Iš meilės gamtai

Kartais nedidelės parodos įkvepia ne ką mažiau nei didelės ekspozicijos. Tą pasakyčiau apie jaunosios kartos keramikės Neringos Akcijonaitytės meninį projektą, pristatytą kompaktiškoje stiklo ir metalo konstrukcijų įrėmintoje erdvėje, esančioje lauke priešais Vilniaus dailės akademijos senųjų rūmų keramikos flygelį. VDA Lauko galerijoje „+1000“, kuriai pastaruoju metu vadovauja ir parodų strategija rūpinasi menininkė, kritikė bei kuratorė Aistė Kisarauskaitė, vis dažniau matome įvairialypius meninius tyrimus reprezentuojančius darbus.

Šią tendenciją puikiai atliepia ir čia surengta „Cognitio“ (lot. cognitio – pažinimas).  Ekspozicijos autorė Akcijonaitytė sudomina tiek 3D molio spausdinimo technologijos požiūriu, tiek menininko-mokslininko alchemiko, tiriančio augalų ir grybų pasaulį, laboratorijos idėja. Tai trečioji personalinė menininkės paroda.

Ligšiolinę Akcijonaitytės kūrybą identifikuodavau pagal augmenijos motyvus, kuriuose įžvelgdavau keistus fantastinius augalus, vaizdžiai keliaudama po paslaptingą autorės „įtinklintą“ grybų pasaulį. Grupinėse keramikos parodose dažniausiai atpažindavau Neringos sukurtas siurrealias vizijas subtiliose porceliano kompozicijose, kurios išsiskirdavo kruopščiai nulipdytomis smulkiomis detalėmis, elegantiška jautrių paviršių pagava ir taurios medžiagos prabanga. Šįkart matome natūralią autorės kūrybos braižo tąsą, praturtintą naujais techniniais keramikos eksperimentais ir šiuolaikišku pasirinktos tematikos interpretavimu, plėtojant meninių atradimų kelionės sumanymą.

3D spausdinimo technologiją Lietuvos keramikos dabartyje įprastai siejame su keramiko, skulptoriaus, pedagogo ir kuratoriaus Remigijaus Sederevičiaus vardu. Jo kūryboje neretai ieškau atsakymų į meno ir dizaino, individualaus meninio stiliaus autentiškumo, rankų darbo unikalumo ir nuasmenintų, unifikuotų, suprogramuotų formų raidos klausimus. Akcijonaitytės 3D molio spausdintuvu sukurti kūriniai – „grybų kūno“ gijų piešiniai, organinių pavidalų spalvotos vazos, ažūriniai „gamtos“ pavidalai – man kalba apie neprognozuojamas ir kintančias nenuspėjamo žaidimo patirtis, kuriant nematytas formas, spalvas, faktūras. Tai parodo 3D keramikos spausdinimo galimybių įvairovę, kurią lemia konkretaus menininko sumanymai.

Akcijonaitytei svarbūs nesėkmės kaip sėkmės kūryboje momentai, apie kuriuos ji užsimena parodos anotacijoje. Apskritai tai aiškinčiau keramikos meno prigimtimi ir naujos technologijos bandymų nulemta menininkės ankstesnės kūrybos dėsninga raida. Per pustrečių metų trunkančią darbo su 3D molio spausdintuvais praktiką Keramikos katedros laboratorijoje Neringa, manau, ne tik perprato techninius įrenginių niuansus, bet ir nuosekliais meniniais atradimais papildė savosios kūrybos arsenalą. Todėl man Akcijonaitytės eksponuojama instaliatyvaus pobūdžio „Cognitio“ kompozicija tampa reikšminga tiek keramikos tradicijos ir naujovių, tiek individualaus kūrybos braižo atnaujinimo požiūriu.

Viena vertus, svarbūs atsikartojantys kūrybos proceso elementai – pirmiausia nuostaba: juk niekad nežinai galutinio rezultato. Ar trauksi keramikos darbą iš krosnies, ar spausdinsi 3D molio spausdintuvu – nenuspėsi, kaip reaguos įmaišytas dažas, ar niekas nesklis, neįtrūks. Kita vertus, taip atsiveria erdvė įvairiausiems formų, spalvų, paviršių bandymams. Todėl „Cognitio“ ekspozicijai įtaigumo suteikia į stiklo indus talpinami Neringos kūrybos nesėkmių pėdsakai – formų duženos, kūrinių atplaišos, kurios pabrėžia pavykusių ir nepavykusių laboratorinių bandymų pavyzdžius. Ir trečia – Akcijonaitytės pristatytuose kūriniuose netikėtai dera, rodos, visiškai priešingi dalykai: techniškai universalaus suprogramuoto produkto racionalumas, šaltumas ir jausminga rankų darbo įkrova bei šiluma. Tai ypač matyti atspausdintose vazose, išsiskiriančiose švelniais rausvų, melsvų tonų perėjimais (Neringa pati į molio mišinį deda gan ryškių spalvų dažus) ir švelniais paviršiais (atspausdintas formas autorė rankomis nušlifuoja).

Parodos tarsi menininko kūrybinės laboratorijos idėją vaizdžiai atliepia tinkama, šalia keramikos dirbtuvių esanti ir nenutrūkstančio kūrybos proceso svarbą atskleidžianti ekspozicijos vieta, kurią galima aplankyti bet kuriuo paros metu. Nedidelė paroda išsiskiria labai aiškia struktūra, trijų sumanymo dalių, kurias autorė labai aiškiai ir įtikinamai pristato savo anotacijoje, skirtimi. Vienoje erdvėje rodomi atspausdinti algoritmo suformuoti porceliano piešiniai, kuriuos iš pradžių menininkė piešia ranka. Toliau – 3D molio spausdintuvu atspausdintų vazų kompozicija. Trečioji ekspozicijos dalis – tai atspausdinti organiniai porcelianiniai objektai, kurie išsiskiria plonų linijų ažūru, gijų gijelių ritmika. Reikia pabrėžti, kad visi 3D spausdintuvu atspausdinti kūriniai labai trapūs, tad komerciniu požiūriu tai yra gana brangu.

Pristatomą Akcijonaitytės kūrybą labiausiai vertinu dėl šiandien itin aktualios „terafilijos“ tematikos ir naujų technologijų integravimo. Džiugu, kad tai atliepia ir iškilių pasaulinių parodų kontekstą: Madrido Thyssen-Bornemisza nacionaliniame muziejuje (Museo Nacional Thyssen-Bornemisza) iki rugsėjo 25 d. veikia puiki paroda „Terraphilia“ (kuratorė Daniela Zyman).

Paroda veikia iki rugsėjo 10 d.

VDA Lauko galerija „+1000“ (Maironio g. 6, Vilnius, prie VDA Senųjų rūmų)

Autorius: 7 meno dienos

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama