Pasaulyje skambantis balsas

Simfoniniai orkestrai Lietuvoje svečiuojasi ne taip dažnai. Todėl šis koncertas vertas dėmesio, įdomu ir saviems kolektyvams pasilyginti. Į Izraelį emigravo ne vienas mūsų pažįstamas, klasės draugas – smalsu ir juos pamatyti. Mus visus susieja ne politika, o muzika.

Mano amžininkai jau nebegroja. Tačiau atsimename jauną smuikininką Julianą Rachliną. Jo tėvas filharmonijos simfoniniame orkestre griežė violončele. Julianas gimė Vilniuje. Keturmetis su šeima išvyko į Vieną, ten baigė konservatoriją. Apie smuikininko kelią pradėjusį Julianą spauda rašė: „Pilnakraujis žmogus: širdyje muzikas, virtuozas, o laikysena čempiono.“ Boriso Kuschniro ir Pinchaso Zukermano mokinys, būdamas keturiolikos, tapo jauniausiu solistu, debiutavusiu su Vienos filharmonijos orkestru, diriguojamu Riccardo Muti.

Galima tik pavydėti jo partnerių orkestrų, iškiliausių pasaulio dirigentų. Tai byloja Rachlino įrašai „Deutsche Grammophon“, „Sony Classical“, kitose žymiausiose įrašų kompanijose, su seru Yehudi Menuhinu, Zubinu Mehta, Lorinu Maazeliu, Marissu Jansonu ir kitais dirigentais. Pajutęs aistrą dirigavimui, Julianas rado jėgų ir laiko šią specializaciją tobulinti.

Jeruzalės simfoninis orkestras, įkurtas dar 1938 m., buvo tas, kuriame Julianas rado bendraminčių. Koncertuodamas su žymiais dirigentais orkestras augo, o dabar tapo skambančiu Jeruzalės žmonių balsu pasaulyje.

Jeruzalės simfoninio orkestro programa Vilniuje solidi: Antonino Dvořáko Devintoji simfonija „Iš Naujojo pasaulio“, Mieczysławo Weinbergo Pirmoji simfonetė „Žydų temomis“, op. 41, Ferenco Liszto Antrasis koncertas fortepijonui A-dur, Krzysztofo Pendereckio Koncertas smuikui, altui ir orkestrui. Puiki muzika – emocionali, raiški ir šiuolaikiška. Smuikavo pats Rachlinas, talentinga altininkė Sarah McElravy. Gražus styginių garsas, aiški stilistika, nepervaidinta ekspresija. Dirigavo nedidelę patirtį turintis Rachlino asistentas, tarptautinių dirigavimo konkursų laureatas Michaelis Meringas. Teisingas sprendimas, išlaisvinęs solistus nuo papildomos įtampos. Tai buvo įdomu. Nuo Holokausto bėgęs, antisemitizmo bangų blaškomas kompozitorius Weinbergas atgimė tik maždaug 2019-aisiais. Todėl visi profesionalūs jo kūriniai įdomūs, o simfonetės „Žydų temomis“ muzika – skausmingas tautos mentalinių lūžių prisiminimas.

Liszto koncertą atlikęs jaunas tarptautinių konkursų laureatas Alonas Karivas stokojo poetinio prado.

Dvořáko Devintąją simfoniją dirigavęs Rachlinas orkestrą vedė logiško ir emocionalaus muzikavimo principu, raiški plastika rodė muzikos kryptį, charakterį. Orkestras pasitikėjo jo intuicija, betarpiškai sekė jo impulsais. Puikus simfonijoje buvo anglų rago pasirodymas, valtornų, trombonų, medinių pučiamųjų grupių chorai. Tai buvo prasminga pažintis su visame pasaulyje koncertuojančiu simfoniniu orkestru.

Autorius: 7 meno dienos

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama