In memoriam fleitininkui Algirdui Vizgirdai
7 meno dienos
Turinį įkėlė
Vasario 12-ąją netekome iškilaus muziko, savo gyvenimą koncertų scenai, muzikos menui ir pedagoginiam darbui pašventusio fleitininko, profesoriaus Algirdo Vizgirdos. „Muzikoje slypi ypatingų brangakmenių – tik semk juos“, – yra sakęs Vizgirda, godžiai sėmęs ir dosniai tais brangakmeniais per savo gyvenimą dalijęsis.
Vienas ryškiausių Lietuvos muzikos atlikėjų Algirdas Vizgirda – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ilgametis ansamblio „Musica humana“ meno vadovas ir dirigentas, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius ir Vyriausybės meno premijos laureatas. Jis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, aspirantūrą Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje, stažavosi Paryžiaus konservatorijoje pas garsius fleitininkus Alainą Marioną ir Christianą Lardé. Muzikanto karjerą pradėjo susidomėjęs džiazu, dalyvavo džiazo sąjūdyje, pūtė fleitą įvairiuose džiazo ansambliuose, pelnė laurus įvairiuose džiazo festivaliuose.
Nuo 1967 m. dešimt metų Vizgirda buvo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro fleitų grupės narys, nuo 1972 iki 1977 m. koncertmeisteris, 1971–1994 m. grojo Nacionalinės filharmonijos pučiamųjų kvintete. 1988 m. Vizgirda subūrė Lietuvos, Latvijos ir Estijos atlikėjų ansamblį „Baltic trio“, jame grojo su latvių klavesinininke Aina Kalnciema ir estų violončelininku Teetu Järviu. Šio trio kompaktinę plokštelę 1997 m. įrašė ir išleido „Warner Bros. Records“ (JAV) kompanija, išpopuliarinusi unikalų trio visame pasaulyje.
Nuo 1971-ųjų Vizgirda dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, septynerius metus vadovavo Pučiamųjų instrumentų katedrai. Profesorius išugdė būrį perspektyvių, talentingų atlikėjų. Prancūzų fleitos mokyklai atstovaujantis muzikas buvo dažnai kviečiamas vesti meistriškumo kursų Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje, Čekijoje, Turkijoje ir Latvijoje. Nuo 1995 m. jis buvo Prancūzijos fleitininkų asociacijos narys. Nuo 2001 m. profesoriaus iniciatyva Neringoje vyko tarptautiniai fleitos meistriškumo kursai. Su kolegomis iš Prancūzijos 2005 m. jis čia surengė pirmąjį Tarptautinį fleitininkų konkursą.
Didžiausias ir svarbiausias kolektyvas Vizgirdos kūrybiniame kelyje buvo 1974 m. suburtas Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica humana“. Apie šį kolektyvą sukurtas filmas „Keturi sugrįžimai“, apie jo meno vadovą – videofilmas „Fleitistas Algirdas Vizgirda“ (iš ciklo „Lietuvos menininkų portretai“). Ansamblis vienas pirmųjų Lietuvoje įsiliejo į senosios muzikos autentiškos interpretacijos atgimimą Europoje, atkakliai ieškojo savo kūrybinio veido ir stiliaus. Kolektyvas neapsiribojo vien tik baroko muzikos atlikimu. Daugelis lietuvių kompozitorių šiam ansambliui sukūrė puikių kamerinės muzikos opusų. Algirdo Martinaičio „Cantus ad futurum“, Broniaus Kutavičiaus „Medžių kova“ ir Osvaldo Balakausko „Šokių siuita“ tapo tikromis ansamblio „Musica humana“ repertuaro puošmenomis.
Ansambliui Vizgirda sumaniai ir labai kūrybingai vadovavo daugelį metų, o 2018 m. vadovo pareigas perleido obojininkui Robertui Beinariui, sėkmingai tęsiančiam kolektyvo tradicijas ir Vizgirdos plėtotus sumanymus.
Vizgirda aktyviai koncertavo kaip solistas. Muzikos kritikai visada pabrėždavo savitą, subtilų jo meninį skonį, artistiškumą, ekspresyvų ir sodrų fleitos garsą. Fleitininko rečitaliuose skambėjo įvairių epochų ir stilių muzika, jo diskografijoje yra „Prancūzijos baroko muzika fleitai“, „Kompiuterizuoto pasaulio pastoralė“, „Tiltas“, su Prahos muzikos akademijos profesore Giedre Lukšaite-Mrázková įrašytos „Visos J.S. Bacho sonatos fleitai ir klavesinui“, su JAV gyvenančiu lietuvių pianistu Povilu Stravinsku – „Lietuvos ir Prancūzijos XX a. muzika fleitai ir fortepijonui“.
Fleitininko koncertinės veiklos partneriai – žinomi Lietuvos ir užsienio atlikėjai bei kolektyvai: Čiurlionio kvartetas, kameriniai chorai „Aidija“ ir „Polifonija“, pianistai Povilas Stravinskas, Balys Vaitkus, Julius Andrejevas, klavesinininkė ir vargonininkė Giedrė Lukšaitė-Mrazková, smuikininkai Tatjana Grindenko, Viktoras Pikaizenas, Raimundas Katilius, Jonas Tankevičius, Audronė Vainiūnaitė, fleitininkai Janas Younas (Estija), Pierre’as Ives’as Artaud ir Gérard’as Bourgogne (Prancūzija), obojininkas Jeanas Louis Capezzali (Prancūzija), vokalistai Marcelis Beekmanas (Olandija), Giedrė Kaukaitė, Regina Maciūtė, Gintarė Skerytė ir daugybė kitų.
1999 m. Vizgirda inicijavo iki šiol rengiamą tarptautinį kamerinės muzikos vasaros festivalį „Kuršių nerija“, jis yra Tarptautinio J.S. Bacho muzikos festivalio sumanytojas. Už kūrybines iniciatyvas, festivalio „Kuršių nerija“ programas ir išleistas kompaktines plokšteles Algirdui Vizgirdai 2006 m. paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2011 m. įteiktas garbingas Prancūzijos apdovanojimas – Meno ir literatūros garbės riterio ordinas bei Neringos miesto garbės piliečio ženklas, 2014 m. vasarą – Neringos miesto medalis „Už nuopelnus Neringai“. 2014 m. spalį profesorius apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Nešęs savo šviesą ir tikėjęs palieka viltį, kad ištikima tarnystė muzikai niekur nedingsta. Gausybė muzikos įrašų teprimins kūrybingą asmenybę, o daugybė ugdytinių ir iki šiol sėkmingai gyvuojantis ansamblis „Musica humana“ tepratęs kūrybines idėjas. Užuojauta artimiesiems ir visai muzikų bendruomenei.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvas
Autorius: 7 meno dienos
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
