), kuris apibrėš ne tik tai, kokia Rusija, Ukraina ir visa Rytų Europa bus palikta ateinančioms kartoms, bet ir tai, kokia dabar yra Europa ir Vakarai. Tą nustatys ES projekto ribos. Ką matome nuo antrosios Donaldo Trumpo administracijos pradžios, atrodo, prilygsta antrajam lūžiui, keliančiam grėsmę, kad bus dar labiau pakenkta tarptautinei teisei ir ESBO nustatytai Europos saugumo tvarkai. Svarbu prisiminti, kad karas yra priemonė, o ne tikslas. Tai priemonė politiniams tikslams pasiekti. Transformacija į kitokią, „normalią“ Rusiją – tokią, kuri būtų neantagonistinė, neimperialistinė, gerbtų demokratiją ir žmogaus teises, – dabar yra toliau negu bet kada nuo komunizmo žlugimo. Transformacija reikalautų, kad Rusija susidurtų su totalitariniu lenininiu-stalinistiniu, imperialistiniu paveldu, o dabar ir su siaubingu kolonijiniu savo pačios karu. Atsižvelgiant į tai, kad Putinas nuo pat atėjimo į valdžią 2000 m. daugiausia dėmesio skyrė istorijos rašymui, tiksliau tariant, jos klastojimui, toks posūkis greičiausiai neįvyks, bent jau ne artimiausiu metu. Rusijos krizė nesibaigs paliaubomis ar karo įšaldymu. RF save laiko konfliktuojančia su Vakarais ir antagonistinius hibridinius įrankius naudoja kariniams tikslams forsuoti. Kol Rusija turės tokią vadovybę kaip dabartinė, primetančią Ukrainai šiurpius egzistencinius išbandymus, pažeisdama tarptautinę teisę, taika bus neįmanoma. Jeigu Rusija skintų pergalingus savo agresijos vaisius, tai turėtų toli siekiančių ir visiškai nepriimtinų pasekmių tarptautinei teisei, Europos saugumo tvarkai, taigi mūsų visų saugumui. Rusijos krizė nėra greitai išsprendžiama problema, prireiks daug laiko, kad su ja susidorotume, geriausiu atveju tai atves į naują Šaltąjį karą. Europos saugumo tvarkos normas, kriterijus, pagal kuriuos Rusija bus laikoma atsakinga, ir toliau nustatinės ESBO, diegdama visapusiško saugumo koncepciją, kuri yra saugios ir stabilios Europos pagrindas. Ar pavyks atkurti pagarbą ESBO principams ir įsipareigojimams, yra egzistencinis klausimas. Jeigu nepavyks, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos lauks toks pat likimas, koks ištiko Tautų Sąjungą 1939 m. Išvertė Augustė DVILINSKAITĖ © Fredrik Löjdquist © Debates on Europe © Eurozine paskelbta 2025 m. gegužės 9 d.

Autorius: Kultūros barai

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama