Laikinumo patirtys

Justino Kurzelio filmo „Tylioji brolija“ (LNK, šįvakar, 19 d., 21 val.) pagrindu tapo realūs įvykiai, kai 1983 m. vienas Aidacho FTB agentas suprato, kad visą Vakarų pakrantę terorizuoja, apiplėšinėja bankus, vagia šarvuotus automobilius, sprogdina pornografinius filmus rodančius kino teatrus ir t.t. ne tradiciniai nusikaltėliai, o charizmatiško lyderio vadovaujamos radikalios grupuotės „Order“ (toks ir originalus filmo pavadinimas) nariai – baltieji supremacistai. Atrodytų, sena istorija, bet JAV aktualijos verčia manyti, kad „Tylioji brolija“ niekur nedingo ir net pasiekė ne vieną savo tikslų.

Kai kongregacijos, ant kurios vėliavos puikuojasi svastika, vadas Batleris (Victor Slezak) siūlo eiti „kultūringo“ nacizmo keliu, tai yra pamažu persismelkti į visas institucijas, tarp jų į Kongresą, ir perimti valdžią oficialiai, sekėjas Bobas (Nicholas Hoult) prieštarauja, esą reikia veikti, plėšti bankus ir taip finansuoti revoliuciją. Regis, valdant dabartiniam JAV prezidentui, revoliucijos nebereikia.

Filmas prasideda kaip vesternas, kuriame svarbūs ne tik nusikaltėliai, bet ir tradicinis duetas – pavargęs FTB agentas Teris Haskas (Jude Law) ir vietinis policininkas Džemis (Tye Sheridan). Siurprizų nebus – veteranas greit įtrauks jauniklį į niūrią „kovą su pabaisomis“. Law herojus per daug patyręs ir per daug matęs, tad šiame duete mielai imasi „blogiuko“ vaidmens. „Tylioji brolija“ įtraukia iškart ir nepaleidžia. Tai atvirai „vyriškas“ filmas, bet ne apie vyriškumo triumfą.

Aną savaitę rekomendavau Joe Wrighto filmą „Tamsiausia valanda“ apie Winstoną Churchillį, šią siūlau atkreipti dėmesį į režisieriaus serialą „Musolinis. Amžiaus sūnus“, kurį antradienį (23 d. 22.30) pradeda rodyti LRT. Serialas pasakoja apie tai, kaip prieš šimtą metų į valdžią atėjo pirmasis fašistas ir kaip tai pakeitė ne tik Italijos istoriją. Wrightas mėgsta eksperimentuoti, kartais net rizikingai, tarkim, perkeldamas į ekraną „Aną Kareniną“. Regis, eksperimentų nepristigs ir šįkart, o pagrindinį vaidmenį sukūrė Luca Marinelli, Pietro Marcello filme įkūnijęs Martiną Ideną.

Riley Stearnso filmo „Savigynos menas“ (TV3, šiąnakt, 20 d., 00.55) herojus Keisis (Jesse Eisenberg) – jautrus ir vienišas buhalteris, kurio vienintelis draugas – taksiukas. Kai Keisį žiauriai sumuša, jis nusprendžia nusipirkti ginklą ir pradeda mokytis karatė. Keisiui sekasi ir jis ima pažinti „buvimo tikru vyru“ paslaptis... „Savigynos meną“ kažkas pavadino interneto eros „Kovos klubu“. Stearnsas lyg ir šaiposi iš šovinistinės pozos, tikėjimo vadinamuoju koučingu, bet kartu žadina abejones. Kovos menai – puikus dalykas, jie moko pasitikėti savimi, leidžia kitaip pažvelgti į pasaulį, bet juk galima patekti į tokias karatė pamokas, kur svarbiausios bus kontroversiškos trenerio (Alessandro Nivola) pažiūros.

Ar pastebėjote, kaip per palyginti trumpą laiką išaugo susidomėjimas Pietų Korėja ir jos kultūra? Interneto knygynuose tiesiog užgriūva prozos iš Pietų Korėjos lavina, kino festivaliai neapsieina be šios šalies filmų. Manau, daug prie Korėjos kultūros garsinimo prisidėjo režisierius Hong Sang-soo. Žavėtis jo filmais tapo lyg ir privalomu sinefilų ritualu.

Pernai pasirodžiusio Hong Sang-soo filmo „Keliautojos poreikiai“ (LRT Plius, 25 d. 21.33) pagrindinė veikėja Iris, kurią suvaidino Isabelle Huppert, mėgsta vaikščioti basa, gulėti ant akmenų ir gerti alkoholinį korėjietišką gėrimą. Niekas nežino, kaip ji atsidūrė Korėjoje, kuo buvo anksčiau. Kad pragyventų, Iris pradeda mokyti prancūzų kalbos ir taip pasineria į svetimą kultūrą. Ji geranoriška ir smalsi, lengvai bendraujanti, o jos mokinės yra ir draugės. Kažkuriuo momentu Iris peržengia nematomą ribą ir tampa savo mokinių psichologe.

Hong Sang-soo kūryba autobiografiška ir autotematiška, jis dirba su tais pačiais aktoriais, kartais filmai tęsia ankstesnių siužetus. Amerikiečių kino teoretikas Dawidas Bordwellas yra išskyręs kelis Hong Sang-soo kūrybos bruožus. Tai koncentravimasis į personažų santykius ir jų kasdienius veiksmus griežtai apibrėžtoje erdvėje (dažniausiai susitinkant su kitais ir išgėrinėjant); žinių apie veikėjų praeitį, siekius ir net dabartį stygius; sąmoningas vengimas rodyti įdomiausius veiksmo momentus arba jų nupasakojimas žodžiais; gilesnės psichologijos atsisakymas elgesio stebėjimo, statiškos kameros fiksuojamo ilgais kadrais, naudai; konfliktą išsprendžiančio finalo neigimas; pasakojimo epizodiškumas.

Kinų režisierius Jia Zhang-ke turi ypatingą dovaną – viename kadre gali parodyti laiko tėkmę ir kartu priversti išgyventi laikinumo patirtį. Dažno Jia Zhang-ke vaidybinio filmo tema yra socialinių permainų patirtis, kai XX a. pabaigoje Kinija atsivėrė pasauliui, sustiprėjo Vakarų meno, literatūros, filosofijos ir populiariosios kultūros įtaka, atsirado rinkos ekonomikos elementų, žmonės kėlėsi į miestus, didėjo korupcija ir nusikalstamumas. Bet filmai kupini poezijos ir nostalgijos. Nustebau viename režisieriaus interviu perskaitęs: „Kaip menininką mane visada labiau domino utopija ir jos konstravimas nei pragmatizmas. Taip, idealizmas yra negyvybingas, bet jis poetiškas. Tai, kad kažkas neįmanoma, man baisiau tegu ir už baisiausius istorijos puslapius.“

Dokumentinis Jia Zhang-ke filmas „Plaukti, kol jūra pamėlynuos“ (LRT Plius, 20 d. 21 val.) susideda iš aštuoniolikos skyrių ir koncentruojasi į kinų rašytojus Jia Pingwa, Yu Hua ir Liang Hong. Su jais režisierius susitiko literatūros festivalyje savo gimtajame mieste Šansi ir kalbėjosi apie jų gyvenime įvykusias permainas. 

Manau, kad aštrus nostalgijos priepuolis ištiks ne vieną „Pietinia kronikų“ gerbėją, jei trečiadienio vakarą (24 d. 21 val.) jis įsijungs BTV ir pasižiūrės George’o P. Cosmatoso filmą „Kobra“ (1986). Pasakojimas apie netradicinių policijos metodų gerbėją, Kobra pramintą Sylvesterio Stallone’s herojų, ieškantį žiauraus žudiko – pavojingos sektos nario, pelnytai sulaukė „Auksinės avietės“ apdovanojimo bei tapo bene svarbiausiu posovietinės vidiakų epochos filmu. Kad ir ką sakytumėt – ir istorijos puslapiu.

Jūsų – Jonas Ūbis

Autorius: 7 meno dienos

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama