Prancūziški nušvitimai ir niūrūs skandinavai
7 meno dienos
Turinį įkėlė
Beprasmiškas žodžių draikalas „Prancūzijos kronikos iš Liberčio, Kanzaso vakaro saulės“ (TV3, 29 d. 00.50) – tai lietuviškas Weso Andersono filmo „The French Dispatch of the Liberty, Kansas Evening Sun“ pavadinimas. Iš tiesų taip vadinasi Kanzaso dienraščio priedas, leidžiamas įsivaizduotame XX a. Prancūzijos mieste. Mirus jo įkūrėjui Artūrui Hoviceriui (Bill Murray) leidyba nutraukiama, rengiamas paskutinis numeris. Redakcijos personalas leidžiasi į nostalgiškus prisiminimus ir atgimsta keturios didžiosios laikraštyje publikuotos istorijos apie tai, kaip kalėjime sėdinčio dailininko Mozės Rozentalerio (Benicio del Toro) mūza ir modeliu tapo jo prižiūrėtoja (Léa Seydoux), kaip žurnalistė Lukinda Kremenc (Frances McDormand) užmezgė romaną su revoliucionieriumi Zefireliu (Timothée Chalamet) ir suabejojo savo sąžiningumu, apie dviračiu važinėjantį reporterį, rašantį reportažus iš baisiausių miesto kampelių, ir apie pagrobtą komisaro (Mathieu Amalric) sūnų, kurį gali išgelbėti tik virėjas...
Andersonas nuo pirmųjų kadrų panardina į žodžių žaidimus: kai matai, kaip oriai ir ilgai kavinės padavėjas neša „The French Dispatch“ redakcijai padėkliuką, ant kurio puikuojasi ir cigarečių pakelis „Gaullistes“ (taip Andersonas perfrazuoja kultines cigaretes be filtro „Gauloises“, kurias rūkė Albert’as Camus, Jeanas-Paulis Sartre’as, Jimas Morrisonas, Julio Cortázaras, Jeanas Baudrillard’as), supranti, kad žaidimas prasideda ir, kaip sakoma, laikas prisisegti diržus. Filmas taip prisodrintas žodinių ir vizualių užuominų, citatų, nuorodų, ženklų, kad vienos peržiūros neužteks.
„Prancūzijos kronikos iš Liberčio, Kanzaso vakaro saulės“ – barokiškas reginys, į kurį režisierius sudėjo viską, ko ilgisi, kas negrįžtamai išnyko iš globalėjančios tikrovės, bet dar liko atmintyje. Ir ne tik liko, bet ir įgijo kartais visai groteskiškas formas, nes atmintis įnoringa, ji dažnai perkuria įvykius ir kartais prikuria spalvingas detales, kurios gal buvo, o gal ir ne. Tokia „detalė“ yra ir veiksmo vieta: jis rutuliojasi Ennui-sur-Blasé mieste. Pavadinimas – lyg raktas į Andersono veikėjų pasaulį. Aš jį sau išsiverčiau „Iškankintas nuobodulys“, bet tai pats pažodiškiausias vertimas, turint omenyje, kad ennui prancūziškai – „nuobodulys“, o blasé – „iškankintas“. Kiekvienas gali rasti ir daugiau abiejų žodžių sinonimų bei sukurti savus jų derinius, juolab kad tai išradingas filmas (trys novelės, įžanga ir epilogas), o kartu ir meilės prisipažinimas prancūzų avangardui, 1968-ųjų revoliucijai, prancūziškai virtuvei ir, žinoma, popierinei spaudai. „Prancūzijos kronikos iš Liberčio, Kanzaso vakaro saulės“ primena saldainių dėžutę, o gal muziejų, tik tai gyvas muziejus, kuriame bendrauja epochos, kalbasi menas ir istorija, o iš viso to randasi daug juokingų ir sentimentalių nušvitimų.
Šių dienų kine nušvitimai reti, užtat jame daug prievartos ir mįslių. 2012 m. Holivude kurtame Park Chan-wooko filme „Stokeriai“ (LRT Plius, šįvakar, 27 d., 23.15) Pietų Korėjos režisierius (beje, šiemet vadovausiantis Kanų kino festivalio žiuri) perkėlė veiksmą į nuošalų karalienės Viktorijos laikų stiliaus dvarą ir jį supantį sodą. Čia gyvena turtinga Stokerių šeima – verslininkas (Dermot Mulroney), jo gražioji žmona (Nicole Kidman) ir paauglė duktė Indija (Mia Wasikowska). Paslaptinga namų šeimininko mirtis paleidžia įvykių mechanizmą. Laidotuvėse pasirodo netikėtas svečias – mirusiojo brolis (Matthew Goode). Regis, jį domina tik dukterėčia. Jųdviejų susitikimas primena Raudonkepurės ir vilko susitikimą. Nors Indija bando atsispirti dėdės užmačioms, laikui bėgant pasiduoda jo žavesiui. „Stokeriai“ – tai pasakojimas apie iniciaciją, o Park Chan-wooko meistriškumą atskleidžia jo gebėjimas perteikti jausmus ar pasakojimo esmę vaizdais ir tuo, kas nepasakyta iki galo.
Gustavo Möllerio filmo „Kalėjimo prižiūrėtoja“ (LRT Plius, balandžio 2 d. 21.33) herojė Eva (Sidse Babett Knudsen) dirba Kopenhagos kalėjime. Tai hermetiška erdvė, o visos dienos panašios: Eva stebi žmones, padariusius nusikaltimus. Ji padeda pasirengti pasivaikščiojimams, atneša vaistų, ramina, kai atslenka silpnybės akimirka. Kartais mato kalinių kančią, kartais prievartą. Netrukus pastaroji taps bene svarbiausia, nes kalėjimas lyg veidrodis, kuriame Eva ieško savo sūnaus veido.
Kai Eva pirmąkart sutiks Mikelį (Sebastian Bull), jos viduje kažkas pasikeis. Bullas – profesionalus aktorius, bet vaidina lyg mėgėjas, praleidęs kalėjime ne vienus metus, ir laiko ant savo pečių svarbią „Kalėjimo prižiūrėtojos“ dalį. Režisierius pasitelkia netikėtą veiksmo pokytį ir leidžia stebėti, kaip Evos pyktis ir neapykanta iš esmės keičia jos gyvenimą, o žiūrovams Mölleris paspendžia spąstus – netikėtą siužeto posūkį. Vieniems jis bus įdomus, kiti palaikys tai pigiu būdu juos šokiruoti.
Mėgstantiems pikto norvego Jo Nesbø detektyvinius romanus siūlau keistoką vieno jų ekranizaciją „Pavydo ekspertas“ (LNK, šįvakar, 27 d., 21 val.), kurią režisavo iš Dramblio Kaulo Kranto kilęs Philippe’as Lacôte’as. Filme sekame Graikijoje gyvenantį privatų detektyvą – amerikiečių emigrantą Niką (Joseph Gordon-Levitt). Jį pasamdo tirti tariamai atsitiktinės jauno laivų magnato Leo (Richard Madden) mirties Kretoje. Kiekviename žingsnyje Nikas susidurs su įtakingos ir turtingos šeimos mįslėmis bei pavydu.
Jonathano Demme’o filmo „Roko karalienė“ (TV 1, 29 d. 22.50) herojė Rikė (Meryl Streep) šeimos gyvenimą paaukojo dėl dainininkės karjeros. Ne pirmos jaunystės ir nelabai originali atlikėja tebesižavi juodos odos drabužiais ir bižuterija. Atrodytų, karjera neišvengiamai artėja prie pabaigos, bet Los Andžele daug muzikos klubų, todėl yra kur dainuoti, o Rikė kupina energijos. Iš gyvenimo rutinos ją išmuš buvusio vyro (Kevin Kline) skambutis, informuojantis, kad jų duktė (aktorės duktė Mamie Gummer) neseniai išsiskyrė ir išgyvena nervų krizę. Riki nusprendžia, kad tai jos šansas atpirkti bent dalį palaidūnės motinos nuodėmių. Akivaizdu, kad namuose Rikės niekas nelaukia ir net šuo yra per jaunas, kad ją prisimintų.
Jūsų – Jonas Ūbis
Autorius: 7 meno dienos
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama