Vytautas RUBAVIČIUS. IMPERIALIZMAS IR DABARTINĖ GEOPOLITIKA (1)

Vytautas RUBAVIČIUS. IMPERIALIZMAS IR DABARTINĖ GEOPOLITIKA (1)...Pasaulio persidalijimo metas Jau senokai kalbama, kad didžiosios pasaulio galios – Jungtinės Valstijos ir Kinija – vis aršiau varžosi dėl pasaulio pasidalijimo ir naujos tvarkos, įvardijamos kaip daugiapolė arba dvipolė. Rusija savo agresiją prieš Ukrainą vadina kova dėl daugiapolės pasaulio tvarkos, tuo neva siekiama išmontuoti vadinamųjų kolektyvinių Vakarų, kuriems vadovauja Jungtinės Valstijos, galios monopoliją. Daugiapolio pasaulio vaizdinys patrauklus ir kai kurioms kitoms valstybėms, pirmiausia Turkijai ir Indijai. Savo ruožtu Kinija, Rusija, Turkija, o pastaruoju metu ir Indija (Bharata) laiko save civilizuotomis imperinėmis valstybėmis, kurios veikia pagal savas civilizacines vertybes, nulemiančias strateginius geopolitinius tikslus, įtvirtinančias tapatumą (Rubavičius 2021). Gyvename didžiulių geopolitinių virsmų laikais, matome demokratiniu vadinto pasaulio pokyčius, kuriuos lemia dabartinė Jungtinių Amerikos Valstijų geopolitika Ukrainos, Europos Sąjungos, Kanados, Lotynų Amerikos šalių atžvilgiu. Moskovijos ordai 2022-aisiais pradėjus plataus masto antpuolį, nepaprastai greit subyrėjo tarptautinės teisės ir saugumo architektūra, išryškėjo Jungtinių Tautų neįgalumas, paspartėjo visokeriopas, net branduolinis ginklavimasis – tai didžiulis egzistencinis antropoceninis iššūkis, kurio atremti kol kas nerandama būdų. Moskovija, grasindama branduoline kuoka ir žudydama ukrainiečius, stengiasi priversti Kyjivą pasiduoti. Demokratinis pasaulis nemaloniai nustebo, rytinį NATO flangą apėmė didžiulis nerimas, kad Moskovijai padeda Jungtinės Valstijos, atmetusios savo pačių įsipareigojimus Ukrainai, įtvirtintus ne tik vadinamuoju Budapešto memorandumu 1994 m., bet ir visai nesena dvišale besąlygiška 10 metų numatyto ekonominio ir karinio bendradarbiavimo bei karinės paramos sutartimi. Ta sutartis, beje, jau išimta iš JAV sutarčių tinklalapio. Tokią didžiojo Vakarų demokratijos garanto laikyseną patvirtino ir Jungtinių Valstijų balsavimas dėl Ukrainos ir ES parengtos rezoliucijos, smerkiančios Rusijos agresiją: JAV, kartu su Rusija, Šiaurės Korėja, Baltarusija ir dar keliomis šalimis balsavo prieš, net Kinijai ir Indijai susilaikius. Kad ir kokie susitarimai būtų priimti dėl Ukrainos, prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų jau niekaip nebepavyks ištrinti iš istorijos. Bendrininkavimas su Vladimiru Putinu, žiauriai niokojančiu Ukrainą, besigviešiančiu karine jėga „susigrąžinti“ buvusias Sovietų imperijos žemes, arogantiški Vašingtono planai prisijungti Kanadą ir Grenlandiją, sumanymas palestiniečius iškeldinti iš Gazos Ruožo į kitas arabų šalis, šitaip galutinai „išsprendžiant“ Palestinos valstybingumo klausimą, ir kiti stulbinantys naujosios administracijos žingsniai palieka mažai vilčių dėl taikos pasaulyje. Akivaizdu, didžiosios, dar visai neseniai diktatoriškomis vadintos šalys kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dalijasi įtakos zonas. JAV nuožmiai varžosi su Kinija esminiame bare – tai informacinės technologijos ir dirbtinio intelekto tobulinimas. Todėl dabartinė būklė vadinama platforminiu kapitalizmu. Amerikiečių ir kinų konkurencija dėl skaitmeninių platformų primeta pasauliui niūrią ateitį. Minėtas persidalijimas primena du istorijos požiūriu visai nesenus pasaulinius karus, kuriuos irgi paskatino arši kova dėl įtakos zonų. Pirmasis pasaulinis įvardytas imperialistiniu, tad mokslinė ir politinė literatūra svarstė imperializmo fenomeną, greit įsitvirtino ir kapitalistinio imperializmo ideologema. Antrasis pasaulinis karas buvo ne mažiau imperialistinis. Jame aktyviai dalyvavo Japonijos imperija, nusiaubusi daugybę Rytų Azijos šalių. Tačiau imperialistinį šio karo pobūdį savaip pridengė kovos su fašizmu supratimas, padėjęs nuslėpti imperialistinį Sovietų Sąjungos veikimą, nors Maskva kartu su Berlynu jau buvo pasidalijusi Europą, okupavusi Baltijos valstybes. Imperializmo esmę apsvarstysiu išsamiau, tačiau prieš tai aptarsiu imperializmu grindžiamą geopolitiką ir esmines požiūrių į imperializmą sankirtas. Sovietmečiu brendusioms kartoms imperializmas ir kova su juo atrodė savaime aiškūs dalykai – baisus amerikietiškasis ir apskritai vakarietiškasis, kolonijine politika ir kolonijų išnaudojimu grindžiamas imperializmas neleidžia išsilaisvinti kolonijoms, smaugia tų šalių revoliucinius ir kitokius pažangiais vadinamus judėjimus, o pagrindinė jėga, trukdanti tam imperializmui įsitvirtinti visame pasaulyje, yra Sovietų Sąjunga. Toks supratimas buvo grindžiamas Vladimiro Lenino knyga „Imperializmas kaip aukščiausioji kapitalizmo stadija“ (Lenin 2019), įtraukta į visų aukštųjų mokyklų programas. Vyravo ideologinis vaizdinys, esą vienintelė Sovietų Sąjunga kovoja už imperializmo pavergtų šalių laisvę, tad pasauliniai įvykiai buvo pateikiami kaip mūšiai tarp Rytų ir Vakarų. Laisvinantis iš sovietinės okupacijos, tas įvaizdis greitai subliūško ir išnyko, nes imperialistinėmis vadinamos šalys mums atrodė demokratijos ir laisvės švyturiai. Tad kartoms, brendusioms nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ir kitose iš okupacijos išsilaisvinusiose šalyse, imperializmas yra nelabai suvokiama sąvoka, juo labiau kad Vakarų šalys nesivadina imperialistinėmis, o vakarietiškasis imperializmo diskursas, kurį plėtoja kairiosios pakraipos mąstytojai, nėra populiarus. Tačiau jis labai gyvybingas vadinamųjų globaliųjų Pietų šalyse, kur tebėra veiksmingas Rusijos, „kovotojos su imperializmu“, vaizdinys, dabar siejamas ir su „mūšiais už daugiapolį pasaulį“. Išsamiau pasiaiškinti imperializmo reiškinį derėtų ne tik dėl dabartinės geopolitikos ypatumų, kuriuos lemia vis aršėjanti globaliosios Šiaurės ir globaliųjų Pietų priešprieša, bet ir dėl vis akivaizdesnių imperialistinių naujosios JAV geopolitikos viražų. Ką jau kalbėti apie Moskovijos imperializmą, apimantį visus svarbiausius dar Lenino jam priskirtus bruožus. Pats pasaulio persidalijimas yra imperialistinės geopolitikos apraiška. Putino troškimas perdalyti Europą ir paskatinti pasaulio pertvarkymą, padedant Kinijai ir kai kurioms globaliųjų Pietų valstybėms, savaip susišaukia su Trumpo siekiu prisijungti Kanadą ir Grenlandiją, spausti kai kurias Lotynų Amerikos šalis, demonstruojant Jungtinių Valstijų „pranašumus“. Tad naujajai geopolitikai būdingi esminiai imperialistinės karinės aneksinės politikos užmojai.

Autorius: Kultūros barai

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama