Fortepijono meno paslaptys su Ignu Maknicku ir Čiurlionio kvartetu

Daiva TAMOŠAITYTĖ   Gegužės 7 dieną Nacionalinėje filharmonijoje koncertavo Ignas Maknickas su Čiurlionio kvartetu. Kalifornijoje (JAV) gimęs ir Lietuvoje užaugęs pianistas šiuo metu gyvena Londone. Po studijų Lietuvoje jis baigė Londono Karališkąją muzikos akademiją, 2021 m. pelnė Karalienės apdovanojimą, laimėjo ne vieną tarptautinį konkursą, debiutavo su orkestrais ir rečitaliais prestižinėse scenose. Pirmoje koncerto dalyje Maknickas paskambino Fryderyko Chopino kūrinių: keturis valsus, op. 34 Nr. 2 a-moll, op. 64 Nr. 2 cis-moll, op. 69 Nr. 1 As-dur ir op. 69 Nr. 2 h-moll bei Polonezą-fantaziją As-dur, op. 61. Nuo pirmo prisilietimo prie instrumento išgirdome puikų minkštą tušė ir suformuotą individualų garsą. Technika pianistui leidžia lengvai sujungti medžiagą į sklandžią visumą (ypač gražiai tai buvo padaryta Poloneze). Tai, kaip pianistas muzikuoja, laisvai ir skoningai naudodamas tempo pokyčius, klausytojui suteikia galimybę mėgautis muzikos grožiu, giliais jausmais ir savitu minties dėstymu. I. Maknickas Chopiną interpretavo gana nedidelėje dinaminėje skalėje, vengdamas platesnių mostų. Valsai tapo nugludintomis miniatiūromis. Buvo išryškintas audinio polifoniškumas, žėrintys pasažai įausti į bendrą mintį. Formuojama neregima „oro pagalvė“ tarp pirštų ir klaviatūros suteikė turtingų obertonų. Tokią prieigą pavadinčiau bramsiška, manau, kad taip interpretuojami Johanneso Brahmso Intermezzi skambėtų ypač tinkamai. Antroje koncerto dalyje skambėjo du fortepijoniniai kvintetai: Juliuso Röntgeno keturių dalių Fortepijoninis kvintetas Nr. 2 a-moll, op. 11, ir Ernö Dohnányi trijų dalių Fortepijoninis kvintetas Nr. 2 es-moll, op. 26. Čia pianistas išlaikė gerą garsinį santykį su styginių kvartetu, fortepijono partijas, kurios reikalauja nemažo virtuoziškumo, atliko nepriekaištingai ir stilingai. XX a. pradžios kūriniai buvo įdomūs: ir meistriškai parašyti, ir meistriškai pagroti. Atlikėjai pateikė iki mažiausios detalės išpuoselėtą interpretaciją. Vokiečių kompozitoriaus kūrinyje – įtraukiantį vaizdingą muzikinį pasakojimą, vengrų – niūrius tonus, peraugančius į dramatiškus arba puošnius (Vienos valsas). Pastarasis kūrinys pasižymi įdomia forma, nors paskutinė dalis kiek ištęsta. Malonu pabrėžti, kad Čiurlionio kvartetas – Jonas Tankevičius (I smuikas), Darius Dikšaitis (II smuikas), Gediminas Dačinskas (altas) ir Elena Daunytė (violončelė) – yra kūrybos zenite. Bendras koncerto vaizdas paliko labai kultūringo, aukštos klasės muzikavimo įspūdį.

Autorius: admin

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama