VARIACIJOS IŠ PRAEITIES

Andrius Kasparaitis Po įspūdingos, daugiau nei penkis dešimtmečius trukusios veiklos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dirigavimo katedros profesorius Juozas Domarkas baigė pedagoginį darbą Akademijoje. Birželio 18 d. senato posėdyje jam buvo įteiktas LMTA Garbės medalis už simfoninio dirigavimo mokyklos formavimą ir nuopelnus Lietuvos kultūrai, o gegužės 15 d. LMTA Didžiojoje salėje įvyko šiai išskirtinei veiklai skirtas vakaras „Variacijos iš praeities“. Dėstyti pradėjęs 1968-aisiais, Juozas Domarkas devyniolika metų (1972–1991) vadovavo studentų simfoniniam orkestrui, 1995 m. įsteigė Dirigavimo katedrą ir jai vadovavo du dešimtmečius. 1972 m. J. Domarko iniciatyva Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo įsteigta Mušamųjų instrumentų klasė. Per ilgus pedagoginio darbo metus išugdytas gausus būrys simfoninio ir operinio dirigavimo absolventų. Maestro Domarko auklėtiniai: Modestas Pitrėnas – Aukso medalio ir Pirmosios premijos laimėtojas Tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Katovicuose (Lenkija, 2003), Dainius Pavilionis – Tarptautinio W. Lutosławskio jaunųjų dirigentų konkurso Baltstogėje laureatas (Lenkija, 2006) ir Tarptautinio G. Fitelbergo dirigentų konkurso laureatas (2007), Modestas Barkauskas – X tarptautinio G. Fitelbergo dirigentų konkurso laureatas (2017). Kiti profesoriaus mokiniai: Virgilijus Visockis (Kauno valstybinis muzikinis teatras), Tomas Ambrozaitis (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras), Egidijus Ališauskas (Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras), Michałas Łukaszas Niżyńskis, Michałas Czubaszekas, Sofia Guz (Lenkija), Cristianas Frattima (Italija), Alaksiejus Fralou (Baltarusija), Janas Bubákas (Čekija), Aigars Meris (Latvija), Michailas Zemtcovas (Olandija), Farchadas Stade (Latvija), Mantas Jauniškis, Karolis Variakojis, Vytautas Kiminius, Giedrius Vaznys, dr. Imantas Jonas Šimkus (Panevėžio muzikinis teatras).

1. Domarkas išugdė puikia garso kokybe pasižymintį ir savitą interpretacijos braižą turintį Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, pajėgų atlikti sudėtingiausią visų stilių simfoninę muziką. Maestro parengė ir dirigavo per 100 lietuvių kompozitorių kūrinių (daugelį jų ir įrašė) premjerų. Dabar J. Domarkas yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentas.

1975 m. su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru J. Domarkas pradėjo rengti jaunųjų Lietuvos atlikėjų koncertus, kurie vėliau tapo Lietuvos jaunųjų atlikėjų festivaliu „Atžalynas“. Nuo 2010 m. maestro yra Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio Plungėje meno vadovas. „Maestro Juozas Domarkas – iškili meno asmenybė, kūrusi istoriją ne tik scenoje, bet ir LMTA auditorijoje. Jo pedagoginiai nuopelnai neįkainojami – tai kelios kartos dirigentų, augusių šalia tikro Meistro. Be to, profesoriaus rūpesčiu suskambo mūsų kompozicijos studentų kūrinių orkestrui premjeros. Nuoširdžiai ačiū Profesoriui už dešimtmečius trunkantį pasišventimą muzikai ir Akademijai“, – kalbėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė doc. dr. Judita Žukienė. Domarkas neslepia, kad tapti Lietuvos kultūrai itin nusipelniusiu dirigentu pavyko per mokslą: „Viską man davė išsilavinimas.“ Tokią mąstyseną mokytojas perdavė ir savo mokiniams. Nesenai daktaro laipsnį įgijęs jaunosios kartos dirigentas I.  J. Šimkus teigia: „Mokytojas formuoja mokinį ir perduoda jam gerąsias patirtis, kurias vėliau mokiniai tęsia. Šitaip mokytojo ir mokinio santykis formuoja klasikinės muzikos vystymąsi ir ateitį. Su maestro Domarku aš bendrauju aktyviai, būna, kad svečiuojuosi pas jį ir visuomet klausiu to, kas mane domina. Jis globoja visus savo mokinius. Lietuviai yra kuklūs, uždari, per tai mes dažnai pramiegame ir nepadėkojame savo mokytojams autoritetams, kurie dėl mūsų yra daug padarę. Šis susitikimas – puikus būdas padėkoti, nes tai darome per retai.“ Vakaro koncepcijos autorė kompozitorė prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė visapusiškai Juozo Domarko veiklai atskleisti parinko unikalių garso ir vaizdo įrašų, nuosekliai fiksavusių maestro daugiau nei pusšimčio metų veiklą. Publika rinkosi skambant Johanno Strausso valsų muzikai. Dar 2001 metais išleistoje lietuviškoje Strausso valsų kompaktinėje plokštelėje „Vienos pokylis“ daugiausia kūrinių atlieka Juozo Domarko diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. „Tąsyk turėjau visą pluoštą vokiečių ir austrų orkestrų įrašytų kompaktinių plokštelių įsigyti (gal 9 ar net 10), kad įtikinčiau maestro, jog mūsų orkestrai, diriguojami Algio Žiūraičio, Jono Aleksos, Gintaro Rinkevičiaus, Vytauto Viržonio, ir, žinoma, Juozo Domarko, kitaip interpretuoja chrestomatine pasauline klasika tapusius valsus ir todėl verta juos išleisti vienoje plokštelėje“, – prisimena nuo vaikystės J. Domarko veiklą stebėjusi ir ne vieną straipsnį apie jį parašiusi A. Žigaitytė. Suskambus Radeckio maršui, į sceną įžengė vakaro solenizantas Juozas Domarkas, lydimas savo mokinio, dabartinio Dirigavimo katedros vedėjo prof. Dainiaus Pavilionio ir vakaro vedėjos A. Žigaitytės. Publika audringais plojimais dėkojo maestro už nuveiktus darbus. Žodis buvo „suteiktas“ Jonui Aleksai (1939–2005), apie kolegą prabilusiam iš muzikologo Viktoro Gerulaičio 1997 metais sukurtos laidos vaizdo įrašo. Čia pat diskusija užsimezgė tarp Domarko ir Pavilionio, kalbėjo V. Gerulaitis ir režisierė Laima Lingytė, kurios sukurto puikaus filmo „Gyvenimo simfonijos sūkuryje. Juozas Domarkas“ fragmentai papildė maestro nueito kelio prisiminimus. Ypač įdomūs buvo 1975–1980 metais su įvairiais Maskvos orkestrais nufilmuotų Beethoveno simfonijų fragmentai – taip prabangiai filmuotos muzikos Lietuvoje dar neturime. Gal ir dėl tų filmų Juozas Domarkas laimėjo sąjunginėje spaudoje skelbto Antrininkų konkurso premiją už unikalų panašumą su... Ludwigu van Beethovenu. Net pupelių sriuba jųdviejų mėgstamiausias patiekalas... Netikėtų kadrų pluoštą papildė dar studijuojančio Modesto Pitrėno pamokos fragmentas ir šviesaus atminimo Eleonora Domarkienė, įsikūnijusi į Theresą von Brunswick: režisieriui, filmavusiam Beethoveno Ketvirtąją simfoniją, atrodė, kad ne tik Domarkas į Beethoveną panašus, bet ir jo žmona – į Theresą von Brunswick. Apie išskirtinę veiklos prasmę atliekant lietuvių kompozitorių muziką iš įrašo pasakojo šiandien sunkiai sergantis kompozitorius Osvaldas Balakauskas. Emocinę kulminaciją vakaras pasiekė iš įrašų prisiminus Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo žodį švenčiant J. Domarko veiklos 50-metį ir Atkurtos Lietuvos 100-mečiui skirto koncerto batutos, su kuria dirigavo visi iškilmių dirigentai, įteikimas Juozui Domarkui. Įrašai priminė unikalų Juozo Domarko profesinį gyvenimą, kuriame prasmingai susipynė atlikėjo ir pedagogo veikla.

Autorius: admin

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama