Kęstutis MEŠKYS. KLAIPĖDOS KRAŠTAS TARPUKARIO KINE (3)

Kęstutis MEŠKYS. KLAIPĖDOS KRAŠTAS TARPUKARIO KINE (3)...Beje, „Nidos mokyklos kronikoje“ randame įdomių faktų, bylojančių apie hitlerinės Vokietijos įdiegtą kino propagandos sistemą, kuri veikė ir jau aneksuotame Klaipėdos krašte: „Sausakimšoje pašto salėje apygardos vaizdų archyvo biuras parodė pirmąją savaitinę kino kroniką ir filmą „Der Gaouverneur“ [„Gubernatorius“, 1939].“ Kronikos autorius priduria: „Tikrai būtų gerai, kad mūsų nerijos kaimuose filmai būtų demonstruojami dažniau.“26 Fašistinėje Vokietijoje apygardų vaizdų archyvai (Gaubildstellen), įsteigti visoje provincijoje, buvo aktyvūs nacistinės ideologijos skleidėjai. Į jų funkcijas įėjo politinių renginių ir mitingų organizavimas NSDAP susirinkimuose, įmonių, mokyklų vakaronėse, visuomenės susibūrimuose, kurie baigdavosi propagandinių ir mokymo filmų demonstravimu. Prieštaringai vertinamas ir pats Kronikos kūrėjas Fuchsas. Atvirai provokišką jo veiklą puikiai charakterizuoja ir Kronikoje užfiksuoti faktai apie 1936 m. jam iškeltą bylą dėl antivalstybinės veiklos. Cituojamas laikraštis Memeler Dampfboot, aprašęs pateiktus kaltinimus ir teismo procesą: „...Mokytojas Fuchsas apskritai kaltinamas tuo, kad 1934–1936 m. per istorijos pamokas iškreiptai aiškino lietuvių kilmę ir ta linkme veikė antrąjį mokytoją Dargį. Fuchsas laikėsi nuomonės, kad senieji prūsai, kaip ir lietuviai, buvusi aisčių gentis. Storostos istorijos knygoje jis įrašęs atitinkamų pastabų. Be to, mokykloje jis mokęs uždraustų dainų, tarp jų ir dainos „Der alte Barbarossa“. Ir dar, galiausiai, per kraštotyros pamokas naudojo žemėlapį, kuriame savo ranka buvo nubraižęs Klaipėdos krašto sienas taip, tarsi jis nepriklausytų Lietuvai.“27 Klaipėdos kraštas, atplėštas nuo Lietuvos 1939 m., Vokietijos filmuose figūravo dar ne kartą. „Štai filmui „Jaunieji ereliai“ [Junge Adler, režisierius Alfredas Weidenmannas, 1944] prireikus sklandymo scenos, vėl su kameromis lėkta į Kuršių nerijos kopas, prie Pilkopos.“ Filmas atliepė nacių propagandos ministro Josepho Goebbelso „totalinio karo“ reikalavimą – rodė, kad frontui dar per jauni paaugliai „taip pat gali sėkmingai remti karo industriją“, – rašo Audrius Dambrauskas straipsnyje „Kuršių nerija kine (1923–1939)“.28 Tačiau ir po Antrojo pasaulinio karo, Vokietijai kapituliavus, jos ekranus pasiekė kelios juostos, nufilmuotos Kuršių nerijoje dar iki 1945 m. Dambrauskas nurodo: „1947-aisiais kino teatruose parodyti filmai „Kvaksas Afrikoje“ („Quax in Afrika“, rež. Helmutas Weissas) su žymiuoju komiku Heinzu Rühmannu, dar vienu Blode’s viešbučio Nidoje svečiu, bei „Janas ir sukčiai“ („Jan und die Schwindlerin“, rež. Hansas Weißbachas). Pirmajame Kuršių nerija pasitarnavo kaip abstrakčios „Afrikos“ peizažas, antrojo filmo veiksmas vyko Šiaurės jūros salose, kažkur tarp Vokietijos ir Norvegijos.“29 Beje, Klaipėdos krašto ir miesto sąsajos su Vokietijos kinu dar kartą, jau pokario metais atsispindėjo filme „Anikė iš Taravos“ (Ännchen von Tharau), sukurtame 1954 m. Tai pokariu populiaraus tėvynės ilgesio, tėviškės (Heimatfilm) žanro filmas, paplitęs vokiškai šnekančiuose Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos kraštuose. Režisierių Wolfgangą Schleifą inspiravo legenda apie Prūsijos poeto, gimusio Klaipėdoje, Simono Dacho (1605–1659) ir jaunos mergaitės Anikės iš Taravos meilės istorija, apdainuota liaudies dainose, beje, uostamiestyje 1912 m. Anikei pastatytas paminklas... Kino juosta buvo filmuojama tuometinės Vakarų Vokietijos žemėse. Be to, siužetas perkeltas į šiuolaikinius laikus, filmas, išskyrus pavadinimą, labai menkai primena gražią istorinę legendą ir tuos kraštus, kuriuose ji gimė. *** Šis Klaipėdos krašto kino raidos istorinis epizodas vaizdžiai atspindi čia vykusius sudėtingus politinius ir kultūrinius procesus. Jis ženkliai papildo ne tik Lietuvos kino raidą, bet ir įsilieja į platesnius „istorinius vandenis“. 1 K. Marius. Kino tvarkymas dar nebaigtas. Lietuvos aidas. 1932 m. lapkričio 11 d. 2 Prieiga: https://www.filmportal.de/film/die-deutsche-stadt-memel-stadtfilm-memel_36ddacd222094a06a98387ee90745462 3 Prieiga: https://www.filmportal.de/film/memel-das-deutsche-niemandsland_c762a10235e649da978c6e2c10cdad48 4 G. Nagle. „Eugenijus, Janio Doredo sūnus“. Pietų Kalifornijos Latvijos informacinis biuletenis. 2006, nr. 5, p. 15, 16. 5 Lietuvos paveikslai Anglijos ir Amerikos kinematografui. R. 1925 m. birželio 24 d. 6 filmportal.de 7 Prieiga: https://www.filmportal.de/en/movie/memelland-heimatland 8 Prieiga: https://www.bundesarchiv.de/benutzungsmedien/filme/view/BSP14172?back_url_ajax=filme%2Fview%2FBSP14172 9 Nidos mokyklos kronika. Sudarė Gitanas Nausėda ir Vilija Gerulaitienė. V., Petro ofsetas. 2016, p. 221. 10 Ten pat, p. 250. 11 Prieiga: https://www.filmportal.de/film/jungen-auf-fahrt_984ec967028845958f93437c40b4f389 12 Prieiga: https://www.filmportal.de/film/jungen-auf-fahrt_984ec967028845958f93437c40b4f389 13 Prieiga: https://de.wikipedia.org/wiki/Rivalen_der_Luft 14 Prieiga: https://www.filmportal.de/film/heimweh_0e2c38aaf857403198ccb423b8712e77 15 Audrius Dambrauskas. Kova dėl smėlio. Kuršių nerija kine (1923–1939). Kinas, 2023, nr. 2 (370), p. 55. 16 Leni Riefenstahl. Memoiren, 1902–1945, Frankfurt/M; Berlin: Ullstein. 1994, p. 273–275. 17 Boguslaw Drewniak: Der deutsche Film 1938–1945. Ein Gesamtüberblick. Düsseldorf 1987, p. 228. 18 Filmuoja mūsų Neringos elnius. Vakarai. 1937 m. liepos 15 d. 19 Filmos apie Lietuvą Europai ir Amerikai. Vakarai. 1937 m. rugsėjo 13 d. 20 LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1201, l. 455. 21 LLMA, f. 91, ap. 1, b. 19, l. 50. 22 LLMA, f. 91, ap. 1, b. 66, l. 99. 23 Prieiga: https://www.filmportal.de/film/die-reise-nach-tilsit_a89089e7bd4443088f69124ec7fa01a40 24 Prieiga: https://www.filmportal.de/film/jungens_f9e46c0d23db4ca68ef8ed12125071e8 25 Nidos mokyklos kronika, p. 265–266. 26 Ten pat, p. 263. 27 Ten pat, p. 250. 28 Audrius Dambrauskas. Kova dėl smėlio. Kuršių nerija kine (1923–1939), p. 56. 29 Ten pat, p. 57.

Autorius: Kultūros barai

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama