MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Kultūros periodinių leidinių projektai • 2025.09.27 23:36

Naujas žurnalo „Kinas“ numeris

7 meno dienos
7 meno dienos

Turinį įkėlė

Naujas žurnalo „Kinas“ numeris
Your browser does not support the audio element.

Gyvename nerimą keliančiais laikais. Politinės katastrofos, karai, autoritarizmo ir fašizmo atgimimas, kapitalizmo, kuris atsisako rimtai traktuoti klimato atšilimą ar dirbtinio intelekto keliamus iššūkius, grimasos. Regis, tikrove tampa ne viena distopija. Iš to kylantis pasaulio pabaigos ir beviltiškumo jausmas atsispindi filmuose, kad ir „Marvel“ blokbasteryje „Thunderbolts*“, kuriame visi personažai, turintys gelbėti pasaulį, serga depresija. Tačiau kinas gali tapti prieglobsčiu nuo bauginančios ir sunkiai suvokiamos tikrovės, o kino festivalis, kaip tekste apie Kanus atkreipia dėmesį Rasa Paukštytė, – savotiška utopija, atskira planeta.

Atskira planeta yra ir Weso Andersono kinas. Apie naujausią šio išskirtinio braižo režisieriaus filmą „Finikiečių schema“ rašo Živilė Pipinytė. O kadras iš filmo papuošė žurnalo viršelį.

Kinas gali ne tik tapti pabėgimu nuo tikrovės, bet ir plėsti mūsų suvokimo ribas. Apie tai Ignė Smilingytė rašo tekste „Žvelgti ne žmogaus akimis“ ir bando užčiuopti gyvūnų reprezentacijos pokyčius kine. Pasak autorės: „Atsukus kamerą į gyvūną, pasakojant istorijas iš gyvūno perspektyvos, ieškant būdų kine keisti įsigalėjusį hierarchinį žmogaus ir gyvūno, ar plačiau – žmogaus ir gamtos, santykį, sukuriama galimybė plėsti sąmoningumą ir įgyti naują jautrumą.“

Grįžtant prie kiek „artimesnių“ lietuviško kino realijų – „Lietuvių filmotekoje“ rasite pavasarinių premjerų, kurios spėjo sukelti didesnes ar mažesnes diskusijas. Apie Saulės Bliuvaitės „Akiplėšą“ rašo Justinas Šuliokas, Nerijaus Mileriaus ir Linos Lužytės „Johatsu“ pristato Elena Jasiūnaitė, Vytauto Puidoko „Murmančias širdis“ – Neringa Kažukauskaitė, Giedrės Beinoriūtės „Sacrum ir profanum Pievėnuose“, apie kurį jau spėjo pasisakyti daugelis, – Santa Lingevičiūtė.

Didysis numerio malonumas – Živilės Pipinytės „Kino istorijos“: šįkart kritikė rašo apie aktorę Marią Casarès, sukūrusią įsimintinus vaidmenis Robert’o Bressono „Bulonės miško damose“ („Les dames du bois de Boulogne“, 1945) ir Jeano Cocteau „Orfėjuje“ („Orphée“, 1950).

Kito numerio laukite rugsėjį. Geros vasaros!

„Kinas“

Autorius: 7 meno dienos

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-03-24

Tryliktasis laiškas iš Ukrainos: poezija ir aukų vardai

Tryliktasis laiškas iš Ukrainos: poezija ir aukų vardai
2026-03-24

„Berlinalė 2026“. Berlyne, kas tu?

„Berlinalė 2026“. Berlyne, kas tu?
2026-03-24

Gintarė Masteikaitė: apie drąsą kultūroje

Gintarė Masteikaitė: apie drąsą kultūroje
2026-03-23

Žodžiais ir garsais žaidžiantis Pijus Opera

Žodžiais ir garsais žaidžiantis Pijus Opera
2026-03-05

Kauno kaukai

Kauno kaukai
Dalintis straipsniu
Naujas žurnalo „Kinas“ numeris