Händelio „Mesijas“ pradėjo jubiliejinį Pažaislio muzikos festivalį
Muzikos Barai
Turinį įkėlė
Vaiva JUCEVIČIŪTĖ-BARTKEVIČIENĖ
Gegužės 31 d. Pažaislio vienuolyno kieme skambėjo vienas reikšmingiausių Vakarų muzikos kūrinių – Georgo Friedricho Händelio oratorija „Mesijas“. Jis neatsitiktinai pasirinktas 30-ojo Pažaislio muzikos festivalio atidarymui, nes šia oratorija 1995 m. buvo pradėtas pirmasis festivalis. „Mesijas“ davė pradžią ne tik ilgaamžiam festivaliui, bet ir naujai tradicijai Lietuvoje – klasikinės muzikos koncertams po atviru dangumi. Tąsyk beveik trys tūkstančiai klausytojų išgirdo įspūdingą kūrinį, atliekamą Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, Kauno valstybinio choro ir solistų, dirigavo šviesaus atminimo maestro Petras Bingelis. Festivalio meno vadovas, Nacionalinės premijos laureatas operos solistas Edgaras Montvidas, jau ketvirtą sezoną formuojantis renginio programą, teigia, kad šių metų pasirinkimas vėl grąžinti „Mesiją“ į Pažaislio erdvę – pagarbos duoklė visiems, kurie tris dešimtmečius kūrė festivalio tradiciją.
Atidarymo koncerte pasirodė Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Sergejus Krylovas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Robertas Šervenikas) ir solistai – sopranas Lina Dambrauskaitė, mecosopranas Bella Adamova (Čekija), tenoras Anthony Gregory (Jungtinė Karalystė) ir bosas Tadas Girininkas, dirigavo Italijoje gyvenantis jaunosios kartos iraniečių dirigentas Hosseinas Pishkaras.
„Mesijas“ – kūrinys, gimęs iš kūrėjo dvasinės ir profesinės krizės. Händelis, po beveik keturiasdešimties operų ir daugybės instrumentinių kompozicijų pasukęs į oratorijos žanrą, neteko publikos dėmesio. Apimtas nusivylimo, ketino palikti Angliją, tačiau rado savyje jėgų vos per 24 dienas parašyti vieną didingiausių savo kūrinių „Mesiją“. Teigiama, kad įkvėpimas buvęs toks stiprus, jog baigdamas iškilmingąją dalį choru „Aleliuja“ kompozitorius sušuko: „Man pasirodė, kad atsivėrė dangus ir aš regiu Kūrėją.“ Oratorijos premjera įvyko 1742 m. Dubline, diriguojant pačiam Händeliui. „Mesijas“ publikai padarė didelį įspūdį, tačiau Londone susidūrė su bažnyčios pasipriešinimu, o kompozitoriaus gimtojoje Vokietijoje buvo atliktas tik praėjus 30 metų po premjeros.
Šiandieninis Händelio oratorijos atlikimas bei unikali erdvė – Baroko architektūros šedevras Pažaislio vienuolynas – pritraukė daugybę žmonių, išsiilgusių tikrųjų vertybių, muzikos, kuri pakylėja virš šiandienos materializmo ir susvetimėjimo, apvalo sielas. Ir pats festivalis, ir jo vieta, ir atliekama muzika tarsi trumpam sustabdė laiką – auksu spindintis bažnyčios laikrodis, mušantis valandas bei skelbiantis artėjančią nuostabią renginio pradžios akimirką, kregždžių šurmulys, palengva išnykstantys paskutiniai saulės spinduliai kaip ir prieš kelis dešimtmečius atvėrė erdvę į kitą – vidinių išgyvenimų pasaulį, sutelkė mintis apie gyvenimo trapumą, grožį ir prasmę.
Galingasis „Aleliuja“, akimirksniu pakėlęs visus klausančiuosius ant kojų, bei ašaros, tyliai riedančios skruostais išgirdus finalinį „amen“, įrodė, kad Pažaislio festivalis tikrai užsiaugino klausytojų bendruomenę, susiburiančią iš visos Lietuvos ir užsienio dėl pačios muzikos ir neįkainojamos patirties bei stebuklo, kuris vyksta vienuolyno kieme. Tai leidžia tikėti, kad tradicija ir amžinosios vertybės turės ateitį nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
Autorius: admin
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama