DĖL KULTŪROS PERIODINIŲ LEIDINIŲ FINANSAVIMO
7 meno dienos
Turinį įkėlė
Lietuvos Respublikos prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Šarūnui Biručiui
Medijų rėmimo fondo Tarybai
Medijų rėmimo fondo direktoriui Ruslanui Iržikevičiui
2025 03 17
Kultūros periodinių leidinių asociacija (KPLA), viena iš trijų Medijų rėmimo fondo (MRF) steigėjų ir dalininkių, šiuo raštu išsako gilų susirūpinimą kultūros periodinių leidinių finansavimo situacija 2025 m. ir reiškia nusivylimą MRF galimybėmis užtikrinti tinkamą ir stabilų kultūros leidinių finansavimą.
2024 m. naujai įsteigtas Fondas, pakeitęs iki tol veikusį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, atrodė, pagaliau stabilizavo kultūros leidinių situaciją: pasiūlyta finansuoti ir šios srities redakcijų veiklą (sąlyga – etatinės darbo vietos), ir projektus. Sutarta, kad kultūros leidiniai kaip ne pelno siekianti ir nevyriausybinė periodika yra svarbi valstybės kultūros politikos dalis, kurios rėmimas – būtinas. Atkreipiame dėmesį, kad kultūros leidiniams vadovauja šalies kultūros ir mokslo atstovai, dažnas jų – mokslų daktaras ar kūrėjas, žinomas dėl nuopelnų savo srityje, apdovanotas už savo srities veiklą ar kūrybą. Svarbiausi Lietuvos kultūros leidiniai, susibūrę į asociaciją, atstovauja įvairioms šalies kultūros sritims, supažindindami visuomenę su šiuolaikiniu menu, archyvais, istorija, kultūra ir jos analize bei kritika, stiprina Lietuvos piliečių tapatybę ir ugdo jų atsparumą. Kitaip tariant, kultūros leidiniai yra ne pramoginio, o šviečiamojo pobūdžio periodika, būtina piliečių ugdymo ir lavinimo priemonė, kurią rengia profesionalai.
2024 m. MRF, nors ir pusmetį vėluodamas paskelbti konkursų rezultatus, patenkino realius leidinių poreikius, o orumo suteikęs finansavimas įžiebė optimizmo ir ryžto dirbti. Redakcijose atsirado galimybė įdarbinti daugiau etatinių darbuotojų, gerinti spaudos, dizaino kokybę, planuoti didesnes leidinių apimtis ir tiražus, leidiniai po bemaž poros dešimtmečių pagaliau galėjo mokėti bent kiek konkurencingą atlygį autoriams, Fondo buvo skatinami plėstis. Tačiau 2025 m. vėl smarkiai vėluojantis lėšų skirstymo precedentas verčia naujai sunerimti.
MRF 2024 m. išreiškė ryžtą tapti pagrindine Lietuvos kultūrinės žiniasklaidos sektorių finansuojančia struktūra ir ragino nesureikšminti to, kad leidiniai, atitinkantys MRF organizuojamo konkurso reikalavimus, nuo šiol negalės kreiptis į Lietuvos kultūros tarybą (LKT). Tačiau žvelgiant į šių metų konkurse paskirstytas lėšas yra akivaizdu, kad MRF šios atsakomybės neprisiėmė. LKT finansavimas, iki šių metų sudaręs 10-25 proc. dalies leidinių finansavimo, šiemet jų jau nepasiekė. Viliantis, kad MRF, atvirai pretenduojantis į strateginio, pagrindinio medijų rėmėjo, formuojančio visą nepriklausomos žiniasklaidos lauką, statusą, šį trūkumą padengs, konkursui kultūros periodiniai leidiniai pateikė ir apimtimi didesnius projektus, atsižvelgdami į anksčiau LKT finansuotą dalį.
Tačiau net lyginant 2024 ir 2025 m. konkursų metų rezultatus, galima aiškiai matyti, kad MRF ne tik nekompensavo finansavimo dalies, anksčiau skirtos LKT, bet netgi sumažino bendrą kultūros periodiniams leidiniams skiriamą sumą. Todėl ne vienam gilią tradiciją turinčiam ir pernai aukščiausią kokybę demonstravusiam leidiniui šiemet MRF skirta suma tesudaro 75-85 proc. pernai MRF skirtos sumos. Tarsi to būtų negana, pridėjus praradimus, atsiradusius dėl LKT pasitraukimo, dalis leidinių 2025 metais iš esmės lieka su vos 2/3 (!) 2024 m. biudžeto, nors paties MRF pernai buvo raginami plėstis. Jie turės reikšmingai mažinti honorarus, darbuotojų atlygį, apimtį ar net apriboti sklaidą. Paradoksalu, bet tokią situaciją skaudžiausiai išgyvens pernai didžiausią proveržį padarę leidiniai, numatę plėsti, auginti ir atnaujinti savo leidinius. Kultūros periodinių leidinių projektų konkurse pateiktiems ir geriausiai (!) įvertintiems konkurso projektams be rimtų argumentų skirta vos pusė (ir taip jau dalinį finansavimą sudarančios) iš Fondo prašomos sumos.
Maža to, reikšminga dalis Kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programos lėšų, nepaisant akivaizdaus ir išaugusio poreikio, buvo perkelta į Regioninės žiniasklaidos ir kitas Fondo vykdomas programas. Toks sprendimas priimtas remiantis prielaida, kad skirstant lėšas leidinių veiklai (spaudai ir darbuotojų etatams) likusioms lėšoms programoje poreikio nėra. Tai netiesa. Tokia padėtis ne tik apsunkina leidinių galimybę ir toliau mokėti autoriams orius honorarus ar rūpintis tekstų sklaida. Toks sprendimas, KPLA nuomone, kompromituoja pamatinį Fondo steigimo metu visuotinai priimtą susitarimą dėl kiekvienai programai numatomos procentinės finansavimo dalies: vietoje kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programai numatytų 36 proc., jai tebuvo skirti 33,4 proc. MRF lėšų. Veiklos konkurse likusios lėšos pirmiausia turėjo būti perskirstomos kultūros žiniasklaidai finansuoti skirtos programos viduje. Į tai, kad vien Fondo vykdomas leidinių veiklos finansavimo konkursas neatliepia realių poreikių, KPLA metų eigoje bandė atkreipti dėmesį ne kartą, teikdama pasiūlymus, atkreipdama dėmesį, kad aukščiausios kvalifikacijos kultūros specialistų darbas šiame konkurse yra skaičiuojamas remiantis minimaliu mėnesiniu atlygiu (MMA), kuris paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą.
Dėl šio lėšų perskirstymo precedento 2025 m. vasario 25 d. KPLA kreipėsi į kultūros ministrą Šarūną Birutį, prašydama nepasirašyti įsakymo, kurį inicijavo MRF Taryba. Nors Kultūros ministerija pirminiu atsakymu MRF Tarybai paprašė „pateikti motyvuotus paaiškinimus, kodėl nėra galimybės numatyto finansavimo pirmiausia perskirstyti Kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programoje“, vėliau ministras nusprendė tokį lėšų perskirstymo įsakymą pasirašyti ir palaikyti MRF Tarybos sprendimą, priimtą prieštaraujant kultūros sektoriaus atstovams.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis nuolat viešai pabrėžia kultūros finansavimo augimo būtinybę, o autoriniuose straipsniuose kalba, jog „[r]eikia suvokti, kad pažadinti visuomenės pilietiškumą be turinio ir jo sklaidos yra tiesiog neįmanoma, o kokybiško turinio kūrimas nėra nemokamas. Tik nedidelė dalis kūrėjų – netgi vedami pilietiškumo ir kitų valstybei svarbių tikslų – gali leisti sau prabangą kurti be atlygio.“ Paradoksalu, bet būtent socialdemokratas ministras savo pasirašytu įsakymu kultūros žiniasklaidą dar labiau stumtelėjo būtent į tokią – darbo be deramo atlygio – situaciją, tarsi kultūros žiniasklaida būtų ne orus ir valstybės interesus atitinkantis darbas, o kokia nors papildoma pramoginė veikla, hobis, kuriuo kultūros sektoriaus darbuotojai užsiima laisvu nuo „tikro“ darbo laiku. Šiame kontekste ypač ironiškai nuskamba keliskart viešumoje jau nuskambėjęs ministro raginimas finansuoti kultūros politiką iš Lietuvos krašto apsaugai skirtų lėšų. Tiek bandymui neribotai išplėsti pačią kultūros sąvoką, tiek tokiam siūlymui kaip kultūros bendruomenė nepritariame, laikome jį žalingu kultūros ir krašto apsaugos sektorių politiniu supriešinimu, ypač nerimą keliančiu augančio pavojaus Lietuvos valstybei akivaizdoje. Nenorime ir nesutinkame, kad mūsų problemos būtų sprendžiamos Lietuvos gynybos pajėgumų sąskaita.
Šį MRF Tarybos sprendimą ir LR kultūros ministro įsakymą matome kaip Lietuvos kultūros politikos žingsnį bent keletu metų atgal – nuo proveržio atgal į ilgametę stagnaciją. Tad KPLA, reaguodama į tai, kad kultūra yra vienas svarbiausių ir šios Vyriausybės prioritetų, atkreipia dėmesį į susidariusią situaciją ir ragina ieškoti reikiamų sprendimų:
Reikalaujame užtikrinti medijų lauko stabilumą ir laikytis pamatinio, po ilgų svarstymų kompromiso būdu tarp įvairių medijų sektorių pasiekto susitarimo dėl programoms numatomos finansavimo dalies (Kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programai – 36 proc., Regioninės žiniasklaidos programai – 38 proc.; Naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos programai – 21 proc.; Žiniasklaidos tautinių mažumų kalbomis ir lietuvių išeivijos (diasporos) žiniasklaidos programai – 5 proc.), negriauti šio susitarimo kuriamais lėšų perskirstymo precedentais.
Jei MRF neužtenka finansinių pajėgumų imtis atsakomybės ir deramai finansuoti jam priskirtus sektorius, o net geriausiai įvertinti projektai yra finansuojami skiriant pusę prašomos sumos, Fondui skiriama bendra suma privalo būti didinama.
Jei MRF negali kompensuoti tos finansavimo dalies, kurią leidiniai gaudavo iš LKT, kultūros periodikai turėtų būti palikta teisė dalyvauti LKT konkursuose. Taip pat prašome išspręsti metus vilkinamą kitakalbių, Lietuvos kultūrą užsienyje skleidžiančių leidinių finansavimo klausimą, nes jie pernai buvo atriboti nuo dalyvavimo MRF konkursuose ir, pažadėjus ieškoti sprendimų, galiausiai buvo palikti be aiškaus atsakymo dėl jų ateities.
Jei valstybė nėra pajėgi užtikrinti didesnio medijų sektoriaus finansavimo, tuomet belieka aiškiau apibrėžti, kokio pobūdžio leidiniams Fondo kultūros žiniasklaidos programoje turėtų būti teikiamas prioritetas, ir neversti nevyriausybinių, ne pelno siekiančių nepriklausomos kultūrinės žiniasklaidos leidinių konkuruoti su komercinėmis visuomenės informavimo priemonėmis ir/ar leidiniais. KPLA manymu, aukščiausią turinio kokybę demonstruojantys nepriklausomi leidiniai turėtų būti išskirti kaip prioritetiniai.
Pagarbiai,
Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Mantas Tamošaitis
Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai:
Kultūros žurnalo „Kinas“ direktorius Linas Vildžiūnas
Vyriausiasis kultūros žurnalo „Metai“ redaktorius Antanas Šimkus
Vyriausiasis žurnalo „Krantai“ redaktorius Helmutas Šabasevičius
Vyriausiasis žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ redaktorius Antanas Terleckas
Vyriausiasis žurnalo „Vilnius Review“ redaktorius Saulius Vasiliauskas
Vyriausioji kultūros laikraščio „Šiaurės Atėnai“ redaktorė Eglė Frankonė
Vyriausioji kultūros žurnalo „Echo Gone Wrong“ redaktorė Vitalija Jasaitė
Vyriausioji kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ redaktorė Lina Laura Švedaitė
Vyriausioji kultūros žurnalo „Nemunas“ redaktorė Erika Drungytė
Vyriausioji savaitraščio „7 meno dienos“ redaktorė Agnė Narušytė
Vyriausioji žurnalo „Artnews.lt“ redaktorė Danutė Gambickaitė
Vyriausioji žurnalo „Dailė“ redaktorė Vaida Ragėnaitė
Vyriausioji žurnalo „Fotografija“ redaktorė Vilma Samulionytė
Vyriausioji žurnalo „Kinas“ redaktorė Ilona Vitkauskaitė
Autorius: 7 meno dienos
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama