Vytautas Bacevičius – ne tik dėl jubiliejaus
7 meno dienos
Turinį įkėlė
Šiais metais minime 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) bei 120-ąsias kompozitoriaus ir pianisto Vytauto Bacevičiaus (1905–1970) gimimo metines. Pagrįstai didžiuojamės Čiurlioniu, tačiau neturėtume pamiršti ir kitų iškilių kūrėjų, jiems skirti dėmesį ne tik jubiliejiniais metais. Vienas pirmųjų lietuvių muzikos avangardistų Bacevičius buvo puikus koncertuojantis pianistas, paliko didelį, vertingą fortepijoninės ir simfoninės muzikos palikimą: operą „Vaidilutė“, baletą „Šokių sūkuryje“, šešias simfonijas, keturis koncertus fortepijonui ir orkestrui, daugiau kaip penkiasdešimt kūrinių fortepijonui.
Bacevičiaus jubiliejus pasitinkamas dviejų dalių tarptautiniu konkursu, jį organizavo VšĮ „Akantas“. Apie tarptautiniame Vytauto Bacevičiaus fortepijoninių kūrinių konkurse laimėjusius kūrinius ir jo vardu pavadintą pianistų konkursą, kuris prasidės pavasarį, kalbamės su projekto vadovu, muzikologu, pianistu, humanitarinių mokslų daktaru, Kauno technologijos universiteto docentu dr. Dariumi Kučinsku ir VšĮ „Akantas“ direktore, kompozitore, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Zita Bružaite.
Lietuvoje vyrauja atlikėjų – vokalinės, instrumentinės muzikos – konkursai. Jūs pasirinkote organizuoti ir kompozitorių, ir atlikėjų konkursą, suprantama, orientuodamiesi į fortepijoninę Vytauto Bacevičiaus muziką. Kaip šį konkursą matote kitų – kompozitorių ir atlikėjų – konkursų kontekste Lietuvoje?
Darius Kučinskas: Kažkaip labai ir nesidairėme į kitus konkursus, nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Tiesiog jautėme pareigą priminti ir prisiminti vieną iškiliausių lietuvių kompozitorių Vytautą Bacevičių. Taip sutapo, kad Čiurlionio ir Bacevičiaus jubiliejus skiria tik pora savaičių, ir neabejotinai daug garsiau, plačiau bus minimas Čiurlionis. Tad ėmėmės iniciatyvos parodyti, kad ne tik Čiurlionis garsina Lietuvą.
Zita Bružaitė: Mintis apie Vytauto Bacevičiaus, ryškaus kompozitoriaus ir pianisto, platesnę sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje pradėjo augti gal daugiau kaip prieš dešimt metų. Tačiau tas mąstymų periodas, deja, dažnai baigdavosi paminėjimu ir kalbomis. Iki Bacevičiaus muzikos mus šiandien atveda Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, pianistų Jurgio Karnavičiaus, Gabrieliaus Aleknos, Yusuke Ishii įrašai. Džiaugiuosi, kad tarptautinis Bacevičiaus muzikos garsinimo veiksmas užsimezgė Kaune, kur kompozitorius studijavo, o vėliau ir dėstė. Konkurso planavimo procesas prasidėjo 2023 m., su Dariumi Kučinsku turėjome daugybę idėjų: diskutavome ne tik apie Bacevičiaus veiklų išryškinimą – „nukeliavome“ ir iki jo pasaulėžiūros, vos ne iki kosminių, filosofinių ar išeivijos idėjų analizės istoriniame kontekste. Bet vėliau savo mintis sukonkretinome glausčiau ir taip gimė savotiškas Bacevičiui skirtas „diptikas“, tai yra du konkursai, kurių vienas skirtas kompozitoriams – fortepijoninių kūrinių autoriams, kitas – pianistams. Galime sakyti, kad kiekvienas globojame savo idėją: aš kompozitorius, Kučinskas, kaip buvęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės Birutės Vainiūnaitės absolventas, – pianistus. Apie kitų kompozitorių ir atlikėjų konkursus, vykstančius Lietuvoje, daug nekalbėjome, juolab kad visi reikšmingi tarptautiniai konkursai vyksta Vilniuje. Surengti tokį konkursą Kaune, istoriškai ir kultūriškai susieti su miestu, kuriame tarpukariu augo ir brendo daug asmenybių (ne tik muzikų), baigusių studijas „užsieniuose“, ieškojusių bei radusių savo vietą Vakarų Europoje, Amerikoje, – įžvelgėme kaip reikalingą ir prasmingą veiksmą. Ir čia iš karto noriu pasidžiaugti daugelio žmonių bei institucijų pritarimu. Kauno valstybinė filharmonija, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija, Kauno miesto muziejus, Kęstučio ir Gražinos Bacevičių vardo Muzikos konservatorija Lodzėje, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kompozitorių sąjunga ir kt. jau tapo šio konkurso bičiuliais. Kad abu konkursai įvyktų, juos finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Atsižvelgiant į itin plačią kompozitorių konkurso dalyvių geografiją, konkursas sulaukė nemažo dėmesio: net 50 įvairaus amžiaus dalyvių, gyvenančių Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Australijoje ir atstovaujančių 32-iem valstybėms. Kokią šio konkurso vietą matote pasaulio kontekste ir kokio Lietuvos dalyvių dėmesio sulaukėte?
Z. B.: Apie vietą pasaulio kontekste, sakyčiau, dar anksti kalbėti, tačiau įvairus amžiumi ir geografiškai platus dalyvių sąrašas yra įrodymas, kur jau nukeliavo Vytauto Bacevičiaus vardas. Ir nors tikėjomės sulaukti daugiau Lietuvos muzikos kūrėjų (jų šiame konkurse buvo trys), tikimės, kad kitame konkurse (o, kad tai būtų!) kuriančiųjų pulkas bus didesnis. Jau paskelbtas pianistų konkursas ir mes smalsaujame, kiek jis bus įdomus dalyviams.
Ar kūriniai laimėtojai kuo nors išsiskiria šiandienos muzikoje ir kuo siejasi su paties Bacevičiaus kūryba?
Z. B.: Priminsiu laureatus: I vieta įvertintas Borjiginas T Ayasas (Mongolija / Kinija) už kūrinį „Ignite Flame“, II vieta – Zekunas Ji (Kinija / Jungtinė Karalystė) už kūrinį „Lament“, III vieta – Linas Senas (Kinija) už kūrinį „Youniverse“ ir IV vieta – Skylaras Limas (Singapūras) už kūrinį „Figure oscure“. Dalyvių kompozicijose pastebėjau sąsajas per poemišką kūrinio sąrangą, daugiasluoksnes faktūras, virtuozinius epizodus bei atonalumą, ir, žinoma, šios savybės atsiskleidžia jau per šiuolaikiškai perteiktą natografiją. Dalyviai tikrai pasidomėjo Bacevičiaus muzika, o tai, manyčiau, yra vienas iš sklaidos būdų – pristatyti skirtingų valstybių ir įvairaus amžiaus kūrėjams ne tik Bacevičiaus, bet galbūt ir kitų lietuvių kompozitorių muziką. Penkiasdešimties dalyvių atsiųstas kompozicijas vertino komisijos pirmininkė kompozitorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Žibuoklė Martinaitytė, Lodzės Gražinos ir Kęstučio Bacevičių vardo konservatorijos profesorius, kompozitorius Sławomiras Kaczorowskis, šiuo metu Lietuvoje reziduojantis japonų pianistas ir muzikologas Yusuke Ishii, taip pat latvių kompozitorius Rolandas Kronlaksas.
Kompozitorių konkursą triuškinamai laimėjo Azija, o tai, kaip yra minėjęs Darius Kučinskas, atskleidžia pasaulines muzikos tendencijas. Koks laimėjusių kūrinių tolimesnis kelias? Jie bus atlikti Lietuvoje ar ir įtraukti į Bacevičiaus pianistų konkursą? Galbūt numatoma šiuos kūrinius išleisti?
D. K.: Pagal kompozitorių konkurso nuostatus, premijuoti kūriniai yra įtraukiami į pianistų konkurso programą. Pianistai turės pasirinkti vieną iš keturių premijuotų kompozicijų. Apie šių kūrinių leidybą negalvojame, bet jūsų klausimas išties verčia apsvarstyti ir šį kelią, nes išleidus natas dar plačiau pasklis žinia apie Bacevičių ir jo vardo konkursą.
Z. B.: Taip, kai po konkurso buvo „atidengtos“ kompozitorių pavardės, nustebome išvydę laureatų vardus ir jų šalis. Kita vertus, komisijos nariai turėjo tik dalyvio slapyvardį, kūrinio natas ir garso įrašą. Pirmos, antros ir trečios vietos laureatų kompozicijos rekomenduojamos pianistų konkurso dalyviams bei koncertinio sezono 2026 m. programose, kurias ketiname organizuoti pianistų konkurso laureatams.
Pakalbėkime apie antrąją konkurso dalį – pianistų konkursą. Ar jame tikitės tokios pat plačios geografijos kaip ir kompozitorių?
D. K.: Sunku prognozuoti, rengiame šį konkursą pirmą kartą. Jis specifinis – skirtas šiuolaikinei muzikai, kuri Lietuvoje nėra labai populiari. Būtų puiku, jei pianistai čia taip pat atrastų savo nišą ir ryžtųsi dalyvauti.
Kokie reikalavimai bus keliami konkurso dalyviams? Koks rekomenduojamas ir koks privalomas repertuaras? Kiek konkurse skambės Bacevičiaus ir lietuviškos muzikos? Ar šis konkursas skirsis nuo tų, kuriuose, neslėpkim, dažnai einama patogiausiu keliu ir skamba pianistų repertuaruose patogiai įsitaisę klasiniai ar romantiniai kūriniai?
D. K.: Konkurso dalyviai pirmiausia turės paskambinti mažiausiai vieną Bacevičiaus kūrinį (antrame ture jų galima skambinti ir daugiau). Taip pat reikalaujama į programą įtraukti vieną savo šalies kompoziciją. O pasirinkus kompozitorių konkurse premijuotą kūrinį, susidarys išties įvairi, individualizuota ir labai patraukli programa. Klasikos ir romantikos šiame konkurse nebus, bet emociškai sulaikyta (klasikinė) ar emociškai turtinga (romantiška) interpretacija, tiksliau, tokia, kuri geriausiai atskleis konkurso dalyvio natūrą, labai lauktina.
Z. B.: Pianistų konkurso programoms vertinti vėlgi sutelkta tarptautinė komisija. Pirmininkas – pianistas, šio konkurso pirmininkas Gabrielius Alekna (JAV, Lietuva), Laura Mikkola (Prancūzija, Suomija), Cezary Saneckis (Lenkija), Angelina Gadeliya (JAV, Ukraina), muzikologė prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli (Lietuva). Konkurse raginame atlikti kūrinius, sukurtus per pastaruosius šimtą metų (1925–2025). Pirmasis turas numatytas virtualus, rugsėjo mėnesį antrame ture lauksime Vytauto Bacevičiaus fortepijoninių kūrinių ir vieno iš kompozicijos konkurse premijuotų kūrinių, o štai trečiame ture dalyviai galės rinktis iš šių koncertų fortepijonui ir orkestrui: Vytauto Bacevičiaus Koncerto Nr. 2, Grażynos Bacewicz Koncerto, George’o Gershwino Koncerto F-dur, Maurice’o Ravelio Koncerto G-dur, Bruno Markaičio Koncerto Nr. 1 ir Tomo Kutavičiaus koncerto „Dieviškas šėlas“. Kūriniai bus atliekami su Kauno miesto simfoniniu orkestru, diriguos Martynas Staškus.
Ačiū už pokalbį.
Informaciją apie konkursą galima rasti organizatoriaus VšĮ „Akantas“ puslapyje www.akantas.lt, tarptautinėje platformoje www.musicalchairs.info.
Autorius: 7 meno dienos
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama