Baleto dienoraščiai

Lapkričio 4 d.

Atvira baleto „Žizel“ repeticija (LNOBT)

Paskutiniai 2025 metų mėnesiai prabėgo su baleto ženklu: ruošiantis minėti nenutrūkstamos Lietuvos baleto istorijos šimtmetį, surengta daug įvairiausių renginių, tačiau svarbiausia veiksmo vieta buvo Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT), kur iki šiol tęsiamas Valstybės teatre Kaune prasidėjęs baleto kelias. Jau metus nacionalinei baleto trupei vadovaujanti Jurgita Dronina diegia naujas tradicijas, siekdama, kad šis menas Lietuvoje būtų dar labiau matomas ir suprantamas. Viena iš naujovių – atviros repeticijos, kurių ciklą pradėjo Adolphe’o Adamo baleto „Žizel“ kūrybinio proceso atodanga. Repeticijoje dalyvavo baleto solistai Marija Kastorina ir Edvinas Jakonis, repetitorius Stefano Palmigiano, baleto meno vadovė Jurgita Dronina ir koncertmeisteris Eugenijus Žarskus. Buvo įdomu matyti, kaip gludinamos mažiausios pozų ir judesių detalės, iš kurių formuojasi romantinio baleto estetika, gimsta poetiškos meilės, atgailos ir atleidimo istorijos pastraipos (buvo repetuojamas duetas iš baleto antro veiksmo).

Lapkričio 6 d.

Parodos „100 Lietuvos baleto metų“ atidarymas CUP

LNOBT inicijavo kilnojamosios parodos „100 Lietuvos baleto metų“ parengimą – ji buvo atidaryta Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės (CUP) penktame aukšte. Pagrindinius Lietuvos baleto istorijos faktus, archyvines nuotraukas iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, keletą kostiumų iš LNOBT rinkinio išradingai sukomponavo dizaineriai Andrėja Puskunigytė ir Jokūbas Adamonis; parodoje taip pat buvo galima žiūrėti LRT mediatekoje saugomus baletų „Kopelija“ ir „Baltaragio malūnas“ įrašus, atskirame monitoriuje buvo tiesiogiai transliuojama, kas vyksta LNOBT Didžiojoje baleto repeticijų salėje.

„Žizel“ (LNOBT)

Įsimintinas vakaras baleto solistams Kastorinai ir Jakoniui: pirmąkart atlikti pagrindiniai baleto „Žizel“ vaidmenys, praturtinę nuo 1841 m. pasaulyje (Paryžiuje) ir 1931 m. Lietuvoje (Kaune) rodomo spektaklio istoriją. Jau daug kartų drauge šokę artistai gražiai dera vienas šalia kito, pasižymi gera klasikinio šokio technika, artistiškumu, gebėjimu perteikti kuriamų personažų jausminę raidą – neabejotina, kad pirmą kartą sukurti jų paveikslai ateityje bus dar ryškesni ir savitesni. Malonu buvo stebėti lengvą ir tikslų Aratos Yamamoto, pirmą kartą atlikusio pirmojo veiksmo valstiečių Pas de deux (partnerė – Marine Pontarlier) šokį, raiškiai pantomiminį Kuršo hercogo vaidmenį pirmąsyk atliko Mantas Daraškevičius, antrojo veiksmo vėlių solistės pirmą kartą buvo Sofia Villar ir Ieva Repšytė.

Lapkričio 7 d.

„Žizel“ (LNOBT)

Po jaudinančių debiutų – patyrusių meistrų Kristinos Gudžiūnaitės ir Genadijaus Žukovskio spektaklis, suteikęs malonumą patirti sklandžiai ir jautriai jų išgyventą nelaimingos Žizel ir Alberto meilės istoriją. Žavingai valstiečių Pas de deux pirmą kartą šoko Saulė Jauniškytė ir Andrea Canei.

Lapkričio 8 d.

„Žizel“ (LNOBT)

Dar viena LNOBT įsitvirtinanti tradicija – žiūrovų akivaizdoje pažymėti baleto artistų karjeros pokyčius. Po spektaklio – sveikinimai ir plojimai Jakoniui, prisijungusiam prie aukščiausios LNOBT baleto solistų lygos ir tapusiam pagrindiniu solistu.

Lapkričio 10 d.

Simpoziumas LNOBT

Apie fizinę ir emocinę aktorių (taip pat ir baleto artistų) sveikatą dažniausiai kalbama pakuždomis, o į naujienų antraštes ši informacija patenka, kai dėl ligos ar netikėtos traumos tenka atšaukti spektaklį. Šiai reikšmingai temai skirtas tarptautinis simpoziumas „Baleto meistriškumas: fizinės ir psichinės sveikatos svarba“, surengtas LNOBT, taip pat ženklina viešojo baleto diskurso pokyčius. Simpoziume dalyvavo fizioterapeutas Shane’as Kelly, dirbantis su Karališkojo baleto Londone šokėjais, šokio psichologijos daktarė Imogen Aujla (Didžioji Britanija), LNOBT gydytoja Austėja Pečeliūnienė. Šia proga teko pristatyti ir pirmojo Lietuvos baleto spektaklio – Léo Delibes’o „Kopelijos“ – pirmąją Svanildą Olgą Malėjinaitę (1907–1939), dėl įvairiausių sveikatos sutrikimų karjerą baigusią vos trisdešimt dvejų ir netrukus mirusią.

Gruodžio 2 d.

„Šokimai, rodymai, nudavimai...“ (Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus)

Visose Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (LTMKM) pirmo aukšto salėse įsikūrė paroda „Šokimai, rodymai, nudavimai... Lietuvos baletui – 100“ – bendras LTMKM ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto sumanymas, atskleidžiantis šimtametę Lietuvos baleto istoriją per dokumentus, afišas ir plakatus, scenografijos ir kostiumų eskizus, nuotraukas, dailės kūrinius, asmeninius baleto menininkų daiktus, spektaklių vaizdo įrašus (projekto vadovė Aušra Endriukaitienė, architektė Sigita Simona Paplauskaitė, grafikos dizainerė Ona Vėliūtė, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas).

Gruodžio 4, 5, 6 d.

„Kopelija“ (LNOBT)

Prasmingas baleto šimtmečio akcentas – nauja „Kopelijos“ interpretacija pagal Lietuvos baleto scenoje pirmą kartą skambančią rekomponuotą klasikinio baleto muziką (Delibes’o partitūros rekompozicijos autorius – Jievaras Jasinskis). Choreografas Martynas Rimeikis, scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė, šviesų dailininkas Levas Kleinas, dirigentas Ričardas Šumila sukūrė spektaklį, kuris sukėlė daug minčių ir klausimų. Puiku, kad šalia patyrusių solistų Kristinos Gudžiūnaitės, Olesios Šaitanovos, Marijos Kastorinos, Noros Straukaitės, Edvino Jakonio, Genadijaus Žukovskio, Ernesto Barčaičio suteikta galimybė pirmuosius didelius vaidmenis atlikti jauniausioms trupės artistėms – Ievai Repšytei ir Gabrielei Marčiukaitytei. Spektaklį lydėjusios stovinčių žiūrovų ovacijos buvo skirtos ir spektaklio kūrėjams, ir visam Lietuvos baletui; kol bus paskelbtas naujojo sezono repertuaras ir tolesni „Kopelijos“ spektakliai, ypatinga dovana baleto gerbėjams – spektaklio įrašo transliacija ARTE TV kanale https://www.arte.tv/en/videos/129374-000-A/martynas-rimeikis-coppelia.

Jubiliejiniam spektakliui dar daugiau iškilmingumo būtų suteikęs ir žodinis akcentas, ir padėka baleto veteranams.

Gruodžio 9 d.

LNOBT fojė įžiebta floristo Antano Mažono papuošta Kalėdų eglutė, ant kurios pakabintos Lietuvos baleto solistų archyvinės nuotraukos iš LTMKM rinkinių. Abipus eglės įrengti kilnojamosios parodos, skirtos Lietuvos baleto istorijai, stendai.

Gruodžio 11 d.

„Menų pašaukti“ (LNOBT)

LNOBT sumanytą baleto savaitės programą sudarė visų Lietuvos institucijų, puoselėjančių baleto meną, pasirodymai Didžiojoje scenoje. Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla, kurioje nuo 1952-ųjų veikia Baleto skyrius, yra ypač svarbi Lietuvos profesionalaus baleto dalis. Puikiai ir solidžiai, tikrai vertas būti garbingo jubiliejaus programoje, pirmoje vakaro dalyje atrodė dar pernai pastatytas vienaveiksmis baletas „Šopeniana“ (choreografas Michailas Fokinas, baletmeisterė statytoja Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė). Spektaklio fonas – Mstislavo Dobužinskio (1875–1957) sukurto scenovaizdžio šiam spektakliui eskizas iš LTMKM – leido prisiminti šį unikalų scenografą, kuris kartu su Čiurlioniu pernai minėjo gimimo šimto penkiasdešimties metų sukaktį. Antroje dalyje – Čiurlioniui dedikuotas choreografo Jurijaus Smorigino spektaklis „Laiškai gyvenimui“, kuriame dalyvavo beveik visi Baleto skyriaus moksleiviai (scenografė Sigita Šimkūnaitė, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė). Po viršuje besisukančiais lengvais debesimis – menininko gyvenimo ir kūrybos sūkurys. Jame – konkrečiais vardais pavadinti herojai (Čiurlionis, Sofija, Bronislava), tačiau choreografas nesiekė papasakoti menininko biografijos nuo lopšio iki kapo duobės, o vaizdingai perteikė kūrybinės energijos proveržius, juntamus tiek jo dailėje, tiek muzikoje. Spektaklio finalas, kai Čiurlionis (tą vakarą – Baleto skyriaus šiuolaikinio šokio programos mokinys Nojus Mažūnavičius) sviedžia rieškutes savo kūrybos žiūrovams, o paskui pradeda sukti, atrodytų, begalinį gyvybės ratą, į kurį įsijungia visi spektaklio dalyviai, sujaudino iki ašarų – jausmas, gana retai beaplankantis skaičiuojant penkiasdešimtuosius asmeninio „romano“ su Lietuvos baletu metus.

Gruodžio 12 d.

„Kaktusai“ (LNOBT)

Jubiliejinėje programoje parodyti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektakliai – Gajaus Žmavco „Garso elipsė“ ir Alexanderio Ekmano „Kaktusai“ – nudžiugino ypač aukšta klaipėdiečių baleto trupės atlikimo kokybe, pavydėtina šokio darna. Didžiulis žiūrovų susidomėjimas ir plojimai ragintų abiejų teatrų vadovus galvoti apie dažnesnį pasikeitimą kokybiškais savo spektakliais.

Gruodžio 13 d.

„Dezdemona“ (LNOBT)

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre sėkmingai rodomas Anatolijaus Šenderovo baletas „Dezdemona“ (choreografė ir režisierė Anželika Cholina) Didžiojoje LNOBT salėje atrodė monumentaliai ir išsaugojo choreografės sukurtą sunkiasvorės šokio tragedijos tapatybę. Ypač įdomu buvo matyti Deivido Dulkos kuriamą Otelą, jo vaidyba ir šokis kėsinosi pakeisti spektaklio pavadinimą. Dezdemoną šoko May Jean Teo, Jagą – Valerijus Osadčenko, Kasijų – Martynas Čiučiulka, Emiliją – Auksė Mikalajūnaitė.

Gruodžio 14 d.

„Senelės pasaka“ (Nelli Beliakaitės Baltijos baleto akademija)

Lenkų kultūros namų salėje kelis kartus parodytas kalėdinis spektaklis „Senelės pasaka“ Johanno Strausso muzikos garsais asociatyviai sekė žinomo Salomėjos Nėries eilėraščio posmus – scenoje vieni kitus keitė žąsys, saulė, aukso žuvys, velniukai, nykštukai... Spektaklio libretą ir choreografiją sukūrė akademijos mokytoja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Džesika Vienažindytė.

Gruodžio 18 d.

„Laiko kambariai“ (LNOBT)

Stebėtina LNOBT baleto trupės ištvermė: po „Kopelijos“ spektaklių praėjus dešimčiai dienų pristatyta dar viena premjera – dviejų vienaveiksmių spektaklių vakaras „Laiko kambariai“. Atnaujintas kompozitorės Marijos Paškevičiūtės ir choreografo Martyno Rimeikio šiuolaikinio baleto spektaklis „Dienos, minutės“ pasižymi Rimeikiui būdinga choreografijos stilistika bei vientisa estetika, abstraktų, meditatyvų spektaklio turinį iš esmės reguliuoja žiūrovų budrumą kiek slopinanti muzika ir prieblandoje skendintys monochrominiai vaizdiniai. Greta jau anksčiau šiame spektaklyje šokusių artistų debiutavo Gabrielė Marčiukaitytė ir Imogen Moss. Lenkijos nacionalinio baleto gastrolių, vykusių 2013-aisiais, metu likęs ryškus dvidešimties minučių kūrinio „Moving rooms“ pagal Alfredo Schnittke’s ir Henryko Mikołajaus Góreckio muziką įspūdis neišblėso iki šiol ir buvo atgaivintas nuostabių LNOBT solistų ir artistų. Prieš septyniolika metų sukurtas Pastoro darbas savo estetika ir judesiais leidžia geriau suprasti ir paties choreografo kūrybą, kurią liudyti Lietuvos baleto žiūrovai turėjo progų 2011–2020 metais. Ypač dinamiška, intensyviai išgyvenamais judesiais pagrįsta choreografinė forma neleidžia nė akimirkos nuobodžiauti, išradingos kombinacijos keičia viena kitą šviesos ir tamsos kvadratuose, sujungdamos į vieną audinį duetus, solo ir grupinius epizodus. Puikiai susišokę Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius, sklandi, turininga Marijos Kastorinos ir Victoro Coffy partnerystė, veržlumu ir energija stebinantis Aidenas Bazylinskis, kvapą gniaužianti nepriekaištinga Aratos Yamamoto ir Reito Nashiki epizodų darna, juvelyriškai tikslus Marine Pontarlier, Julijos Šumacherytės, Adrianos Jakonytės, Akvilės Šulcaitės šokis.    

Gruodžio 19 d.

Netikėta ir maloni staigmena – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre prieš vakarą „Menų pašaukti“ įteiktas Aukso ženklelis. Tą patį vakarą LNOBT prieš antrąją „Laiko kambarių“ premjerą LNOBT solistų emeritų garbės vardai suteikti Loretai Bartusevičiūtei-Noreikienei, Nelli Beredinai ir Petrui Skirmantui.

Gruodžio 20, 21 d.

„Akimirkos lengvumas“ (LNOBT)

Baleto jubiliejaus renginių kulminacija – šventinis koncertas „Akimirkos lengvumas“, parodęs šimto metų sulaukusį Lietuvos baletą Europos kultūros kontekste. Reginį pradėjo ne vienoje baleto scenoje iškilmingomis progomis rengiamas défilé – baleto trupės paradas, kurį pradeda kordebaleto artistai ir baigia pagrindiniai solistai. Šį jaudinantį epizodą pagal danų kompozitoriaus Knudåge’o Riisagerio muziką sukūrė Martynas Rimeikis ir Jurgita Dronina (galbūt kada nors ateityje prie artistų parado prisijungs ir petits rats – Baleto skyriaus moksleiviai). Koncertas buvo ne tik puikių artistų, bet ir XIX–XXI a. choreografinės kūrybos ekspozicija. Romantizmo paveldui atstovavo Jeano Coralli ir Jules’io Perrot baleto „Žizel“ antro veiksmo duetas – jį jaudinančiai atliko Lenkijos nacionalinio baleto solistai Jaeeun Jung ir Ryota Kitai (beje, Varšuvoje „Žizel“ pastatė lietuviškų šaknų turinti buvusi tarptautinės reikšmės baleto solistė ir pedagogė Maina Gielgud). Marijaus Petipa Pas de deux iš baleto „Don Kichotas“ šoko Nora Straukaitė ir Londono Karališkojo baleto solistas Vadimas Muntagirovas, to paties choreografo Pas de deux iš baleto „Korsaras“ atliko Milda Luckutė (Vienos valstybinis baletas; balerinai susirgus, kitą dieną ją pakeitė Marija Kastorina) ir Vsevolodas Majevskis (Hamburgo valstybinė opera). Agripinos Vaganovos sukurtą ypač virtuoziškos technikos reikalaujantį akademinį Dianos ir Akteono duetą šoko Riho Sakamoto ir Timothy van Poucke (Nyderlandų nacionalinis baletas), o daugelio koncertų puošmeną – Grand pas Classique pagal Danielio Aubero muziką – paruošė Kastorina ir Jakonis.

Buvo labai įdomu pamatyti XX a. antrosios pusės choreografijos klasikų darbus. Roland’o Petit baleto „Karmen“ fragmentą šoko Teatro alla Scala solistai – Petit mūzos ir pirmosios Karmen atlikėjos Zizi Jeanmaire šukuosena pasipuošusi Nicoletta Manni, jau matyta Vilniuje, ir Timofejus Andrijashenko, Johno Neumeierio baleto „Dama su kamelijomis“ epizodą jaudinančiai perteikė Elisa Badenes (Štutgarto baletas) ir Alexanderis Trushas (Hamburgo baletas; jis atliko ir solo iš Neumaierio baleto „Bernstaino šokiai“), Hanso van Maneno „Dvi miniatiūras Het baleto trupei“ – Sakamoto ir Van Poucke, Vilniuje rodomos „Piaf“ autoriaus Mauro Bigonzetti baleto „Karavadžas“ duetą – Manni ir Andrijashenko, baleto „Nižinskis“, kurį pastatė pernai į LNOBT repertuarą įtraukto spektaklio „Kelias“ choreografas Marco Goecke, sceną šoko Latvijos nacionalinio baleto solistai Elza Leimane ir Kristapas Jaunžeikaras. Šio teatro solistė Milana Komarova žinoma ir kaip choreografė – koncerte parodytas jos sukurtas duetas „Praeiti gyvenimai“ (šoko Luckutė ir Majevskis). LNOBT solistai Gudžiūnaitė ir Žukovskis jautriai priminė kurį laiką Vilniuje rodytą Pastoro baletą „Tristanas ir Izolda“, o Šaitanova ir Laucius atliko garsųjį „Skrendančio bučinio“ duetą iš Angelino Preljocajo baleto „Parkas“. LNOBT jau skelbė apie planuojamą garsaus britų choreografo Davido Dawsono kūrinio premjerą – susipažinti su jo braižu suteikė progų LNOBT solistai Ieva Repšytė ir Olegas Ligaj, atlikę duetą „Saldus užmaršties burtas“.

Tokiame garbingame kontekste nenublanko ir Lietuvos choreografų darbai. Su Lietuvos baleto istorija susijusį monologą „Mano gyvenimas“, kurį Smoriginas sukūrė dar 1996 m. balerinai Rūtai Jezerskytei, ypač įtaigiai pašoko Šulcaitė, o Rimeikio „Kopelijos“ duetas pasirodė galįs gyvuoti ir kaip savarankiškos dramaturgijos koncertinis epizodas – jį atliko Jakonis ir Marčiukaitytė. Iškilmingumo ir istorinio konteksto koncertui suteikė ne tik prieš pirmąjį vakarą skambėjusios oficialios kalbos ir sveikinimai, bet ir pradžioje rodoma vaizdo projekcija, kurioje pasitelkus dirbtinį intelektą trumpam atgijo Lietuvos baleto istorijos žvaigždės – neabejotinai galinčios didžiuotis savo darbų prasminga tąsa.

Autorius: 7 meno dienos

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama